Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-12-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1703-324/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-17
Bylos Nr.
e2A-1703-324/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
J. L.
Civilinė byla Nr. e2A-1703-324/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17854-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai M. M. išlaikymo įsiskolinimą 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. spalio 1 d. laikotarpiu, už kiekvieną mėnesį po 215 Eur, iš viso 7 095 Eur; nustatyti nepilnametės dukros M. M. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš 3 dienas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad kartu su atsakovu gyveno ir bendrą ūkį vedė nuo 2012 metų, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros M. M.. Gimus dukrai, atsakovas nesistengė dėl šeimos, dažnai elgėsi nepagarbiai. Atsakovas šiltuoju metų sezonu dirbdavo statybos darbus, tačiau darbas nebūdavo pastovus, o visus uždirbtus pinigus jis išleisdavo savo poreikių tenkinimui. Ieškovei vienai teko finansinė našta išlaikyti dukrą, namus, kuriuose gyveno, mokėti visus mokesčius. Santykiams nesusiklosčius, ieškovė su dukra išsikraustė iš jai priklausančio namo ir grįžo gyventi pas savo mamą. Ieškovei išsikrausčius su dukra pas ieškovės mamą, atsakovas ir toliau vengia pareigos išlaikyti dukrą. Ieškovės darbo užmokestis nuo 2019 m. rugsėjo mėn. yra 713,95 Eur per mėnesį, taip pat kas mėnesį gauna vaiko pinigus po 50,16 Eur, tačiau šių lėšų nepakanka visiškai patenkinti dukters poreikius. Dukters poreikiai per mėnesį sudaro apie 500 Eur. Dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, ji ją labai myli, rūpinasi, ugdo, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovė sutinka, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš tris dienas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad nuo 2012 m. birželio mėn. šalys pradėjo kartu gyventi ieškovės tėvų namuose ir nuo to laiko vedė bendrą ūkį. Gyvenant kartu susilaukė dukros M. M. 2015 m. šalys įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Prie namo įsigijimo prisidėjo lygiomis dalimis, tačiau turtas buvo registruotas ieškovės vardu. Namas buvo senas, rąstinis, jį reikėjo remontuoti. Kadangi atsakovas dirba statybininku, namo vidaus remonto darbus atliko pats. Atsakovo uždirbti pinigai buvo skiriami šeimos gerbūvio gerinimui, todėl nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog visus uždirbtus pinigus jis išleisdavo savo poreikių tenkinimui. Atsakovas ir ieškovė dirbo ir abiejų lėšomis bei pastangomis gerino šeimos gyvenimą, vedė bendrą ūkį ir bendru sutarimu buvo pasiskirstę išlaidas. Kadangi namas registruotas ieškovės vardu, jos vardu buvo sudarytos komunalinių paslaugų sutartys, kurias ieškovė apmokėdavo iš savo sąskaitos, taip pat ieškovė sumokėdavo už dukros darželį. Atsakovas iš savo uždirbtų lėšų pirkdavo statybines medžiagas namo remontui, maistą, apmokėdavo šalių ir vaiko pramogas, atostogų bei išvykų išlaidas, taip pat atsakovas dukrai pirko žaislus, planšetę, baseiną, batutą ir kt. Atsakovas nevengia pareigos išlaikyti vaiką ir šalims nebegyvenant kartu. Ieškovė paliko atsakovą 2019 m. spalio 9 d., o atsakovas spalio 25 d. ir lapkričio 21 d. geranoriškai pervedė į ieškovės sąskaitą lėšas vaiko išlaikymui. Dukros poreikiams užtikrinti per mėnesį pakaktų skirti apie 400 Eur, iš kurių, atskaičius valstybės skiriamus vaiko pinigus (50 Eur), likusi suma 350 Eur turėtų būti dalinama tarp šalių. Atsakovas sutinka, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti iš jo dukters išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymas gali būti priteistas tik nuo tada, kada šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 215 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2019-10-25), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę uzufrukto teise priteistų lėšų tvarkytoja iki dukters pilnametystės. Priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., už kiekvieną mėnesį po 200 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. po 215 Eur, iš viso 6 735 Eur. Nustatė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina (ieškove). Nustatė, kad atsakovas su nepilnamete dukra galės bendrauti nevaržomai, apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei prieš 3 dienas. Priteisė iš atsakovo ieškovei 735 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą bei sumokėtą žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo valstybei 279,45 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės atsakovui 10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Panaikino 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

5. Nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti 500 Eur išlaidos mėnesiui yra pakankamos ir protingos. Abu vaiko tėvai yra sveiki, darbingi, jie prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Nustačius, jog vaiko poreikiams reikalinga suma yra 500 Eur, šią sumą sumažino išmokos vaikui dydžiu (60 Eur). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų, atsižvelgęs į tai, jog šalių materialinė padėtis yra panaši, į vaiko amžių, į tai, jog vaikas specialių poreikių neturi, į prašomą priteisti išlaikymo dydį, ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkino ir iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019-10-25) iki vaiko pilnametystės.

6. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie vaikui teiktą išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, todėl laikė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2017 m. šalių nepilnametės dukters išlaikymui mėnesiui buvo reikalinga 400 Eur suma ir nepateikė įrodymų apie 2018 ir 2019 metais (iki ieškinio pateikimo dienos) dukters išlaikymui reikalingas išlaidas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už 2018 metus, teismas jo dydį nustatė pagal Vyriausybės nutarimu nustatytą nuo 2018 m. sausio 1 d. minimalią mėnesinę algą 400 Eur ir 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur (430 Eur). Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. po 200 Eur kas mėnesį, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. po 215 Eur kas mėnesį, viso 6 735 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį dėl 6 735 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šią ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė aplinkybę, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. visiškai neteikė vaikui išlaikymo. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo teismas atsižvelgė tik į ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y., kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog teikė vaikui išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, ir remiantis šiuo ieškovės paaiškinimu padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra pagrįstas. Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo įrodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo, taip pat vaiko poreikius ir jiems patenkinti patirtų išlaidų dydį, įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, o atsakovas – įrodinėti, kad teikė išlaikymą. Ieškovė savo teiginiams dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįsti pateikė tik savo sąskaitos išrašą, pagrindžiantį, kad ji nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. iš savo asmeninės sąskaitos apmokėdavo namo komunalinius mokesčius bei mokestį už dukros darželį. Kitų savo reikalavimą pagrindžiančių duomenų, t. y. kad apmokėdavo kitas su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas, ieškovė, išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, nepateikė.

1.2. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovės paaiškinimai, jog ji viena išlaikė šeimą (ir patį atsakovą), prieštarauja jos pačios teismo posėdžio metu teiktiems paaiškinimams. Pavyzdžiui, ieškovė nurodė, jog jos gaunamos pajamos 2017 metais buvo apie 400-500 Eur, vaiko išlaikymui, anot jos, buvo skiriama 500 Eur suma. Akivaizdu, kad iš savo gaunamų pajamų ieškovė viena išlaikyti vaiką ir visą šeimą be atsakovo pagalbos negalėjo. Ieškovė taip pat nurodė, jog vaiko maitinimui namuose ji išleidžia 200-300 Eur, o visos šeimos išlaidos maistui sudarė apie 400 Eur. Vadinasi vaikui, kuris lanko darželį ir jame pavalgo pusryčius, pietus ir pavakarius, papildomai maitinimui namuose dar išleidžiama 200-300 Eur per mėnesį, tuo tarpu dviejų suaugusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) maistui buvo išleidžiama tik 100 Eur per mėnesį. Ieškovės paaiškinimai, kad namo komunalinės paslaugos jai kainavo 150 Eur per mėnesį, prieštaravo į bylą jos pateiktiems rašytiniams įrodymas – iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad namo komunaliniai mokesčiai 2017 metais sudarė apie 53 Eur/mėn., 2018 metais – 50,28 Eur/mėn., 2019 metais – 59 Eur/mėn.

Atsiliepimas

1.3. Atsakovas savo teiginius apie vaikui teiktą išlaikymą grindė ne tik paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais (vaikiškų rūbų, žaislų, baseino, batuto, kuriuos jis aptariamu laikotarpiu nupirko, nuotraukomis) bei liudytojos V. M. parodymais. Atsakovo motina pirkdavo anūkei drabužius, nes dirbo Akropolyje pardavėja bei parveždavo jų iš Airijos, o atsakovas kompensuodavo jos patirtas išlaidas, tačiau teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog artimos giminaitės parodymai prieštaringi ar nevertintini. Liudytojos parodymus, jog ji pirkdavo anūkei drabužius bei pramogaudavo su ja, patvirtina byloje esančios foto nuotraukos.

1.4. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad iš atsakovo pateiktų foto nuotraukų negalima nustatyti, kada pirktas batutas, baseinas, drabužiai. Atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino ieškovė, teismo posėdžio metu nurodydama, kad batutą ir baseiną pirko atsakovas 2018 metais, batutas kainavo 80 Eur, o baseinas – 40 Eur.

1.5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie nebuvimą įrodymų, jog atsakovas beveik trejus metus iki ieškinio pareiškimo teikė vaikui išlaikymą. Kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką.

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Atsakovas nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prisidėjo prie dukters išlaikymo. Vaiko poreikiai yra nuolatiniai, todėl faktas, kad tėvas savo iniciatyva per trejus metus padovanojo vaikui du daiktus, nereiškia, kad jis prisidėjo prie vaiko nuolatinio išlaikymo.

2.2. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad, jei iš ieškovės sąskaitos buvo apmokami komunaliniai mokesčiai, o valstybės teikiama 50 Eur išmoka padengiamos darželio išlaidos, ieškovei nereikėjo prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Vaiko poreikiai yra ne tik gyvenamasis būstas ir darželis, tačiau ir maistas, drabužiai, būreliai, laisvalaikis ir t.t. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dukros poreikiai būtų buvę mažesni, nei priteista išlaikymo suma.

2.3. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodė teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, pateikė tik savo nuomonę dėl tų įrodymų turinio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

10. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

12. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

13. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai tėvai su vaiku negyvena, jiems tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnametės dukters M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Byloje nėra ginčo, kad šalys nuo 2012 metų iki 2019 m. spalio 9 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Nors šios aplinkybės ieškovė ir nebuvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose, tačiau 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad šalys iki 2019 m. spalio 9 dienos gyveno kartu.

15. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog atsakovas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. visiškai neteikė vaikui išlaikymo.

16. Visų pirma teismas, nors bylos nagrinėjimo metu ir nustatinėjo, tačiau neįvardijo laikotarpio, kuomet šalys gyveno kartu. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo pirmosios instancijos teismas abstrahuotai nurodė atsižvelgiantis į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog teikė vaikui išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, todėl ieškovės prašomą reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkino iš dalies ir priteisė 6 735 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau, kaip minėta nutarties 13 punkte, tuo atveju, kai šalys gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, įrodyti, kad tuo metu kita šalis neteikė išlaikymo, tenka priešingai šaliai, apeliacine tvarka tikrinamoje byloje – ieškovei.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad, šalims gyvenant su nepilnamečiu vaiku tuose pačiuose namuose ir esant faktiniams šeiminiams santykiams, atsakovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo ir kad ieškovei vienai teko vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dengimas. Vien tik ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai apie sumokėtas būsto išlaikymo, draudimo, vaiko darželio išlaidas neleidžia vienareikšmiškai daryti išvados, kad atsakovas neišlaikė savo dukters. Priešingai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo požiūriu labiau tikėtini atsakovo teiginiai, kad, šalims su nepilnamečiu vaiku gyvenant kartu, jos buvo pasiskirstę šeimos išlaidas, t. y. faktiškai sutarę, kokiu būdu ves bendrą šeimos ūkį (CPK 185 straipsnis). Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji išlaikė ne tik dukrą, bet ir patį atsakovą, o 2020 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu vengė atsakyti į atsakovo atstovės klausimus apie konkretų atsakovo indėlį į būsto įsigijimą ir jo remontą (teigė, jog „atėjo pakalbėti ne apie interjerą“), visgi pripažino, jog atsakovas yra nupirkęs dukrai baseiną ir batutą, prisidėjo prie šeimos atostogų ir laisvalaikio pusės išlaidų, remontavo namus, kad atsakovo motina yra perdavusi dukrai rūbus. Abejonių dėl ieškovės pozicijos, kad ginčo laikotarpiu ji viena išlaikė ne tik dukrą, bet ir visą šeimą (įskaitant atsakovą), apeliacinės instancijos teismui sukėlė ir tai, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis buvo nustatyta, jog ieškovė 2017 m. gavo 7095,92 Eur pajamų, t.y. vidutiniškai 591,33 Eur per mėnesį; 2018 m. – 6493,48 Eur arba vidutiniškai 541,12 Eur per mėnesį, 2019 m. per 10 mėn. 9525,97 Eur arba vidutiniškai 982,60 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Akivaizdu, kad ieškovė, gaudama tokias pajamas, negalėjo vien tik dukros išlaikymui 2017 m. skirti 400 Eur, o 2018 m. ir 2019 m. sausio-spalio mėn. – po 500 Eur per mėnesį, be to, išlaikyti dar ir save bei atsakovą. Abejonių kelia ir ieškovės parodymai, kad, vaikui lankant darželį ir jame valgant pusryčius, pietus ir pavakarius, ieškovė dukros maitinimui namuose papildomai išleido 200-300 Eur, o visos šeimos išlaidos maistui sudarė apie 400 Eur, t.y. dviejų suaugusių asmenų (ieškovės ir atsakovo) maitinimui tik 100-200 Eur per mėnesį. Kritiškai vertintinos ir ieškovės nurodytos būsto išlaikymo išlaidos 150 Eur per mėnesį, nes tokie jos paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems ieškovės pateiktiems rašytiniams įrodymams (sąskaitos išrašams), iš kurių matyti, kad, pvz., 2019 m. sausio mėn. ieškovė sumokėjo 7,22 Eur būsto mokesčius (viena sąskaita), 24 Eur už internetą ir 17,16 Eur UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (dabar AB „Ignitis“).

18. Išlaikymo vaikui teikimo įrodinėjimas šalims gyvenant kartu yra specifinis – esant faktiniams šeiminiams santykiams ir bendram ūkiui, įprastai nei raštu, nei kitokiais įrodymais (pirkimo čekiais ir pan.) išlaidos vaiko išlaikymui nefiksuojamos ir tokio pobūdžio įrodymai ateičiai nekaupiami. 2019 m. spalio 10 d. šalims nustojus gyventi kartu, atsakovas dar iki bylos iškėlimo teisme ir pranešimo apie iškeltą bylą 2019 m. spalio 25 d. pervedė ieškovei 120 Eur, 2019 m. lapkričio 21 d. 180 Eur, mokėjimo pavedimuose nurodydamas, jog tai yra išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad, šalims nustojus kartu gyventi atsakovas teikė vaikui išlaikymą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog jis išlaikymo neteikė gyvendamas su ieškove bei nepilnamečiu vaiku. Tuo remiantis darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ginčo laikotarpiu vaiką išlaikiusi viena, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimą, įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, neatsižvelgė į šiais klausimais formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl to apeliacine tvarka patikrinta Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

20. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

21. Nustatyta, kad ieškovė, byloje pareiškusi du neturtinio pobūdžio reikalavimus (nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su tėvu tvarką), sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus tenkino visiškai, taip pat visiškai tenkino reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai. Šių sprendimo dalių atsakovas neskundė. Panaikinus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priėmus naują sprendimą, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 75 proc., o atmesti - 25 proc. ieškinio reikalavimų (100 % + 100 % +100 % +0 % = 300/4 = 75 %).

22. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės reikalavimus patenkinus 75 proc., iš atsakovo ieškovei priteistinos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovės naudai taip pat priteistinas jos sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis už reikalavimus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo patenkinti, t.y. viso 600 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

23. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (25 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistinos 125 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

24. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 475 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

25. Byloje už reikalavimą priteisti išlaikymą 58 Eur, už reikalavimą priteisti 7095 Eur išlaikymo įsiskolinimą skaičiuotinas 160 Eur žyminis mokestis (pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė atitinkamai 77 Eur ir 213 Eur sumas, neįvertinęs, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nuo kurio mokėjimo, teikiant ieškinį, ieškovė atleista CK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovui neskundus sprendimo dalies dėl išlaikymo ir panaikinus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priėmus naują sprendimą, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovo valstybei priteistinas tik 58 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 152 Eur žyminį mokestį. Apie atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisine pagalba, byloje duomenų nėra.

27. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistinas 152 Eur atsakovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teisme patirta 3,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 6 735 (šešių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt penkių) Eur išlaikymo įsiskolinimas. Priimti naują sprendimą ir šią ieškinio dalį atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą bei sumokėtą žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėTomas Romeika