Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį – 6 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams ir 6 MGL dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) apylinkės jaunesniuoju inspektoriumi ir vykdydamas įgaliojimus, 2002 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) miestelyje už R. V. nekonkretizuotą atlygį leido aptarnaujamos apylinkės teritorijoje R. V. susirasti tinkamą naminei degtinei gaminti vietą, bei R. V. gaminti naminę degtinę, taip pat pažadėjo pats padėti surasti R. V. tokią vietą. 2002 m. vasario mėn., A. B. pažadėjo priimti R. V. siūlomą nekonkretizuotą atlygį ir už tai leido aptarnaujamos apylinkės teritorijoje R. V. susirasti tinkamą naminei degtinei gaminti vietą bei R. V. gaminti naminę degtinę, taip pat pažadėjo pats padėti surasti R. V. tokią vietą. 2002 m. lapkričio 21 d. A. B. pažadėjo priimti R. V. siūlomą kyšį – 400-500 Lt kas mėnesį bei naminę degtinę, ir leido aptarnaujamos apylinkės teritorijoje R. V. susirasti tinkamą naminei degtinei gaminti vietą, sutarė vykti kartu paieškoti tinkamos laikyti naminę degtinę vietos, po ko 2002 m. lapkričio 24 d. A. B. vyko kartu su R. V. automobiliu ir aprodė aptarnaujamos teritorijos vietas, žmonių sodybas, kur būtų galima laikyti naminę degtinę. Tą pačią dieną, A. B. pažadėjo priimti 400-500 Lt kyšį kas mėnesį ir sutiko informuoti R. V. apie policijos pareigūnų vykdomus reidus. 2002 m. gruodžio 15 d. A. B. savo naudai ir R. V. tiesiogiai priėmė 2,5 l naminės degtinės žymėtame plastikiniame butelyje bei 200 Lt kyšį, o 2003 m. sausio 19 d. iš R. V. savo naudai priėmė 12,390 l naminės degtinės penkiuose žymėtuose buteliuose, bei 400 Lt kyšį.

Taip pat A. B. nuteistas už tai, kad 2003 m. sausio 19 d. neturėdamas tikslo realizuoti, pasikėsino neteisėtai gabenti iš R. V. 2003 m. sausio 19 d. kaip kyšį gautus 12,390 l namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų – naminės degtinės, tačiau baudžiamojo nusižengimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu panaikino Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir A. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. B. atžvilgiu buvo vykdoma provokacija, nes prieš tai jis nedarė ir neketino daryti nusikaltimo. Nurodoma, kad R. V. neprisijungė prie A. B. daromos nusikalstamos veikos, o priešingai, ilgą laiką provokavo A. B. padaryti nusikaltimą – priimti kyšį. Taip pat konstatuota, kad nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribos, o įrodymai surinkti neteisėtu būdu ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Nusikalstamos veikos imitavimo modelis neteisėtas, nes jis pagrįstas anoniminiame laiške nurodytais, bet nepasitvirtinusiais samprotavimais dėl A. B. daromos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad STT pareigūnai neteisėtai prisijungė prie vykdomos provokacijos.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 331 straipsnio reikalavimų

Pagal BPK 326 straipsnio 4 dalį išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima nuosprendį BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu panaikintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – išteisinamasis, kuriuo A. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 3 dalį bei BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Toks išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindas yra numatytas BPK 329 straipsnio 1 punkte.

Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Jis turi būti surašomas laikantis BPK XXIII skyriuje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Naujame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti visas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje netinkamai įvertintas aplinkybes, kitas klaidas, kurios turėjo įtakos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinimui. Naujame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes būtina nurodyti taip, kad nekiltų abejonių kodėl nuteistasis išteisinamas. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu naujų aplinkybių nenustatyta, tik duotas kitoks įvertinimas aplinkybėms, nustatytoms Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. apkaltinamasis nuosprendžiu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad veikos, už kurių padarymą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas A. B., nėra nusikalstamos, nes buvo padarytos provokuojant STT pareigūnų. Tokiai išvadai padaryti, sprendžiant pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvus, nebuvo pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio teisėtumo

Vykdant baudžiamąjį persekiojimą įstatymais yra suteikiamos teisės taikyti įvairias specifines priemones, tačiau visais atvejais jos turi būti teisėtos. Baudžiamojo proceso metu gali būti taikomos tik proceso įstatymuose numatytos priemonės. Nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, tarp jų ir tokios veikos imitacijos modelis, yra viena iš procesinės prievartos priemonių, kuri yra numatyta BPK 159 straipsnio 1 dalyje.

Operatyvinį tyrimą, kurį atlieka operatyvinės veiklos subjektai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taikytina nusikalstamos veikos imitacijos modeliui.

Teisėjų kolegija neaptarinėja kasacinio skundo motyvų dėl netikslumų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje vartojant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo sąvokas. Šis klausimas atskirai nesvarstytinas. Kolegija su šiomis pastabomis sutinka. Iš 2002 m. lapkričio 5 d. STT teikimo Šiaulių apygardos prokurorui svarstyti matyti, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis pritaikytas pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimus. Būtinumą taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelį patvirtina anoniminis laiškas, adresuotas STT Šiaulių skyriaus viršininkui, gautas 2002 m. vasario 11 d. kartu su kasete, kurioje buvo pokalbio įrašas. Teikimas taikyti modelį buvo pateiktas po to, kai STT priėmė sprendimą prisijungti prie R. V. ir A. B. nusikalstamos veikos. Jame nurodytos nusikalstamos veikos imitacijos modelio metu atliekamų konkrečių veiksmų, kurie buvo nustatytos R. V., ribos, ir jos nebuvo peržengtos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad R. V. veiklos ribos neaiškios, nepagrįsta. R. V. veikos ribos patvirtina 2002 m. lapkričio 6 d. STT pažyma. Įstatymas nedraudžia ikiteisminio tyrimo stadijoje remtis anoniminiais šaltiniais. A. B. atžvilgiu iš tokio šaltinio gauta informacija pasitvirtino.

Atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagal BPK 159 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 punktą, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Provokacijos sąvoka pateikta tame pačiame įstatymo 6 straipsnio 5 punkte. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog dėl A. B. buvo įvykdyta provokacija, neatitinka įstatymu apibrėžtos provokacijos sampratos. Dar iki nusiklastomos veikos imitacijos modelio sankcionavimo, kaip matyti iš išrašyto 2002 m. sausio 31 d. pokalbio, R. V. su A. B. sutarė dėl nusikalstamų veikų, kurias ir tęsė. Tokia veika galėjo būti tęsiama ir be STT įsikišimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelio metu atliekamų R. V. veiksmų ribos buvo peržengtos. Šiais veiksmais nebuvo apribota A. B. veiksmų pasirinkimo laisvė, prieš jį nebuvo naudojama fizinė ar psichinė prievarta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nuosprendis naikintinas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas neteisėtai, nesant baudžiamojo proceso įstatyme numatyto pagrindo.

Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžiama teismui, nagrinėjančiam kasacinę bylą, pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą. Nors dėl A. B. veikos kvalifikavimo kasacinis skundas ir nepaduotas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrina ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisingumą pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

A. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip baigtas nusikaltimas. Ši veika išaiškinta panaudojant nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Nors formaliai A. B. veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymiai, tačiau tokia veika negali būti kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, nes A. B. elgesį kontroliavo teisėsaugos institucijų pareigūnai, veikdami pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį ir reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Reali žala BK 225 straipsnio saugomam objektui nebuvo padaryta, t. y. nusikaltimas nebuvo baigtas, todėl veika, už kurią A. B. nuteistas, perkvalifikuotina iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 225 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nuosprendį, palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nuosprendį jį pakeičiant: A. B. veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 2 dalį ir BK 225 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį teisės dirbti valstybės tarnyboje trejiems metams. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.