Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-22 · Civilinė byla Nr. 2A-382-492/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
2A-382-492/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
Atsakovas
B. U.
Ieškovas
A. M., R. M.
Civilinė byla Nr. 2A-382-492/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1; 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovų atstovui adv. Laimonui Judickui,atsakovės apeliantės atstovui adv. Giedriui Justui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1494-631/2009 pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovei B. U. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. M. ir R. M. prašė atidalyti 1960/8850 dalis, t.y. 19,6 kv.m., neįrengtos pastogės, esančios, „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisti ją ieškovams, o atsakovei B. U. priteisiant 59 132,20 Lt kompensaciją už jai priklausiusią 19,6 kv.m. pastogės dalį, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 6890/8850 dalys, o atsakovei – 1960/8850 dalys pastogės. Atsakovė atsisako parduoti jai priklausančią dalį ieškovams, nesutinka atsidalinti. Ieškovai nori įrengti pastogėje kambarius vaikams. Pastogė turi vieną įėjimą, atsakovės butas su ja nesiriboja, todėl palikus dalį jos atsakovei, reikėtų nustatyti servitutą, kas apsunkintų ieškovams priklausančią dalį suvaržymais ir dar labiau komplikuotų šalių santykius. Pastogės nėra galimybės atidalyti taip, kad būtų suformuota patalpa atsakovei, kad avarinis išėjimas iš tokios patalpos nesiribotų su ieškovams priklausančiomis patalpomis, kaip reikalauja Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintos palėpių projektavimo taisyklės. Ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovės patalpų atidalinimo projektas yra techniškai ydingas. Siena, kurią atsakovė sutiktų pastatyti savo dalyje, pagal projektą nepatenka ant kapitalinių sienų, esančių apačioje, todėl negali stovėti nurodytoje vietoje. Ieškovams siekiant įsirengti gyvenamąsias patalpas pastogėje, neužteks lengvų pertvarų, jei dalis palėpės būtų išskirta atsakovei. Atsakovė jai priklausančia palėpės dalimi nesinaudoja, jos neprižiūri. Kadangi jos dalis yra nedidelė, ji negalės įsirengti joje gyvenamųjų patalpų. Atsakovė, pagal siūlomą projektą, priskiria sau naudingiausią palėpės dalį, o ieškovams palieka kampus, kuriuos bus sunku racionaliai panaudoti. Dėl įrengiamų naujų laiptų padidėtų bendrosios nuosavybės dalis, o teismų praktikoje pasisakoma už bendrosios nuosavybės mažinimą. Projektas yra sunkiai įgyvendinamas. Jį ruošęs architektas R. Z. pats pastogėje nėra buvęs, todėl jo parengtame projekte neatsispindi palėpėje esantys inžineriniai įrenginiai, kaip kistų palėpės įrengimas, įvertinus dūmtraukių išsidėstymą. Pagal 2008-08-07 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, neįrengtos pastogės vidutinė rinkos vertė yra 267000 Lt, todėl atsakovei priklausanti 19,60 kv.m. dalis kainuotų 59 132,20 Lt. Atsakovei siūlyta nustatyti jai tenkančią pastogės dalies kainą, tačiau atsakymo nesulaukta. Ieškovai sutiktų už atsakovės dalį sumokėti kainą, viršijančią rinkos vertę.

Atsiliepimas

Atsakovė B. U. prašė ieškinį atmesti, atidalinti ieškovų A. M. , R. M. ir atsakovės B. M. dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovės pasiūlytą UAB „Senojo miesto architektai“ parengtą gyvenamojo namo, „(duomenys neskelbtini)“ pastogės atidalinimo planą; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas turi pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris nepaneigtų nei vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią nuosavybės dalį. Ieškovų siūlomas atidalijimo būdas neatitinka atsakovės interesų. Kompensacijos priteisimas nesant bendraturčio sutikimo galimas tik išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalinti daiktą natūra, kai toks atidalinimas padarytų neproporcingos žalos daiktui taip, kad jis netektų savo paskirties. Pastogės patalpas galima atidalinti taip, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė turėtų atskirus įėjimus į jiems priklausančias dalis, todėl nereikėtų nustatyti servitutų, atidalinimas atitiktų priešgaisrinės saugos reikalavimus. Iki ieškovams įsigyjant iš kitų bendraturčių jiems priklausančias pastogės dalis, buvo derinamas pastogės padalinimo natūra planas, kuriam ieškovai pritarė. Įsigiję bendraturčių dalis, su šiuo atidalijimo būdu ieškovai nebesutinka, siekia įsigyti visą pastogę. Atsakovė siūlė dalinti palėpę sumažinant jai priklausančią palėpės dalį, jos ploto sąskaita įrengiant įėjimą iš bendros laiptinės ir ugniasienę. Visi specialistai patvirtino, kad patikslintas projektas yra techniškai įgyvendinamas. Projekte numatytą papildomą įėjimą įrengtų pati atsakovė, todėl visi atidalinimo kaštai tektų jai. Atsakovė nurodė, kad sutiktų, ieškovams neprieštaraujant, už jų siūlomą 3 016,95 Lt už 1 kv.m. kainą įsigyti ieškovams priklausančią pastogės dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtoje pastogėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, 1960/8850 dalių (19,6 kv.m.), nuosavybės teise priklausiusių atsakovei B. U. , priteisė jas nuosavybės teise ieškovams A. M. ir R. M. . Priteisė iš ieškovų A. M. ir R. M. 59 132,20 Lt kompensaciją atsakovei B. U. , o iš atsakovės B. U. 3 366 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovų A. M. ir R. M. naudai bei 10,05 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Grąžino ieškovui R. M. 1 648 Lt žyminio mokesčio. Spręsdamas, ar pastogės atidalinimas natūra yra įmanomas, teismas rėmėsi į bylą pateiktu Pastogės padalinimo ekspertizės aktu ir liudytojų – architekto, ruošusio projektą ir eksperto, atlikusio ekspertizę, parodymais. Nustatė, kad atidalijus patalpas natūra, atsakovei nesiekiant palėpėje įsirengti gyvenamųjų patalpų, jai pakaktų atskirti savo patalpas nuo ieškovų patalpų lengva pertvara. Tuo tarpu ieškovams siekiant įsirengti gyvenamąsias patalpas, lengvomis konstrukcijomis nuo atsakovės patalpų atsiskirti nepakaktų, jiems tektų pareiga stiprinti namo konstrukcijas ir investuoti į šiuos darbus dideles lėšas. Tokiu būdu atidalinimas natūra pagal atsakovės projektą pažeistų ieškovų teises. Spręsdamas dėl šalių pastogės atidalinimo būdo, teismas atsižvelgė į pastogės ir viso namo būklę sprendimo priėmimo metu. Iš byloje esančių įrodymų ir liudytojų parodymų nustatė, kad namo techninė būklė, atidalinus jame esančią palėpę atsakovės siūlomu būdu ir nesiimant papildomų veiksmų namo konstrukcijoms stiprinti, iš esmės pablogėtų – atsirastų deformacijų, kas prieštarautų STR 2.01.01 (1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Todėl, nors pastogės atidalijimas natūra yra techniškai įmanomas, tačiau žala, kurią toks atidalijimas sukeltų, būtų neproporcingai didelė. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovės dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje pastogėje yra mažesnė nei ketvirtadalis patalpų ir jos intereso naudotis bendrąja daline nuosavybe nelaikė labai svarbiu, nes atsakovė konkrečiai nenurodė, kokiai paskirčiai naudotų pastogėje esančią patalpą, kuri, įrengus įėjimą ir pastačius atitvaras, sudarytų tik 16-18 kv.m. Tuo tarpu ieškovai nurodė, kad jų tikslas yra pakeisti pastogės paskirtį į gyvenamąją ir įrengti joje kambarius vaikams. Nors į bylą pateiktas atsakovės atsidalinimo projektas rodo, kad net atidalinus dalį palėpės atsakovei, ieškovai vis tiek turėtų galimybę įsirengti savo dalyje gyvenamąsias patalpas, teismas atsižvelgė į tai, kad toks atidalinimas būtų labai apsunkintas namo konstrukcijų stiprinimo, laiptų įrengimo būtinybe, dėl ko būtų itin brangus. Kadangi ieškovai siekė įsirengti pastogėje gyvenamąsias patalpas, dėl atidalijimo natūra patirtų itin didelių išlaidų, kurios nebūtų proporcingos atsakovei atidalinamo turto - mažesnės nei 20 kv.m. patalpos neįrengtoje pastogėje - vertei. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas pastogės dalinimą natūra vertino kaip netikslingą ir priteisė kompensaciją už atidalijamą turtą, kurios dydį nustatė vadovaudamasis vidutine rinkos verte.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė B. U. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą, atidalinti apeliantės B. U. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal jos pasiūlytą UAB „Senojo miesto architektai“ parengtą gyvenamojo namo, „(duomenys neskelbtini)“ pastogės atidalinimo projektą. Jei teismas priimtų sprendimą atidalinti apeliantės B. U. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai kompensaciją, jos dydį nustatyti pagal individualų turto vertinimą, atliktą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertų. Prašė iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjant ginčą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, buvo pažeistos ginčo rūšinio teismingumo taisyklės, nes 1) reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant kompensaciją, turėjo būti vertintas kaip turtinis reikalavimas, ginčo dalyką, atsižvelgiant į tai, kad pareikšti priešpriešiniai reikalavimai, laikant visu turtu ir vertinant 267 000 Lt. Ginčas pirmąja instancija turėjo būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. 2) Bylos nagrinėjimu metu teismui buvo pateiktas prašymas perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą, tačiau teismas nepagrįstai, remdamasis tuo, kad kaip atskiras reikalavimas nėra suformuluoti atsakovės argumentai dėl pastogės, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė perduoti ginčą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Dėstydama argumentus dėl turto atidalijimo natūra, atsakovė nurodė, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalinti daiktą natūra. Atsakovė atsisakė perleisti jai priklausančią palėpės dalį ieškovams, tačiau pateikė net keletą siūlymų, kaip galėtų būti atidalijama palėpė. Tuo metu ieškovai nesiūlė ir net nesvarstė faktinio patalpų atidalijimo natūra klausimo, taip pažeisdami atsakovės interesus. Apeliantė nurodė, kad jos turima patalpų dalis negali būti apibrėžiama kaip gerokai mažesnė, laikant tai viena iš prielaidų paneigti jos teisę į palėpės dalį natūra. Atkreipė dėmesį, kad palėpę atidalinti ir atskirtą plotą naudoti galima. Atsakovė palėpe rūpinasi. Piniginės kompensacijos priteisimas, kai neišnaudotos visos galimybės atidalinti daiktą natūra, vertintinos kaip nuosavybės teisių pažeidimas. Apeliantė nesutiko su teismo pozicija, kad atidalinti pastogę natūra netikslinga dėl itin didelių išlaidų, kurias patirs ieškovai, kadangi ji nurodė pati sutinkanti padengti palėpės atidalijimo kaštus. Bet to, dėl palėpės atidalijimo nebūtu padaryta neproporcinga žala pastato paskirčiai, nes 1) pastogę galima atidalinti lengva pertvara, įrengti įėjimą ir realiai naudotis ja kaip negyvenamosiomis patalpomis; 2) neaišku, ar ieškovai galėtų palėpėje įsirengti butą; 3) teismo nurodomas galimas dideles išlaidas iš esmės nulemia ne pats patalpų atidalijimo faktas, o ieškovų pageidavimas patalpų paskirtį pakeisti į gyvenamąsias patalpas, tačiau tai negali būti pagrindas atidalinti palėpę, išmokant apeliantei kompensaciją pinigais, priverstinai atimant jai natūra priklausančios palėpės dalį. Be to, ekspertai nurodė, kad įmanoma atidalinti palėpę, ieškovams įsirengiant gyvenamąsias, o atsakovei negyvenamąsias patalpas. Nesutikdama su teismo nustatyta pinigine kompensacija, atsakovė pažymėjo, kad kompensacijos dydį turėjo nustatyti ekspertai. Priteisdamas kompensacijos dydį, pagrįstą masinio vertinimo būdu nustatyta turto verte, teismas savo sprendimu iš esmės sukūrė situaciją, kurioje ieškovams sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovai, bylos nagrinėjimo metu siūlydami apeliantei 97 000 Lt kompensaciją, patys pripažino, jog atidalijamo turto rinkos vertė yra didesnė nei nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše, todėl teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. M. ir R. M. prašė apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš atsakovės B. U. bylinėjimosi išlaidas. Nesutikdami su apeliantės argumentais dėl teismingumo, nurodė, kad ginčas vyksta ne dėl viso daikto, o dėl 1960/8850 dalies pastogės, kurios maksimali galima vertė 59 132,00 Lt. Ginčo dėl atsakovei nepriklausančios likusios pastogės dalies nėra. Taigi nėra pagrindo bylą pirmąja instancija nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Nesutikdami dėl pastogės padalijimo natūra, ieškovai nurodė, kad, 1) atsakovės siūlomas pastogės atidalijimo būdas gali padaryti neproporcingos žalos tiek pastogei, tiek pačiam namui, kuriame yra pastogė; 2) ieškovų investicijos bei išlaidos aiškiai neatitiktų atidalijimu pasiektos naudos, todėl vertintinos kaip neproporcinga žala, atsirasianti dėl atlikto pastogės atidalijimo pagal atsakovės siūlomą projektą; 3) neįrengtos pastogės pagal atsakovės siūlomą projektą apskritai neįmanoma atidalyti taip, kad būtų suformuota patalpa atsakovei, nevaržant ieškovų nuosavybės teisės; 4) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso tik 19,60 kv.m. patalpos, t.y. mažiau nei ketvirtadalis patalpų. Tokiu atveju, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civ.b.Nr. 3K-3-780/2003, atidalijamam bendraturčiui galima priteisti kompensaciją, jei jo dalis, lyginant su kitais bendraturčiais, yra žymiai mažesnė; 5) atsakovei jos nurodytu pastogės atidalijimo būdu tektų vertingesnė pastogės dalis, nes jai atitektų du kaminai, o ieškovų patalpa liktų be dūmtraukio, be to, atsakovės patalpos būtų su geriausiu vaizdu į miestą; 6) atsakovė nepateikė jokių įrodymų, ar apskritai galėtų įrengti savo siūlomas konstrukcijas. Nesutikdami su apeliantės argumentais dėl kompensacijos dydžio, ieškovai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl kitokios pastogės vertės, teismas rėmėsi Registrų centro 2008-08-07 pažymėjime užfiksuotomis kainomis, atsižvelgė į ekonominę situaciją, todėl nustatė teisingą kompensacijos dydį. Ieškovų siūlyta 97 000 Lt kompensacija buvo geros valios išraiška, siekiant ginčą baigti taikos sutartimi, tačiau tai nėra ginčo pastogės dalies rinkos vertės indikatorius.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės B. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovams A. M. ir R. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamos patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurios bendras plotas 88,50 kv.m., esančios, „(duomenys neskelbtini)“ 4655/8850 dalys, o atsakovei B. U. 1960/8850 dalys. Šiuo metu neįrengta palėpė faktiškai nėra naudojama. Pareikštu ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašoma visą nekilnojamąjį daiktą priteisti ieškovams, o atsakovei priteisti kompensaciją.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Tokiai bendraturčio valiai pareikšti įstatymo leidėjas nekelia kokių nors specialių sąlygų – pakanka, kad asmuo turi nustatytą dalį bendrojoje nuosavybėje. Kitų dalinės nuosavybės objekto bendraturčių interesai ginami parenkant optimaliausiai juos atitinkantį atidalijimo būdą. Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.).

Atsakovė B. U. savo atsikirtimuose į ieškinį pareiškė prašymą atidalinti turtą natūra, pateikė atidalinimo projektą, parengtą architekto R. Z. (l. 30-41). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės „Elvora“ pateiktu pastogės padalijimo techniniu įvertinimu, eksperto L. U. pastogės padalinimo 2009-01-15 ekspertizės aktu, atsižvelgdamas į STR 2.01.01 „Esminiai statinio reikalavimai“ numatytus reikalavimus atitvarinei sienai, kuri turi būti nedegi, atitikti garso izoliavimo reikalavimus, į tai, kad kapitalinės sienos turi remtis į perdangą, įvertinęs siūlomo atidalijimo natūra potencialias išlaidas, pripažino, jog tenkinti tokį atsakovės reikalavimą nėra pagrindo. Pastaroji apeliaciniu skundu, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigė, kad jos pasiūlymai pagal architektų R. Z. ir I. J. parengtą pastogės atidalijimo planą (l. 38-39, 75-81) yra atitinkantys statybos teisės aktų ir techninių normatyvinių dokumentų reikalavimus, gali būti racionaliai įgyvendinti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pateikiamame projektiniame pasiūlyme (l. 78) atsakovė sau priskiria maksimaliai geriausiai jos interesus atitinkančią pastogės dalį, kitam bendraturčiui atitenka patalpos dalis su neproporcingai didele dalimi pakraigių ir kampų, kuriuos racionaliai panaudoti faktiškai nėra galimybės; į jos dalį patenka du kaminai, be to, pasirinkta vieta su geriausiu vaizdu į miestą. Toks pasiūlymas atitinka išimtinai pačios atsakovės poreikius, o į ieškovų interesus nėra atsižvelgiama. Atsakovė neketina keisti atsidalintos patalpos paskirties į gyvenamąją, todėl teigia, kad nuo kitų palėpės patalpų ji galėtų likti atskirta lengvomis pertvaromis, o ne kapitaline siena. Tačiau ji neturėtų varžyti ieškovų interesų likusias palėpės patalpas naudoti taip, kaip jie patys nusprendė – įrengti ten gyvenamuosius kambarius, ir neturėtų tokiu atveju visos atsidalinimo naštos perkelti išimtinai ieškovams, nes kapitalinių sienų įrengimas yra susijęs ne tik su papildomomis tiesioginėmis išlaidomis, bet ir su tinkamos vietos tokioms sienoms parinkimu. Atsakovė, pasirinkdama savo atsidalijamai patalpai vietą, neįvertino, kad po jos siūloma vieta sienoms palėpėje nėra žemesniame aukšte pakankamos atramos. Remiantis bendraturčių lygybės principu naudotis savo nuosavybe proporcingai valdomai daliai, laikytina, kad siekdama atsidalinti natūra atsakovė turėjo pateikti tokį pasiūlymą, kurį teismas galėtų pripažinti vienodai gerai atitinkančiu abiejų šalių interesus. Apeliantės pasiūlymuose nėra aptarta komunikacijų – elektros, vandentiekio, kanalizacijos įvedimas ir vieta. Apeliantė turėtų įrengti į atidalijamą jai patalpą palėpėje laiptinę, dėl to padidėtų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tai iš esmės neatitinka atsidalijimo principinės nuostatos mažinti bendrąją nuosavybę.

Eksperto L. Ustinovičiaus pastogės padalinimo ekspertizės akte, išanalizavus padėtį vietoje, įvertinus palėpės padalinimo projektinius pasiūlymus, padaryta išvada, kad siūlomo atidalijimo projekto įgyvendinimas yra finansiškai brangus, atlikus visus darbus (šiltinimo, įrengus sienas), pastogės plotas sumažėtų ir būtų sudėtinga realiai įgyvendinti STR 2.02.01:2004 patalpų matmenų reikalavimus (t.y. atsakovei suformuoti atskirą patalpą); laiptinės išdėstymas neatitinka STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 198 p. – laiptinė pernelyg sutrumpėja, užstos langą, sumažės insoliacija; atidalinus patalpas atitvaros, kurios negali būti lengvų konstrukcijų, nesutampa su apačioje esančiomis kapitalinėmis sienomis, dėl to turėtų būti stiprinamos perdangos; pastatas jau turi deformacinius trūkius, kurie dėl papildomų apkrovų gali padidėti; tokiam statinio rekonstravimui būtų reikalingas projektas, parengtas vadovaujantis STR 1.05.06.2005 „Statinio projektavimas“.

UAB „Elvora“ ekspertas J. Mendelevičius , patvirtinęs, kad pagal R. Z. parengtą planą yra įmanoma pastogę padalinti į dvi patalpas, tačiau jų įrengimo ekonominė motyvacija priklausytų nuo pačių statytojų. Atsakovės argumentas, kad jos pasiūlymo atidalinti palėpę natūra techniniai ir architektūriniai sprendiniai gali būti įgyvendinami, neturi esminės reikšmės, kai nėra įvertinti kito bendraturčio interesai ir nėra pagrįsta ekonomiškai. Tai reiškia, kad naujų nekilnojamojo turto objektų suformavimo, atskyrimo išlaidos turėtų būti protingos, proporcingai pasiskirstytų atsidalijantiems bedraturčiams. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, paskaičiavimų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadas apie jos pasiūlymo protingą ekonominį pagrindimą.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendraturčių atidalijimas pagal atsakovės pateiktus projektinius pasiūlymus, nors techniškai ir būtų įmanomas, tačiau jam įgyvendinti reikėtų neproporcingai didelių išlaidų, apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia ir nesudaro pagrindo šią teismo sprendimo dalį keisti. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatytas kompensacijos dydis atidalijamam bendraturčiui. Teismas rėmėsi ieškovų nurodyta kaina, nustatyta nekilnojamojo turto registre 2008-08-01 dienai, 3 016,95 Lt už kv.m. Atsakovė su tokia kaina nesutiko, teigė, kad kitiems atsidalijantiems bendraturčiams buvo mokama aukštesnė kaina, apie 4 900 Lt už kv.m. Ieškovai šį faktą pripažino, tokiomis sąlygomis siūlė atsakovei sudaryti taikos sutartį (l. 86, 87). CK 4.80 str. 2 d. numato, kad nesant galimybės daiktą padalinti natūra, atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Parastai kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į rinkos kainą ir kitus bendraturčiui reikšmingus kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatant kompensacijos dydį remtis išimtinai nekilnojamo turto registre nustatyta kaina būtų neteisinga, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad už tapatų turtą (tos pačios palėpės kitą dalį) buvo sumokėta aukštesnė kaina. Taigi atsakovės lūkesčiai gauti tokią kompensaciją, kokią gavo kiti atsidalijantys bendraturčiai, laikytini pagrįstais. Į teisėtus lūkesčius gauti teisingą kompensaciją už nekilnojamąjį daiktą nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir dėl to, kad parinktas atidalijimo būdas atsakovei reiškia nuosavybės netekimą. Kompensacijos dydžio realumas gali būti vertinamas pagal galimybę įgyti už ją kitą panašų nekilnojamąjį daiktą. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją atsakovei didina iki 97 000 Lt, šioje dalyje teismo sprendimą keičia (CPK 329 str. 1 d., 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikštą ieškinį vertino kaip neturtinį ir neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį. Remiantis CPK 85 str. 1 d. 9 p., žyminis mokestis turi būti nustatomas pagal nekilnojamojo turto, į kurį ieškovas įgyja nuosavybės (daiktines) teises, rinkos vertę. Neteisingai įvertinęs ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl naikintina teismo sprendimo dalis, kuria nutarta ieškovui R. M. grąžinti 1 648 Lt žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio dydis nustatytinas pagal priteisiamos kompensacijos dydį – 97 000 Lt x 3 proc., - 2 910 Lt. Ieškovai yra sumokėję 1 774 Lt (l. 7) žyminio mokesčio, kadangi ieškinys yra tenkinamas, visa ši suma turi būti jiems priteista iš atsakovės. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, keistina, ieškovams priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės padidintina iki 4 502 Lt. Trūkstama žyminio mokesčio suma – 1 136 Lt priteistina į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 86 str., 93 str. 4 d., 96 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teisme atsakovės tenkintų reikalavimų mastas sudaro apie 40 proc., t.y. tokia proporcija buvo padidinta jai priteisiama kompensacija. Apeliantė savo apeliacinį skundą apmokėjo, neatsižvelgdama į ginčo turtinį pobūdį ir ginčijamą sumą tik 133 Lt (l. 133, turėtų būti 1 136,03 Lt), todėl trūkstama žyminio mokesčio dalis, atsižvelgiant į tenkintą apeliacinio skundo reikalavimų dalį, į valstybės biudžetą priteistina iš šalių – iš ieškovų 454,40 Lt, iš atsakovės 548,60 Lt; atitinkamai paskirstytinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 96 str.).

Apeliantė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 2 320,50 Lt atstovavimo išlaidų, ieškovai – 4 825,45 Lt (l. 162, 156-158). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tenkintą apeliacinio skundo dalį, rekomenduojamus atstovavimo išlaidų dydžius, iš apeliantės ieškovams priteisia 1 000 Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti, priteistą iš ieškovų A. M. ir R. M. atsakovei B. U. kompensaciją padidinti iki 97 000 Lt.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta grąžinti R. M. 1 648 Lt žyminio mokesčio išlaidų sumą iš valstybės biudžeto.

Padidinti ieškovams A. M. ir R. M. iš atsakovės B. U. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 4 502 Lt.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės B. U. 1 136 Lt žyminio mokesčio.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų A. M. ir R. M. 2,24 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo ir 454,40 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės B. U. 3,36 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo ir 548,60 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti ieškovams A. M. ir R. M. iš atsakovės B. U. 1 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Neringa ŠvedienėHenrichas Jaglinskis