Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I3-7538-342/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-12
Bylos Nr.: I3-7538-342/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01006-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Atsakovas: Šilalės rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo: M. R.
Pareiškėjas: Šilalės medžiotojų būrelis

Administracinė byla Nr. I3-7538-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01006-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3; 57.4 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio skundą atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. dėl padarytos žalos akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas Šilalės medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės administracijos komisijos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos (toliau – ir Komisija) 2021-05-25 aktą Nr. 3 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); atlyginti sumokėtą žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2021-06-07 gavo raštą Nr. B3-1160(5.13) iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam aktui keliamų reikalavimų, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Paaiškina, kad 2021-05-18 į savo elektroninį paštą gavo 2021-05-15 M. R. prašymą dėl bebrų daromos žalos jo miškui, siųstą Šilalės rajono savivaldybės Traksėdžio seniūnijos seniūnei. Pažymi, kad prie prašymo pridėtame išraše iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko nurodyta, kad žemės sklypo savininkas (naudotojas) ne tas žmogus, kuris kreipėsi į Traksėdžio seniūniją. Nurodo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 str. 5 d. Tvirtina, kad iki pat šiol iš Traksėdžio seniūnijos nėra gavęs jokio pranešimo apie medžiojamųjų žvėrių daromą žalą. Nurodo ginčijamo sprendimo turinį ir pažymi, kad jame nurodyta, kad Komisiją sudarė 4 nariai iš 7. Tvirtina, kad 2021-05-25 Komisijos narys V. T. žalos įvertinime nedalyvavo. Argumentuoja, kad ginčijamas sprendimas ir kartu pateikta lentelė neatitinka miškui padarytos žalos apskaičiavimo tvarkos. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Atsiliepimas

Atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu ginčijamą sprendimą.

Paaiškina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau - ir Metodika). Cituoja Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1, 2 dalių, 5 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paaiškina, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą vertina Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija, sudaryta Administracijos 2021-03-26 įsakymu Nr. DĮV-372 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. DJV-1531 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos sudarymo ir komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo” pakeitimo”. Teigia, kad Komisija veikia vadovaujantis Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos veiklos nuostatomis (toliau – ir Nuostatos), sudarytomis Administracijos direktoriaus 2019-10-10 įsakymu.

Nurodo Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymi, kad remiantis 2007-01-23 VĮ Registrų centro Tauragės filialo pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamo turto registre, 32 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso M.R., pagal 2007-01-13 dovanojimo sutartį Nr. 2-388.

Nurodo, kad 2021-05-17 Administracijoje gautas 2021-05-15 M. R. prašymas, kuris registruotas dokumentų valdymo sistemoje ir nukreiptas Administracijos direktoriaus pavaduotojui; 2021-05-17 šis raštas nukreiptas vykdyti Administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėjai, kuri tą pačia dieną nukreipė šį raštą vykdymui Administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiajam specialistams. Pažymi, kad Administracijos Žemės ūkio vyriausiasis specialistas 2021-05-24 elektroniniu paštu persiuntė informaciją pareiškėjui, kur nurodė kada bus vykdomas bebrų daromos žalos miškui įvertinimas pas M. R.

Paaiškina, kad Komisijos pirmininkas remiantis Nuostatų 5 punktu, gavęs seniūnijos raštišką pranešimą apie padarytą žalą, sukviečia Komisiją ir organizuoja jos darbą. Mano, kad vien aplinkybė, kad Traksėdžių seniūnija tiesiogiai nepranešė medžioklės plotų naudotojams (Šilalės medžiotojų būreliui) dėl medžiojamų gyvūnų sukeltos žalos, negali lemti priimto akto neteisėtumo.

Argumentuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Komisija priėmė sprendimą, nesivadovaudama Komisijos narių skaičiumi - nepagrįstos. Teigia, kad Komisija veikė, vadovaujantis Komisijos veiklos Nuostatų 9 punktu ir 10 punktu. Akcentuoja, kad visi pasirašiusieji Komisijos nariai dalyvavo tiesiogiai žalos įvertinime, tai patvirtina ir Komisijos akte sudėti narių parašai. Tvirtina, kad atsižvelgiant į tuo metu esamas oro sąlygas (stiprus lietus), vienas iš Komisijos narių, apžiūrėjęs medžiojamųjų gyvūnų sukeltą žalą, nuėjo į transporto automobilį anksčiau, kur laukė kitų Komisijos narių. Mano, kad dėl nurodytos priežasties Medžiotojų būrelio deleguotas narys galimai ir nepastebėjo Komisijos nario.

Nurodo, kad Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavo pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359, ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą pagal patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos 1 priedą ir Šilalės rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų priedą. Aktas išsiųstas Šilalės medžiotojų būreliui 2021-06-07 raštu Nr. B3-1160. Argumentuoja, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Komisijos priimtas aktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

Nurodo, kad visiškai tinkamai atliko teisės aktuose numatytas procedūras; Komisija veikė vadovaujantis teisės aktais ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį įformino 2021-05-23 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. 3.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepimu su skundu nesutinka.

Nurodo Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnį, Medžioklės įstatymo 18 straipsnį. Pažymi, kad Komisija apskaičiavo žalą ir pateikė pareiškėjui; padaryta žala įvertinta 67,01 Eur už 11 kub. m. miškui padarytos žalos. Mano, kad tai yra nuostoliai, kurie pareiškėjui nieko nereiškia. Teigia, kad patys nuostoliai žemei: užtvankos sugadinto kelio sutvarkymas, bebrų urvų išardymas, medžių šalinimas – nėra skaičiuojami, šie nuostoliai bus nagrinėjami kitoje byloje. Teigia, kad visi pareiškėjo pateikti duomenys leidžia manyti, kad tikrasis skundo pateikimo tikslas yra ne teisybės ieškojimas, o siekis įbauginti trečiąją šalį daugiau dėl žalos nesikreipti, nes atsiranda papildomų išlaidų, kaip kelionės išlaidos.

Argumentuoja, kad pareiškėjo pateiktas teiginys „iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko nurodyta, kad žemės sklypo savininkas (naudotojas) A. R., t. y. ne tas žmogus, kuris kreipėsi į Traksėdžio seniūniją” aiškiai parodo, kad jo tikslas neišsiaiškinti teisybę, o įvelti teismą į bereikalingas abejones, taip įbauginant trečiąją šalį ir kitus ūkininkus niekada daugiau nesikreipti dėl žalos. Tvirtina, kad pareiškėjas puikiai žino kam priklauso žemė, tai jau ne pirmas prašymas medžioti ir užkirsti kelią gyvūnams žalos darymui.

Argumentuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Komisija priėmė sprendimą, nesivadovaudama Komisijos narių skaičiumi, nepagrįstos. Pažymi, kad Komisijos nariai dalyvavo tiesiogiai žalos įvertinime, tai patvirtina ir Komisijos akte sudėti narių parašai. Prašo teismo nustačius strateginį ieškinį, priimti atitinkamus sprendimus; baigti kuo greičiau šį teisminį procesą įpareigojant atlyginti ūkininkui miškui padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Šilalės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2021-05-25 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 3 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2007-01-13 dovanojimo sutarties Nr. 2-388 pagrindu priklauso M. R. (įrašas galioja nuo 2007-01-23). Nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. 2020-05-15 prašymu dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos miškui kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūniją, prašydamas įvertinti ir atlyginti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą miškui. Prašyme nurodyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo 2021-05-14 pastebėjo dar labiau bebrų suniokotą mišką, padarytą didelę žalą medžiams bei užtvenktą prūdą. Bylos medžiaga patvirtina, jog Traksėdžio seniūnija 2021-05-24 el. laišku informavo pareiškėjo atstovą, kad 2021-05-25 14:20 val. planuojama vykti apžiūrėti bebrų daromą žalą miškui pas M.R., adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad jei yra galimybė, deleguoti medžiotojų atstovą.

Ginčijamame sprendime nurodyta, jog 2021-05-25 Komisijos nariai E.L., R. A., A. G. ir V. T. (Komisijos sudėtis patvirtinta 2021 kovo mėn. Administracijos direktoriaus įsakymu), dalyvaujant M. R., Šilalės medžiotojų būrelio atstovui P. M., vietoje apžiūrėjo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą miškui. Apžiūros akte konstatuota, jog: bendras miško būklės įvertinimas vietoje nugraužti medžiai drebulės (skaičiavimo lentelė pridedama). Biržės taksavimo lapas patvirtina, kad žala miškui įvertinta 67,01 Eur.

Pirmiausia, vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog 1) išraše iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko nurodyta, kad žemės sklypo savininkas (naudotojas) ne tas žmogus, kuris kreipėsi į Traksėdžio seniūniją; 2) Komisijos narys V.T. žalos įvertinime nedalyvavo, todėl Komisijos darbas buvo neteisėtas. Kaip buvo nurodyta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro Duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007-01-13 priklauso M.R., t.y. asmeniui, kuris 2021-05-15 (ant prašymo nurodyta data – 2020-05-15) prašymu dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos miškui kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Traksėdžio seniūniją. Dėl pareiškėjo teiginių apie neteisėtą Komisijos sudėtį pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytą aplinkybę. Priešingai, 2021-05-25 Apžiūros aktas Nr. 3 patvirtina, jog vietoje padarytą žalą miškui apžiūrėjo 4 Komisijos nariai, ant akto yra jų parašai. Pažymėtina, jog pareiškėjo atstovas P. M. taip pat dalyvavo apžiūroje ir pasirašė ginčijamą aktą. Nurodytas asmuo pasirašydamas aktą, nenurodė pastabų, kad vienas iš Komisijos narių (V.T.) apžiūroje nedalyvavo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, nustatantis visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu, be kita ko, medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, detalizuojanti Medžioklės įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus, t. y. dėl medžiojamųjų gyvūnų pakenkimų žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams piniginės išraiškos apskaičiavimą bei nustato pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, kurias turi taikyti žemės ūkio pasėlių savininkas.

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medžiams, nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami kamienus, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medžiai dėl to nudžiūsta. (Metodikos 6.2. punktas).

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus <...>. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis). Metodikos IV skyrius reguliuoja miškui padarytos žalos apskaičiavimą.

Sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, analizuotini aukščiau nurodytuose teisės aktuose keliami privalomieji reikalavimai aktui, Komisijos žalai apskaičiuoti pareigos, žalos dydžio nustatymo kriterijai, jų taikymo aspektai.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo, matyti, jog Komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus želdinius ir žėlinius, jaunuolynus ar medynuose augančius medžius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, prie jo pridėti visą apžiūros metu užfiksuotą medžiagą bei dokumentus, ir tik tada vertinti žalą miškui pagal Metodikos 19 punkte įtvirtintą formulę.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014; 2019-01-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-725-624/2019).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis), nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. LVAT laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, galbūt nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., 2009-04-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019).

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamoje administracinė byloje vertintina ginčijamo sprendimo atitiktis Medžioklės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo bei Metodikoje nustatytiems reikalavimams.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jame nėra nurodytas priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas, o tik apsiribota nuostolių apskaičiavimu. Kaip minėta aukščiau pagal suformuotą teisminę praktiką, tokiam administraciniam aktui taikytinos VAĮ nuostatos, todėl vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, o nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Šių reikalavimų nebuvo laikomasi nagrinėjamu atveju, kadangi ne tik nenurodytas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas (Medžiotojų įstatymo nuostatos ir atitinkamos Metodikos nuostatos skaičiuojant žalą), tačiau aiškiai neapibrėžtos ir faktinės aplinkybės.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas.

Tenkinant pareiškėjo skundą dėl to, kad ginčijamas sprendimas neatitinta VAĮ nuostatų, likusieji pareiškėjo, atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas, ginčijamas sprendimas naikintinas.

Pareiškėjas prašo atlyginti sumokėtą žyminį mokestį – 30 Eur.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą.

Žyminio mokesčio mokėjimo prievolė sąlygota ABTĮ, todėl pareiškėjui priteistinas iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 30 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Šilalės medžiotojų būrelio skundą tenkinti.

Panaikinti Šilalės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2021-05-25 medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 3.

Priteisti pareiškėjui Šilalės medžiotojų būreliui iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 30,00 Eur (trisdešimt eurų) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė