Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos(buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos - Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant duše karšto vandens ir naudojant kirpimui nedezinfekuotas priemones.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda ir tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmais (neveikimu), t. y. laikotarpiu nuo 2022-05-04 iki skundo padavimo teismui dienos (2022-09-28), kai jis buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus į 1-ąjį sektorių 7 būrio 14 patalpą, ir duše negalėjo praustis karštu vandeniu, dėl ko, prausiantis po šaltu vandeniu patyrė nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022-05-04 iki 2022-09-09 buvo paskirtas gyventi į 1-ojo sektoriaus 7 būrio 714 brigadą.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2022-11-11 pažymoje Nr. 77-1949 „Apie nuteistojo E. V. laikymo sąlygas“ nurodoma, kad 1-ojo sektoriaus 7 būrio dušinėje elektrinio vandens šildytuvo ruošiamo karšto vandens kiekis nepilnai tenkino karšto vandens poreikį. Elektrinis vandens šildytuvas buvo užkalkėjęs, pastebėjus gedimą jis nedelsiant buvo pašalintas ūkio būdu.

Taigi, Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą ir minimose pažymose neneigia, jog 7 būrio dušinėse, kuriomis naudojosi pareiškėjas, nurodomu laikotarpiu buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas ir nepaneigia pareiškėjo nurodomo laikotarpio, kuriuo jis negalėjo prausti po karštu vandeniu.

Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022-09-13 patikrinimo akto nustatyta, kad NVSC 2022-09-06 atliko patikrinimą ir operatyviosios kontrolės metu nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6-7 būrių bendro naudojimo dušo karšto vandens temperatūra neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 6 punkto reikalavimų. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2022-09-23 atsakymas Nr. (2.22 4.802) 2-46163 į V. K. 2022-07-27 skundą ir jo patikslinimus. Matyti, kad pareiškėjas 2022-07-27 su skundu kreipėsi į NVSC dėl įvairių Pravieniškių PN-AK pažeidimų, tame tarpe ir dėl Pravieniškių PN-AK dušuose per žemos vandens temperatūros bei Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6-7 būrio ir 3-ojo sektoriaus kirpykloje naudojamų nedezinfekuotų įrankių naudojimo. NVSC 2022 m. rugpjūčio 3 d., 2022 m. rugsėjo 6, 20 dienomis atliko patikrinimą ir operatyviosios kontrolės metu nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6-7 būrių ir Pravieniškių 3-ojo sektoriaus 7-8 ir 12 būrių bendro naudojimo dušo karšto vandens temperatūra neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 6 punkto reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytus duomenis konstatuotinas HN 134:2015 pažeidimas ir neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, nes pareiškėjui nebuvo sudarytos teisės aktuose numatytos sąlygos bausmės atlikimo metu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad netinkama dušuose vandens temperatūra buvo nuo 2022-05-04 iki šiol, t. y. skundo padavimo teismui dienos (2022-09-28). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 7 būrio 1 sektoriuje bausmę atliko nuo 2022-05-04 iki 2022-09-09. Iš skundo galima suprasti, kad nuo 2022-05-04 iki 2022-09-09 dušo vandens temperatūra neatitiko Higienos normos reikalavimų. 2022-07-27 skundu buvo kreiptasi į NVSC, kuris atlikęs operatyvinę Pravieniškių PN-AK kontrolę 2022-09-13 teikė išvadas. Taigi, iš pateiktų duomenų visumos galima suprasti, kad nepakankama dušo vandens temperatūra buvo nuo 2022-05-04 iki 2022 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2022-10-07 buvo atlikti elektrinio vandens šildytuvo remonto darbai, jokiais argumentais nepaneigė pareiškėjo ginčo laikotarpio, kas leidžia daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu 7 būrio bendro naudojimo dušo karšto vandens temperatūra neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 6 p. reikalavimų.

Atsakovo atstovės nurodoma priežastis – įrangos gedimas, neatleidžia nuo pareigos sudaryti nuteistiesiems teisės aktuose numatytas privalomas sąlygas bausmei atlikti, juo labiau, kad atsakovė nepaneigė pareiškėjo nurodyto laikotarpio, kuriuo jo teisės buvo pažeidžiamos, ir neįrodė, kad gedimas buvo pašalintas nedelsiant.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam kerpantis Pravieniškių PN-AK buvo naudojamos nedezinfekuotos kirpimo priemonės, dėl ko pareiškėjui atsirado galvos odos problemų, t. y. atsirado pleiskanų ir odos bėrimų.

Atsakovė nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6-7 būriuose nuteistųjų kirpimui numatytoje patalpoje kirpimo priemonės nelaikomos, į kirpyklos patalpas priemonės ir įrankiai atnešami sandariai uždengiamoje talpoje. Panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami po kiekvieno kirpimo. Kirpimui būtinos priemonės ir įrankiai atnešamos sandariai uždengiamoje talpoje. Turto valdymo skyriuje kirpėjo pareigose dirbantis nuteistasis yra susipažinęs su kirpimo technologija, žino kaip naudotis dezinfekcinėmis priemonėmis darbo vietoje, išmano saugos darbe, higienos reikalavimus, žino darbo įrankių ir prietaisų konstrukciją bei tinkamo eksploatavimo taisykles. Kirpėjui priminta dėl jo pareigos užtikrinti jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimą. Dezinfekavimo skysčių Įstaigoje yra.

Savo argumentams pagrįsti Pravieniškių PN-AK pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20210326, kuri patvirtina dezinfekcinių priemonių pirkimą. Pravieniškių PN-AK pateikė Nuteistųjų susipažinimo su pareigybėmis žurnalą - Pirmasis sektorius (pradėtas 2021-07-26), iš kurio matyti, kad Pravieniškių PN-AK dirbantys nuteistieji, tame tarpe ir kirpėjai, yra supažindinami su darbo funkcijomis, jų atsakomybe, darbo sauga ir kt. Kirpėjo pareigybės aprašyme nustatytos kirpėjo pareigos ir teisės, tame tarpe pareiga - laikantis sanitarinių ir higienos reikalavimų, bei teisė – reikalauti iš darbo vadovo, aprūpinti kirpyklą reikalingomis valymo, dezinfekavimo priemonėmis.

Higienos norma HN 134:2015 22.3 punkte numatytas vienas iš kirpyklų įrengimo reikalavimų, t. y. kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

Teismo vertinimu, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Taigi, šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu kirpėjas naudojo kiekvienam asmeniui išvalytus ir dezinfekuotus instrumentus ir/ar įrankius, tenka atsakovei. Pareiškėjas šias aplinkybes buvo nurodęs savo skunde, todėl atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimą, turėjo pateikti visus jo žinioje esančius dokumentus, galinčius paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, iš kurių vienareikšmiškai būtų galima spręsti ar pareiškėjo teisės buvo užtikrinamos, ar ne, ar kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, o be to Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, atlikdamas Pravieniškių PN-AK operatyviąją kontrolę pagal pareiškėjo V. K. 2022-07-27 skundą išsiaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus kirpykloje instrumentų dezinfekcijai buvo paruoštas naudojimui autorizuotos biocidinės priemonės darbinis tirpalas, kuris naudojamas pagal priemonės gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kirpykloje, kurioje kerpami 6-7 būrių nuteistieji, neužtikrinama, kad kiekvienam asmeniui naudojami išvalyti ir dezinfekuoti instrumentai ir/ar įrankiai. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, pažeidus Higienos normos HN 134:2015 22.3 punkto reikalavimus.

Kaip minėta, nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl nedezinfekuotų kirpimo priemonių jam atsirado pleiskanos ir bėrimai. Taigi, pareiškėjas atsiradusias odos problemas (ligas) laiko atsakovės neteisėtų veiksmų, naudojant kirpykloje nedezinfekuotas kirpimo priemones, pasekme jo sveikatai.

Byloje pateikti Laisvės atėmimo vietų ligoninės duomenys iš pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos už laikotarpį nuo 2022-05-04 iki 2022-09-28. Iš pateiktų ambulatorinių apsilankymo aprašymų matyti, kad pareiškėjas dėl pleiskanojančios ir/ar išbertos odos į medikus ginčo laikotarpiu nėra kreipęsis, nors pas gydytojus lankosi gana dažnai. Kadangi pareiškėjas šias aplinkybes pateikia subjektyviai, nepagrįsdamas jokiais objektyviais įrodymais, o byloje esantys medicininiai duomenys nepatvirtina pareiškėjui atsiradusių sveikatos problemų (pleiskanų ir/ar bėrimų), teismui nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad atsakovės neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė konkrečias pasekmes.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias jo nurodomas neigiamas pasekmes, todėl nesant visų būtinų sąlygų neturtinei žalai atsirasti, vien tik atsakovės neteisėtų veiksmų faktas savaime nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą šioje dalyje.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus dėl neužtikrinto karšto vandens dušinėse, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. 85-725, patvirtina, kad pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kurį galėjo sukelti karšto vandens nebuvimas naudojantis dušu, nesikreipė. Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

Teismas įvertinęs nustatytų pažeidimų trukmę (karšto vandens tiekimas nebuvo užtikrintas apie 5 mėnesius), atsižvelgus į ginamų vertybių pobūdį (teisė į orias ir higienos reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas) bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalies ūkyje, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui pakankama ir atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams proporcinga suma yra 120 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. spalio 13 d. nutartį byloje administracinėje byloje Nr. eTA-746-552/2021, kurioje nustatyta, kad apie metus nebuvo tiekiamas tinkamos temperatūros karštas vanduo ir buvo dar du pažeidimai, o priteista suma - 300 Eur).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Pareiškėjas prašo priteisti procesines palūkanas nuo iškeltos teisme bylos iki visiško sprendimo įvykdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2022-09-29 (pateikta per EPP), o teisme byla iškelta 2022-10-24 nutartimi (pareiškėjo skundas priimtas).

Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 769 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžias biudžetines įstaigas“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, atsakovės atstovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teises ir pareigas nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl neturtinė žala priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Likusieji skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą ( LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 120 Eur sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2022-10-24 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.