- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- I1-4211-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00630-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (1-6 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 6000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) nuo 2020-01-21 iki 2020-01-22 buvo pažemintas pareiškėjo orumas ir savigarba. 2020-01-22 grįžtant iš pasimatymo su žmona, pareigūnas nepasakė savo vardo ir pavardės, nerodė pagarbos pareiškėjui. Nuvedus pareiškėją į kratos atlikimo patalpą, tas pats pareigūnas pareikalavo pareiškėjo brangius ir švarius drabužius dėti į purvinas voneles, kur kartu dedami ir batai. Taip pat nusirengęs iki apatinių šaltoje patalpoje turėjo su kojinėmis stovėti ant purvinų kilimėlių. Pareiškėjas prieš sudėdamas rūbus, voneles išvalė su tualetiniu popieriumi. Pareiškėjo manymu, pareigūnas supratęs, kad yra neteisus, iškvietė ūkio dalies darbuotoją, kuriam liepė išnešti visas voneles ir išplauti.
Pareiškėjas pateikė skundo papildymą (46-48 b. l.), kuriame papildomai paaiškino skunde nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (7-13 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 įsakymo Nr. V-325 redakcija), VIII skyriaus nuostatomis, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Vadovaujantis 153.5 papunkčiu, suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas. Visuminė krata atliekama suimtajam/nuteistajam patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje, krata atliekama vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kad netektų stovėti ant plytelių, patiesti kilimėliai, ant kurių asmenys lipa be batų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad nurengtas (tuo pačiu ir be batų) turėjo stovėti ant kitų batais numindyto kilimėlio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiti asmenys, kaip ir pats pareiškėjas, ant kilimėlių stovi be batų, taigi, jie negalėjo būti numindyti.
Taip pat nurodo, kad minėtose patalpose, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2020-2021 metams, valymas bei dezinfekcija pagal poreikį vykdoma kasdien, taigi, tikėtina, kad, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, po jo kratos patalpos taip pat buvo išvalytos. Kratos patalpos bei vonelės valomos profilaktiškai, o ne tik tada, kada vizualiai matoma nešvara. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad vonelės pareiškėjo kratos metu buvo purvinos.
Kad kratos patalpos prižiūrimos tinkamai patvirtina pridedamas patikrinimo aktas PA-6115. Aktualiu laikotarpiu kratos patalpos netikrintos, kadangi jokių skundų dėl šių patalpų nebuvo gauta. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad patalpos buvo tvarkingos.
Šiaulių TI pareigūnai, liepdami daiktus sudėti į voneles, laikėsi teisės aktų reikalavimų, todėl, jei pareiškėjas nesutiko atlikti privalomų veiksmų, galėjo būti perspėtas dėl tarnybinio pranešimo nevykdant teisėtų pareigūno reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos metu pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl jos atlikimo neturėjo (jei pareiškėjas būtų turėjęs nusiskundimų, juos būtų nurodęs minėtame kratos protokole, tačiau jokių pastabų dėl nešvarių kratos vonelių, kilimėlių ar prašymo išsaugoti vaizdo įrašus – nėra), tai įrodo pareiškėjo parašas 2020-01-22 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos ir jo asmeninių daiktų patikrinimo protokole Nr. 60-2582.
Nors kratos atlikimo metu pareiškėjas jokių pretenzijų protokole nenurodė, tačiau kitą dieną (2020-01-23) pateikė skundą, reg. Nr. 72-454, kuriame nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir teismui teiktame skunde.
Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų turėjęs nusiskundimų kratos metu – nėra, o nusiskundimai išreikšti net ne tą pačią, o kitą dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, taip galimai pareiškėjas siekia neteisėtai prisiteisti neturtinę žalą.
Tiriant skunde nurodomas aplinkybes nustatyta, jog dėl pareiškėjo elgesio po ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine 2020-01-22 surašyti du tarnybiniai pranešimai (202002-14 atsakymo Nr. 17-215 į skundą M. B. medžiaga).
Iš 2020-01-22 Tarnybinio pranešimo Nr. 79-126 bei Tarnybinio pranešimo Nr. 79-125 matyti, kad 2020-01-21 į ilgalaikio pasimatymo patalpas buvo įleistas suimtasis M. B. su žmona, kuri ateidama į ilgalaikį pasimatymą su savimi turėjo pasiėmusi higienos priemones. Ji buvo informuota, kad po pasimatymo visas atsineštas higienos priemones turės išsinešti su savimi. Ryte, atėjus išvesti asmenų, buvo patikrintas suimtojo sutuoktinės maišelis, kuriame higienos priemonių nebuvo. M. B. pareikalavus grąžinti higienos priemones, jis ėmė šaukti, jog „visas higienos priemones sunaudojau, išmečiau į tualetą ir nieko grąžinti nežadu“, taip pat ėmė įžeidinėti pareigūnus. Į daugkartinius reikalavimus nusiraminti nereagavo, toliau šaukdamas iš savo krepšio išėmė higienos priemones ir grąžino žmonai. Tuo suimtasis pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunktį, Pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis patalpų eksploatavimo tvarkos aprašo 9.9 papunktį.
Visa tai įvertinus matyti, kad pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Šalies argumentai
Taip pat nurodo, kad tiek skunde, teiktame teismui, tiek skunde, teiktame Šiaulių TI direktoriui, pareiškėjas prašė išsaugoti vaizdo įrašą kratos atlikimo patalpose, tačiau minėtos patalpos nėra filmuojamos (2020-02-14 atsakymo Nr. 17-215 M. B. medžiaga, Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-07 pažyma Nr. 60-4927).
Papildomai nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje, be visa ko, vadovaujasi ir pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai visiškai neargumentuoti. Šiuo atveju atsakovas vadovavosi teisės aktais, taigi, šioje veikoje nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 6000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-01-21 iki 2020-01-22. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog kratos atlikimo patalpos bei inventorius neatitinka higienos normų reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-6115 (31-32 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2019-08-07 kratos atlikimo patalpose higienos normos pažeidimų, nenustatyta, vonelės buvo švarios.
Bylai aktualiu laikotarpiu, kratos atlikimo patalpose, (ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po 2020-01-22 dieną), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kratos atlikimo patalpų ar jose buvusio inventoriaus būklę, jų atitikimą higienos normų reikalavimams.
Pareiškėjas pateikė skundą Šiaulių TI direktoriui dėl kratos atlikimo patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams (15-17 b. l.). Šiaulių TI direktorius išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir jame nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog kratos atlikimo patalpoje higienos normos pažeidimų nenustatyta, vonelės buvo švarios. Pareiškėjui buvo išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka (19-20 b. l.). Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka šio rašto neskundė ir šis raštas nebuvo panaikintas, o rašte nustatytos aplinkybės nebuvo paneigtos. Iš atsakovo atsiliepimo, taip pat pažymos (18 b. l.), Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m. (27-30 b. l.) matyti, kad kratos patalpos valomos kasdien. Pareiškėjas „Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos ir jo asmeninių daiktų patikrinimo protokole“ jokių pastabų ar pretenzijų dėl nešvarių vonelių ar kitų pareiškėjo teisių pažeidimų, nenurodė (14 b. l.). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus kitus anksčiau nurodytus dokumentus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog kratos atlikimo patalpos ir jose buvęs inventorius, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad kratos atlikimo metu buvo žeminamas jo orumas, pareiškėjas turėjo nusirengti nuogai iki apatinių rūbų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ (redakcija galiojusi iki 2020-04-04) (TAR, 2014-09-12, Nr. 12286) (toliau – Instrukcija) VIII skyrius (148 – 174 punktai) reglamentuoja kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose. 148 punkte numatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktų daiktų (151 punktas). Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas (153.5. punktas).
Po pasimatymo atsakovas privalėjo atlikti pareiškėjo visuminę kratą, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo nurodoma nusirengti iki apatinių rūbų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, jog nenustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus atlikdamas pareiškėjo visuminę kratą, todėl pareiškėjo argumentai dėl kratos atlikimo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 6000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.