Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, dalyvaujant A. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Priekulės mstl., Liepojos r., Latvijos Respublikoje, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, 7 klasių išsilavinimo, dirbančiam, vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, neturinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė

A. Z. 2012-01-08, 13.05 val., vairavo transporto priemonę „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,20 prom.), taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė ATPK 126 str. 4 d., pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Z. prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes. Nurodė, kad augina šeimoje mažametę dukrą, kurią veža į darželį Plungės m. Teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina ir nuvykti į darbo vietą, bei į objektus, t.y. tinkamai atlikti savo darbines funkcijas, jis neturėdamas tokios teisės, negalėtų jos atlikti. Todėl prašo teismo taikyti jam švelnesnę nuobaudą, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonės. Pažeidėjo padarytas administracinis pažeidimas įrodytas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK surinkta medžiaga: 2012-01-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, alkotesterio parodymais – nustatytos 2,20 prom., pažeidėjo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais apie tai, kad vairavo būdamas neblaivus ir kitais bylos dokumentais. Veika kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 4 d. teisingai.A. Z. pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius apelianto atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007). A. Z. teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint nuvykti į darbą ir ten atlikti darbines funkcijas bei tinkamai rūpintis savo mažamečiu vaiku, o negalint dirbti, ir negaunant pajamų , jis negalėtų tinkamai rūpintis savo šeima. Šių aplinkybių teismas nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pažeidėjui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–1101/2007). A. Z. darbo pobūdis (staklininkas) taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens darbinės pajamos yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Be to, transporto priemonės reikalingumas važinėti į darbą taipogi negali būti pripažintas išskirtine aplinkybe, šalinančia atsakomybę, nes didžioji dalis automobilį vairuojančių asmenų naudoja jį panašiais tikslais. A. Z., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vežioti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą bei darbo funkcijoms atlikti, turėjo elgtis ypatingai atsakingai, tačiau vis tiek sėdo prie vairo neblaivus, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti atsakomybės, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pažeidėjas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dirbdamas darbą, į kurį nuvykti būtina teisė vairuoti transporto priemones, A. Z. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms pažeidėjo ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Į tai, kad A. Z. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgtina, sušvelninant jam paskirtą administracinę nuobaudą iki ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytos minimalios ribos. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina jo prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailėjimasis. A. Z. atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą: lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra jo prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdus gailėjimasis, o sunkinančių – nenustatyta, todėl jam už ATPK 126 str. 4 d. skirtinos nuobaudos – bauda, kurios dydis yra lygus sankcijos minimumui su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu minimaliam laikotarpiui. Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4d.). Nustatyta, kad A. Z. yra dirbantis, šeimos pajamas sudaro 2200,00 Lt, turi kreditorinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto neturi. Įvertinant pažeidėjo nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgiant į nutarimu paskirtos baudos dydį, pripažįstama, kad yra pagrindas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, tai yra nustatant kas mėnesį mokėti po 200,00 Lt., įmokas įmokant kiekvieną mėnesį iki 28 d., pradedant įmokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 126 str. 4 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas, nutarė pripažinti A. Z. kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti nuobaudą: 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą į valstybės pajamas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams. A. Z. paskirtos administracinės baudos, sumoje 2000,00 Lt (du tūkstančiai Lt) sumokėjimą išdėstyti dešimties mėnesių laikotarpiui ir įpareigoti A. Z. iki kiekvieno mėnesio 28 dienos sumokėti po 200,00 Lt, pradedant įmokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas SWEDBANK (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą, ar tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui Teisėja Diana NavickienėSu nutarimu susipažinau, nutarimo kopiją gavau: A. Z.