- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- e2-3178-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00090-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- AB „Eurovia Lietuva“
- Atsakovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AB „Panevėžio keliai“, AB „Kauno tiltai“
- Kategorijos
- 2.5.35pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo viešajame pirkime, tretieji asmenys – AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2016-12-12 rašte Nr. (6.109)2-9042 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir pirkimo sutarties su AB „Panevėžio keliai“ sudarymo, iš atsakovės ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-06-30 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė apie vykdomą atvirą konkursą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Panevėžio plėtra. Sutartis Nr. 1“ (pirkimo Nr. 176189). Perkančioji organizacija 2016-12-12 raštu Nr. (6.109)2-9042 informavo AB „Eurovia Lietuva“ apie priimtus sprendimus dėl Pirkime nustatytos pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties su AB „Panevėžio keliai“ sudarymo. Ieškovė, nesutikdama su šiais atsakovės sprendimais, 2016-12-21 raštu Nr. SD-511 pateikė atsakovei pretenziją. Ieškovės nuomone, atsakovė neteisingai įvertino AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ pasiūlymus ir nepagrįstai jų neatmetė, kaip neatitinkančių kvalifikacijos ir pirkimo dokumentų reikalavimų. 2016-12-28 raštu Nr. (6.109)2-9489 atsakovė pranešė apie ieškovės pretenzijos atmetimą. Nurodė, kad Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkte nustatyti reikalavimai darbų technologijai, rengiant įtempimą pašalinantį SAMI sluoksnį. Tiekėjui nustatytas reikalavimas pateikti rekomendacijas SAMI sluoksnio įrengimui, medžiagoms ir kontrolei. Perkančioji organizacija 2016-08-25 raštu Nr. (6.109)2-6107 patikslino Pirkimo sąlygas, 3 atsakyme nurodydama, kad tiekėjai gali siūlyti ne blogesnių parametrų SAMI sluoksnio įrengimo technologiją tarp pagrindo ir apatinio sluoksnio, kuri yra išbandyta Lietuvos automobilių keliuose ir kuriai yra atliktas techninis įvertinimas. Rangovas turi suderinti ir gauti pritarimą iš LAKD siūlomai SAMI sluoksnio technologijai. Ieškovė pažymėjo, kad tiekėjai turi teisę vykdyti Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkte nurodytus darbus tik turėdami techninį įvertinimą siūlomai SAMI sluoksnio technologijai. Toks reikalavimas nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktų, t.y. pagrįstas statybos teisinių santykių reguliavimu. Kadangi SAMI sluoksnio technologijai netaikomi nei darnieji, nei Lietuvos standartai, todėl atsižvelgiant į Statybos įstatymo 18 straipsnį, jai turi būti atliktas techninis įvertinimas. Pasak ieškovės, perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo, privalėjo tinkamai įvertinti tiekėjų teisę verstis pirkimo objekto veikla ir patikrinti, ar dalyviai turi siūlomų SAMI sluoksnio technologijų techninius įvertinimus, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai nustatė pirkimo laimėtoją. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo laimėtoja nustatyta AB „Panevėžio keliai“ pagal teisės aktus privalomo techninio įvertinimo SAMI sluoksnio technologijai neturi, todėl šis tiekėjas Pirkimo vykdymo metu ir pasiūlymų pateikimo terminu neįgijo pagal teisės aktus reikiamos kvalifikacijos ir neturi teisės vykdyti darbų, naudojant techninio įvertinimo neturinčią SAMI sluoksnio technologiją, t.y. verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai vykdyti (VPĮ 34 str.). Tuo pačiu tiekėjo pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ reikalavimų dėl SAMI sluoksnio technologijos taikymo, reikalavimo laikytis statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų, tarp jų – reikalavimo turėti techninį įvertinimą siūlomai technologijai. Ieškovės teigimu, atsakovės 2016-12-28 rašte Nr. (6.109)2-9489 pateikti argumentai, jog ji neturėjo pagrindo tikrinti tiekėjų teisės naudoti SAMI sluoksnio technologiją, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė visiškai neatsižvelgia į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad tikrinant tiekėjų teisę verstis veikla, tikrinami ne tik tiekėjo turimi kvalifikaciniai statybos atestatai, bet ir visi kiti kvalifikaciją (teisę verstis veikla) patvirtinantys dokumentai, kurie susiję ne tik su pačiu tiekėju, bet ir jo pasitelkiamais sutarties vykdymui resursais, su teise juos naudoti, nes iš principo, neturint teisės naudoti pirkimo sutarties vykdymui reikiamų resursų, negali būti sudaroma ir vykdoma pirkimo sutartis. Kadangi į pasiūlymų eilę įrašyti tretieji asmenys negali įgyvendinti Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkto reikalavimų dėl SAMI sluoksnio technologijos naudojimo, todėl jų pasiūlymai taip pat turi būti atmesti ne tik dėl neatitikimo kvalifikacijai, bet ir dėl neatitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems techninės specifikacijos reikalavimams (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi AB „Panevėžio keliai“ nepagrįstai pripažinta Pirkimo laimėtoja, nusižengiant VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimams bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytam skaidrumo principui. AB „Kauno tiltai“ situacija yra analogiška, kadangi šis tiekėjas taip pat neturi techninio įvertinimo SAMI sluoksnio technologijai. Ieškovės teigimu, atsakovė, nustatydama pasiūlymų eilė ir Pirkimo laimėtoją, neteisingai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nesivadovavo LAT praktika viešųjų pirkimų bylose, todėl atsakovės sprendimai dėl pasiūlymų eilės, laimėtojo ir sutarties su juo sudarymo yra neteisėti ir nepagrįsti bei turi būti panaikinti. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Pažymėjo, jog pretenzijų dėl pirkimo dokumentų iš dalyvių nebuvo gauta. 2016-09-01 įvyko susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais procedūra. Pirkime buvo gauti 5 pasiūlymai, tarp jų ir ieškovės pasiūlymas. Pažymėjo, jog pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VP{ 32 str. 1 d.). Iš ieškovės byloje pateiktų pirkimo dokumentų matyti, kad atsakovė nebuvo nustačiusi (ir neprivalėjo nustatyti) reikalavimo tiekėjams turėti techninį įvertinimą SAMI sluoksniui, taip pat atitinkamo reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai. Nurodė, kad SAMI sluoksnis faktiškai sukuriamas vietoje, vykdant statybos darbus priklausomai nuo taikomos technologijos, t.y. tiekėjas atlieka ir gamintojo funkciją. Pirkimo dokumentų III tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos“ 4 skyriaus „Kelio dangos konstrukcija“ 4.1.1. dalyje „Rengiama dangos konstrukcija“ buvo nurodyti reikalavimai sluoksnių medžiagoms ir mišiniams, medžiagų ir mišinių paruošimui, sluoksnių įrengimui. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad iš anksto žinomas iš imperatyviųjų teisės normų kylantis reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas pirkimo sąlygose, neatleidžia jo dalyvių nuo prievolės įrodyti teisę verstis atitinkama veikla, paneigia kartu su ieškiniu pateiktas Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2016-12-09 raštas Nr. 15692, kuriame nurodyta, jog SAMI atveju galima rinktis techninį įvertinimą arba kitą techninę specifikaciją, kurioje produkto savybės nustatytos pagal įtemptus absorbuojančio sluoksnio iš bituminės medžiagos esmines charakteristikas, t.y. ieškovė kartu su ieškiniu pateikė dokumentą, kuris tiesiogiai prieštarauja ieškovės argumentui, neva SAMI sluoksnį įrengti gali tik tiekėjai, turintys techninį įvertinimą siūlomai SAMI sluoksnio technologijai. Atsakovė paaiškino, kad SAMI sluoksnis nėra įtrauktas į Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, atitinkamai Reglamentuojamų statybos produktų sąraše jam nėra nurodytos eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemos bei techninės specifikacijos. Kadangi reikalavimai SAMI sluoksniui Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nėra nustatyti, vadovaujantis STR 1.01.04:2015 16 punktu, jam paskirtosios įstaigos produktų eksploatacinių savybių pastovumo sertifikatų, gamybos kontrolės atitikties sertifikatų ir bandymų protokolų neišduodami. Gamintojas SAMI sluoksniui gali turėti tiek techninį įvertinimą, tiek kitą techninę specifikaciją, t.y. gamintojas nėra apribotas vien tik techniniu įvertinimu. Atsakovė, vertindama pirkinio dalyvių pasiūlymus laikėsi pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų, taip pat aukščiau nurodytos teismų praktikos. Vien tai, kad ieškovė turi kitokią nuomonę dėl viešųjų pirkimų rezultatų, nesuponuoja, kad atsakovės priimti sprendimai - neteisėti.Trečiasis asmuo AB „Panevėžio keliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, jog ieškovės samprotavimai yra nepagrįsti, kadangi AB „Panevėžio keliai“ turi teisę vykdyti darbus pagal SAMI sluoksnio technologiją, kurią detaliai aprašo pati perkančioji organizacija, galiojančiuose techniniuose reikalavimuose. Ieškovė nepagrįstai kaltina AB „Panevėžio keliai“ neatitinkant kvalifikacijai keliamų reikalavimų, neva dėl to, kad AB „Panevėžio keliai“ neturi įtempimus absorbuojančio sluoksnio (SAMI) techninio įvertinimo. Tokia ieškovės pozicija yra klaidinga dėl dviejų priežasčių: (i) atsakovė, Pirkimo dokumentuose nebuvo nustačiusi poreikio pateikti atitinkamą dokumentą (techninį įvertinimą); (ii) Atitinkamas techninis įvertinimas gali būti susijęs su Pirkimo sutarties vykdymo metu sukuriamu statybos produktu - įtempimus absorbuojančiu sluoksniu (SAMI), kuriam (kaip ir visiems kitiems statybos produktams) turės būti pateikiama eksploatacinių savybių deklaracija. Be to, pirkimo objektas nėra įtempimus absorbuojantis sluoksnis (SAMI), kaip kad bando teigti ieškovė, nes šis sluoksnis yra sudėtinė kelio konstrukcijos dalis. Vertinant ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad jis iš esmės savaip interpretuoja atsakovės nurodytuose Pirkimo dokumentuose, nustatytas technines specifikacijas. Be to, ne ieškovė, ar AB „Panevėžio keliai“, tačiau perkančioji organizacija (atsakovė) turėjo teisę (ir netgi pareigą) pasirinkti techninius reikalavimus, taikomus pirkimo objektui ir tam tikros technologijos (kaip kad SAMI) techninis įvertinimas (standartas) nėra privalomas. Būtent perkančiajai organizacijai tenka teisė ir pareiga nustatyti reikiamus darbų kiekius. Nagrinėjamu atveju, atsakovei Pirkimo sąlygose nurodant Pirkimo sąlygų III tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias” 4 atitinkamus reikalavimus teikiamų darbų techninei specifikacijai, atsakovė ir pateikė savo tikslą įsigyti būtent aiškiai nurodytos kokybės (tipo) darbus. Pažymėjo, kad tiek AB „Panevėžio keliai“, tiek ir ieškovė, dalyvavo tame pačiame Pirkimo konkurse ir vadovavosi vienodomis jo vykdymo sąlygomis, todėl laikant, jog ieškovė yra savo srities profesionalė, nesuprantama kuo remiantis ji laiko trečiojo asmens kvalifikaciją neatitinkančia Pirkimo sąlygų III tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias” reikalavimų. Be to, ieškovė savaip suvokia Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, tame tarpe ir kvalifikacijos.Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad trečiojo asmens AB „Kauno tiltai“ pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ pateikė atsakovei visus Konkurso sąlygose keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimus kvalifikacijai bei techninei specifikacijai, atitinkantį pasiūlymą. Trečiasis asmuo turi teisę verstis su pirkimo objektu susijusia veikla ir tai patvirtina Trečiojo asmens turimi atestatai. Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“ turi AB „Problematika“ išduotą EB Gamybos kontrolės sistemos sertifikatą Paviršiaus apdaras - tipas pagal EN 12271:2006. Šis sertifikatas suteikia teisę įrengti įvairių tipų paviršiaus apdaro sluoksnius, įskaitant SAMI tipo sluoksnį. Taip pat, trečiasis asmuo turi patirties vykdant analogiško pobūdžio darbus, šie darbai buvo atlikti griežtai laikantis technologinių reikalavimų. Pažymėjo, kad Konkurso sąlygose nebuvo keliamas reikalavimas tiekėjams turėti techninį įvertinimą SAMI sluoksnio technologijai, taip pat nebuvo numatytas ir atitinkamas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai, todėl ieškovės teiginiai, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Konkurse keliamų kvalifikacinių, bei techninės specifikacijos reikalavimų, yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad pasiūlymų pateikimo ir vertinimo procedūra bei Konkurso sąlygose keliami reikalavimai negali būti visiškai tapatinami su Konkursą laimėjusio rangovo įsipareigojimais vykdant sutartį. Atsakovė, atsižvelgdama į savo paskelbtas Konkurso sąlygas bei jose keliamus reikalavimus, tinkamai įvertino Konkurso dalyvių pasiūlymus ir priėmė teisingą sprendimą. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė, vertindama Konkurso dalyvių pasiūlymus, ne tik laikėsi Konkurso sąlygose keliamų reikalavimų, bet ir atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nurodančią, kad Perkančioji organizacija, paskelbusi Konkurso sąlygas ir nustačiusi reikalavimus jose, privalo šių reikalavimų laikytis ir vertindama Konkurso dalyvių pasiūlymus. Konkurso sąlygose buvo numatyta itin aiški ir detali perkamų darbų technologija, kurią atitinkantį pasiūlymą ir pateikė Trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“. Ieškovė, teikdama visiškai nepagrįstą ieškinį, ne tik tikslingai vilkina Konkurso procedūras, bet ir siekia įteisinti konkrečią savo patentuotą technologiją — VIASAF - taip norėdama apriboti konkurenciją, bei kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad toliau palaiko ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Ieškovės nuomone, atsakovė ir tretieji asmenys atsiliepimais į ieškinį neįrodė ginčijamų atsakovės sprendimų teisėtumo ir neįrodė, kad trečiųjų asmenų pasiūlymai buvo teisėtai įrašyti į pasiūlymų eilę. Dublike iš esmės pakartotos ieškinyje išdėstytos aplinkybės.Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Triplike pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė jomis vadovautis.Tretieji asmenys AB „Kauno keliai“ ir AB „Panevėžio keliai“ triplikuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei vadovautis jų atsiliepimuose į ieškinį nurodytais argumentais.Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2016-06-30 atsakovė - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė apie vykdomą atvirą konkursą „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Ruožo nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Panevėžio plėtra. Sutartis Nr. 1“ (pirkimo Nr. 176189). Ieškovė pateikė pasiūlymą. 2016-12-12 raštu Nr. (6.109)2-9042 atsakovė informavo AB „Eurovia Lietuva“ apie priimtus sprendimus dėl Pirkime nustatytos pasiūlymų eilės, laimėjusio pasiūlymo ir sutarties su AB „Panevėžio keliai“ sudarymo. 2016-12-21 raštu Nr. SD-511 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją. 2016-12-28 raštu Nr. (6.109)2-9489 atsakovė pranešė apie ieškovės pretenzijos atmetimą. 2017-01-12 ieškovė pareiškė ieškinį teisme. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.), Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.Ieškovė ginčija pirkimo laimėtojo – jungtinės veiklos partnerių AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Kauno tiltai“ kvalifikacijos atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams. Nurodo, kad laimėjusiu pripažintas trečiųjų asmenų pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ reikalavimų dėl SAMI sluoksnio technologijos taikymo, reikalavimo laikytis statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų, tarp jų – reikalavimo turėti techninį įvertinimą siūlomai technologijai. Tiekėjai turi teisę vykdyti Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkte nurodytus darbus tik turėdami techninį įvertinimą siūlomai SAMI sluoksnio technologijai. Toks reikalavimas nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktų, t.y. pagrįstas statybos teisinių santykių reguliavimu. Kadangi SAMI sluoksnio technologijai netaikomi nei darnieji, nei Lietuvos standartai, todėl atsižvelgiant į Statybos įstatymo 18 straipsnį, jai turi būti atliktas techninis įvertinimas. Pasak ieškovės, perkančioji organizacija, laikydamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto skaidrumo principo, privalėjo tinkamai įvertinti tiekėjų teisę verstis pirkimo objekto veikla ir patikrinti, ar dalyviai turi siūlomų SAMI sluoksnio technologijų techninius įvertinimus, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai nustatė pirkimo laimėtoją. Ieškovė rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika, kad tikrinant tiekėjų teisę verstis veikla, tikrinami ne tik tiekėjo turimi kvalifikaciniai statybos atestatai, bet ir visi kiti kvalifikaciją (teisę verstis veikla) patvirtinantys dokumentai, kurie susiję ne tik su pačiu tiekėju, bet ir jo pasitelkiamais sutarties vykdymui resursais, su teise juos naudoti, nes iš principo, neturint teisės naudoti pirkimo sutarties vykdymui reikiamų resursų, negali būti sudaroma ir vykdoma pirkimo sutartis.Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-23-248/2017 pakeitė ankstesnius kasacinio teismo praktikos precedentus dėl VPĮ 34 straipsnio taikymo bei suformulavo tokias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles: perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo; jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą (VPĮ 34 straipsnis) tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus; tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų); jei teismo procese paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo ex officio tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei ją įpareigoti iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo nustačiusi reikalavimo tiekėjams turėti techninį įvertinimą SAMI sluoksniui, taip pat pirkimo sąlygų III skyriuje “Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai” atsakovė nebuvo nustačiusi atitinkamo reikalavimo tiekėjų kvalifikacijai. Specialieji teisės aktai taip pat nenumato pareigos turėti licenciją ar kitą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą tokiems darbams atlikti. Ieškovė pagrindžia savo teiginius apie trečiųjų asmenų kvalifikacijos neatitikimą, plečiamai aiškindama perkančiosios organizacijos atsakymą – 2016-08-25 raštą Nr. (6.109)2-6107, kuriame nurodyta, kad tiekėjai gali siūlyti ne blogesnių parametrų SAMI sluoksnio įrengimo technologiją tarp pagrindinio ir apatinio sluoksnio, kuri yra išbandyta Lietuvos automobilių keliuose ir kuriai yra atliktas techninis įvertinimas, bei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtinta gamintojo teikiančio rinkai statybos produktą, neturintį darniųjų techninių specifikacijų, atlikti šio produkto eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą bei tikrinimą. Atsakovė nurodė, kad SAMI sluoksnis faktiškai sukuriamas vietoje, vykdant statybos darbus priklausomai nuo taikomos technologijos, t.y. tiekėjas atlieka ir gamintojo funkciją, bei nurodo, kad Pirkimo dokumentų II tomo „Konkrečiosios techninės specifikacijos I dalis. Kelias“ 4.1.1 punkte buvo nurodyti reikalavimai sluoksnių medžiagoms ir mišiniams, medžiagų ir mišinių paruošimui, sluoksnių įrengimui, tačiau reikalavimas turėti techninį įvertinimą siūlomai SAMI technologijai nėra įtvirtintas. Gamintojas SAMI sluoksniui gali turėti tiek techninį įvertinimą, tiek kitą techninę specifikaciją, imperatyvaus reikalavimo turėti tik techninį įvertinimą STR, Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas, kiti teisės aktai imperatyvaus reikalavimo turėti tik techninį įvertinimą taip pat nenumato.Dėl išdėstyto sprendžiama, kad perkančioji organizacija neturėjo pareigos reikalauti iš trečiojo asmens jo kvalifikacijos pagrindimo SAMI darbams atlikti nei pagal Pirkimo sąlygas, nei pagal specialiųjų įstatymų nuostatas. Atsakovė vertindama tiekėjo – trečiųjų asmenų kvalifikaciją, nepažeidė Pirkimo sąlygų, VPĮ 34 straipsnio nuostatų bei imperatyviųjų teisės normų (viešųjų pirkimo principų bei tikslo (VPĮ 3, 39 str.)), dėl to ieškinys atmetamas.Byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo, dokumentų siuntimo išlaidų nėra.Atmetus ieškinį, bylą pralaimėjusios šalies (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
atmesti ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo viešajame pirkime Nr. 176189.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.