Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-22 · Administracinė byla Nr. I-9701-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
I-9701-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02225-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
K. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9701-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02225-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui K. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą ir patikslintą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas K. L. posėdžio metu nurodė, kad skunde išdėstytus motyvus palaiko, o į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta dėl moralės sutrikdymo. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad apie bado streiką raštu informavo Šiaulių tardymo izoliatorių 2017-07-25. Rašte nurodė, kad bado streiką pradeda dėl kriminalinės žvalgybos atstovų, dėl auklėtojų jam daromo spaudimo, dėl skundų / prašymų neregistravimo, dėl nevedimo į koplyčią. Gaudavo raštiškus direktoriaus atsakymus, kad jo skundai nepagrįsti. Gavęs išklotinę pamatė, kad ne visi jo skundai užregistruoti. Pvz., išklotinėje parašyta, nors ir neaktualus laikotarpis, kad 2017-05-10 pateikė prašymą higienos reikmenims, tačiau turi direktoriaus išvadą, kurioje nurodyta, kad 2017-05-10 į Psichologijos tarnybą jis kreipėsi asmeniniu prašymu, tačiau pas psichologę eiti pats atsisakė. Bet išklotinėje nėra parašyta, kad teikė prašymą dėl kreipimosi į Psichologinę tarnybą. Tai vienas iš įrodymų, kad ne visi prašymai yra registruojami. Kreipėsi į prokuratūrą, kad jam būtų panaikinta kardomoji priemonė. Prokuratūra pateikė užklausimą į kalėjimą. Sveikatos tarnyba atsakė, kad jis dėl sveikatos į tarnybą nesikreipė. Mano, kad pareigūnai veikia sistemiškai, dėl to paskelbė bado akciją. Kriminalinė žvalgyba nurodo, jog nėra duomenų, kad jo prašymai buvo neregistruoti. Kai pateikdavo prašymus socialinės reabilitacijos skyriaus specialistams, visa tai darydavo prie vaizdo registratorių, , kai suprato, kad jo skundai nėra registruojami, pareikalavo peržiūrėti konkrečių dienų vaizdo įrašus, tačiau jam buvo atsakyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašus nėra galimybių, nes nurodytas vaizdo registratorius neveikia. Į medikus kreipėsi dėl akių paraudimo, tačiau gavo raštišką atsakymą, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis direktoriaus įsakymu, kurio negali nurodyti, medikai turi leidimą užsiimti kažkokia praktika. Skaitė Bausmių vykdymo kodekse ar procese straipsnį, kad bet kokie eksperimentai su suimtaisiais medikams yra draudžiami. Po bado akcijos kreipėsi į medikus dėl nusilpusio organizmo atstatymo, tačiau gavo raštišką atsakymą, kad akys neparaudusios. Pareigūnai norėdami užglaistyti vieną situaciją, pateikia kitą melagingą situaciją. Panašių įrodymų turi surinkęs ir daugiau. Bado metu buvo užregistruotas svorio netekimas, nusiskundimai sveikatos būkle, visa tai jaučia iki šiol. Buvo laikomas 27 kameroje su kriminalinės žvalgybos neetatiniais darbuotojais. Kreipėsi į kriminalinės žvalgybos atstovus, nurodė, kad su jų kolegomis jis nesėdės, prašė iškelti į kitą kamerą. Tačiau niekas nepasikeitė. Bado streiką skelbė ir dėl to, kad buvo uždrausta lankytis koplyčioje. Turi įrodymus – D. G. raštą, kuriame rašoma, kad patikrinus suimtųjų nuteistųjų apsilankymo pas katalikų kunigą sąrašus nustatyta, kad jis su kunigu vien liepos mėnesį buvo susitikęs 2 kartus. Rašte taip pat nurodyta, kad ir ateityje pagal galimybes galės susitikti su kunigu. Tačiau išklotinėje dėl prašymo eiti į koplyčią pažymėta, kad į koplyčią buvo nuvestas 25 d. vakare, po to, kai paskelbė bado akciją, vėliau pagal prašymą buvo nuvestas į koplyčią liepos 31 d. Vėliau baigėsi apribojimai. Pagal įsakymą kasdien galima atlikti religines apeigas. Po bado akcijos vėl apribojo koplyčios lankymą. Nebuvo galimybės kitais būdais nei bado akcija, pakeisti situacijos. Buvau nuėjęs pas katalikų kunigą, kunigas norėjo duoti į kameras parsinešti relikvijų – žvakių. Kalėjimo specialistai uždraudė tas relikvijas pasiimti, nurodė, kad žvakes kamerose laikyti draudžiama. Tikino, kad į koplyčią atves kas savaitę ir bus galimybė atlikti religines apeigas. Tačiau situacija pasikeitė – pradėjo nebevesti visiškai į koplyčią. Pradėjo rašyti skundus dėl apribojimo atlikti religines apeigas (2 auklėtojai jį aptarnavo) – vienam auklėtojui iš ryto padavė prašymą, o vakarop nesulaukęs, kada nuves į koplyčią, prie durų priėjęs kitas auklėtojas nurodė, kad nėra jokių prašymų. Nuo tada ir prasidėjo pykčiai. Kvietėsi pokalbiui auklėtoją, klausė, kodėl taip elgiasi, kodėl neregistruoja prašymų, perspėjo auklėtojus dėl skundų rašymo, buvo iškviesti kriminalinės žvalgybos atstovai. Kameroje sėdėjęs kriminalinės žvalgybos atstovas buvo pateikęs užklausą, kokius religinius reikmenis turi teisę turėti. Po parašymo tą asmenį iškart iškėlė į kitą kamerą. Jis paskelbė bado akciją. Tada kriminalinės žvalgybos pareigūnai pradėjo jam daryti psichologinį spaudimą. Kameroje sėdėjo su asmeniu, kuris grįžęs po etapo jam pasakė, kad papildys jo banko sąskaitą, kad galėtų apsipirkti parduotuvėje, jei iš jo išklaus tam tikrą informaciją. Tuo metu jo atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas. Jis paaiškino, kad visiškai nėra susijęs su jam inkriminuojamais nusikaltimais, nurodė, kad jokių nusikaltimų nepadarė, kad, jo manymu, yra fabrikuojamos bylos. Tas asmuo, kuriam buvo liepta iš jo išklausti informacijos, pasakė, kad yra kaltinamas dėl to, jog gamino sprogmenis. Jis dar kartą jį patikino, kad su nurodytais nusikaltimais neturi nieko bendro. Buvo suimtas vien dėl to, kad kriminalinės žvalgybos pažymoje buvo nurodyta, jog kažkas sužinojo, kad jis savo bute gamina sprogmenis. Buvo daroma krata. Dėl tokio kriminalinės žvalgybos pareigūnų poelgio, dėl neteisybės jam kilo ypatingas poreikis lankytis koplyčioje. Jautėsi smarkiai žlugdomas morališkai ir dvasiškai. Kai paskelbė bado akciją, prasidėjo dar didesnis psichologinis spaudimas iš pareigūnų pusės. Didelės įtakos turėjo aplinkinių valgymas, tyčiojimasis (“paprašyk mūsų ir mes tau duosim duonos kokį gabaliuką užvalgyti”), tuo laikotarpiu buvo ypatingai sužlugdyta jo moralė. Per visą laiką iki šiol analizuoja situaciją, žmonių veiksmus, neteisėtą pareigūnų veikimą; pradėjo analizuoti įstatymus ir geriau suprasti, kad visa, kas su juo vyko ir kas buvo daroma, buvo neteisėta. Buvo momentas, kada turėjo prašyti duonos gabaliuko, o jam buvo atsakyta: “pradėk valgyti” ar pan. Teikdami maistą pareigūnai šaipydavosi, replikuodavo: “valgysi vis tiek”. Tik vėliau sužinojo, kad yra toks įstatymas, jog badavimo metu jis turėjo būti iškeltas į atskirą kamerą, kurioje nėra valgančių asmenų. Negalėjo būti taip traumuojamas. Bandė išgydyti savo dvasines kančias, nuolatos viską permąsto, o visko apmąstymas perauga į pyktį, kad turėjo kentėti daugiau, nei jam buvo numatyta. Jei badavimo metu būtų buvęs atskirtas nuo valgančių asmenų, būtų galėjęs galbūt savo laisvu apsisprendimu valgyti ar badauti konkretų laiką, tačiau buvo įtakojamas kameroje sėdinčių kitų asmenų. Patyrė per daug dvasinių kančių, sukrėtimų. Teismas pripažįsta tą kaltę, įvertina moralinę žalą pinigais – tai žmogui sąžiningas moralinės žalos atlyginimas. Gavus tokį sprendimą, jo emocinis stresas pradėtų nuslūgti, galėtų skaityti psichologines knygas, domėtis kitais dalykais. Jo atveju iki šiol nėra dvasinio nusiraminimo. 1000 eurų – tai piniginė išraiška, kaip simbolinis atsiprašymas, kad galėtų pradėti gydyti savo moralę.

Pareiškėjas K. L. skunde (b. l. 1–4) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 7 d. Nuo pat pirmų atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių dienų buvo sukrėstas pareigūnų požiūrio į suimtuosius žmones bei Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbančių medikų dviveidiškumo, todėl 2017 m. liepos 25 d. paskelbė bado akciją ir badavo iki 2017 m. liepos 31 d. Badavimo metu jis buvo laikomas bendrai su kitais suimtaisiais, todėl kentėjo nevalgęs, nors aplink visi valgė. Jis nebuvo izoliuotas badavimo metu, todėl patyrė ne tik emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, bet ir patyčias iš pareigūnų. Dėl pareigūnų netinkamo elgesio jis patyrė ne tik moralinę žalą, bet ir psichologinį smurtą, kurią įvertina 1000 eurų, ir prašo priteisti iš atsakovo atstovo.

Atsiliepimas

Patikslintame skunde (atsiliepime, b. l. 86) pareiškėjas nurodė, kad bado akcijos metu pareigūnai šaipydavosi, replikuodavo, kad išalkęs valgys.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 87).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. 25–28) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kaip matyti iš Saugumo valdymo skyriaus 2019-10-01 pažymos Nr. 60/09-34706, pareiškėjas aktualiu laikotarpiu įstaigoje kalintas nuo 2017-07-25 iki 2017-07-31.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai su suimtaisiais elgiasi kaip su gyvuliais, o medikai dviveidžiai, todėl jam teko badauti.

Atsiliepimas

Atsakovas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka ir nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje, be visa ko, vadovaujasi ir pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo argumentai visiškai neargumentuoti, nenurodytos nei konkrečios situacijos, nei konkretūs darbuotojai, nei tariamai netinkamo elgesio datos.

Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-944/2007). Pareiškėjas turi įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Įstatymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009). Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Dėl atskyrimo nuo kitų kalinamų asmenų badaujant

Pareiškėjas nurodo, kad jam paskelbus apie badavimą, jis turėjo būti atskirtas nuo kitų kalinamų asmenų.

Nurodė, kad pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 134 punktą, badaujantis suimtasis pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (34 priedas), esant galimybėms, laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų.

Kadangi imperatyvaus nurodymo perkelti badaujantį asmenį į kitą kamerą nėra, atsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičių, pareiškėjas nuo kitų kalinčių asmenų atskirtas nebuvo ir pats tokio noro nereiškė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Patikslintame atsiliepime atsakovo atstovas nurodė, kad dėl žmogiškosios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus darbuotojo klaidos, teismui nebuvo pateiktas pareiškėjo 2017-08-10 prašymas, reg. Nr. 76/04-3794.

Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia galimai neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmus, o būtent – skundų neregistravimą.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-08-14 atsakymo Nr. 17/01-1360 matyti, kad prašymo nagrinėjimo metu Kriminalinės žvalgybos skyrius negavo duomenų apie skundų neregistravimą. Duomenų, kad šį atsakymą pareiškėjas būtų skundęs, neturi.

Kartu nurodo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojimą laikytis Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje nurodytų įpareigojimų yra nepakankamas identifikuoti konkrečią situaciją – pareiškėjas nenurodo nei konkrečios situacijos, nei kreipimosi ar atsakymo registracijos numerio, nei datos. Pažymi, kad peržiūrėjus 2017-2019 m. Gautų dokumentų registrą (indentifikavimo žymuo 11/01) jokių užregistruotų raštų iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl K. L. nerasta. Taip pat informavo, kad Veiklos organizavimo skyriaus darbuotojai, atsakingai už įstaigos archyvą, buvo pavesta peržiūrėti Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-2018 m. susirašinėjimo su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kitomis institucijomis medicininio aptarnavimo klausimais dokumentų bylas (bylos indeksas 11.2), kurios saugomos įstaigos archyve, dėl K. L.. Minėtose bylose raštų iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl K. L. nerasta (Šiaulių tardymo izoliatoriaus Veiklos organizavimo skyriaus 2019-11-18 pažyma Nr. 20/01-5476).

Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-944/2007). Pareiškėjas turi įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Įstatymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009). Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo K. L. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, kad bado akcijos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo laikomas su valgančiais asmenimis, kai pagal teisės aktus, jis privalėjo būti izoliuotas. Dėl to patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip. Kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, sprendžiant ginčą, būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vardo vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidimų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Teismas konstatuoja, kad asmens badavimas (badavimo paskelbimas) yra konkretaus asmens saviraiškos, reaguojant į tam tikrą, jo manymu, socialiai reikšmingą situaciją, forma. Teisė į badavimą nėra ribojama (Konstitucijos 25 straipsnio 1, 3 dalys).

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XXIV skyriaus Tardymo izoliatoriaus personalo veiksmai suimtajam pareiškus apie badavimą (TAR, 2015, Nr. 2015-12470) (aktuali redakcija nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d.) 133 punktą, suimtajam rašytiniu pareiškimu paskelbus apie badavimą, tardymo izoliatoriaus direktorius arba jo pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir tardymo izoliatoriaus įgaliotas pareigūnas, per 12 valandų privalo asmeniškai pasikalbėti su badaujančiuoju, išsiaiškinti badavimo priežastis ir apie tai raštu pranešti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla, ir Kalėjimų departamento direktoriui.

Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatorius atliko visus Taisyklių 133-134 punktuose nustatytus veiksmus: pareiškėjui 207 m. liepos 25 d. pateikus rašytinį pranešimą apie skelbiamą bado akciją (b. l. 17) dėl, jo nuomone, neleidimo lankyti koplyčios, pareiškėjo badavimo priežastis ir jo reikalavimų teisėtumą pokalbio metu aiškinosi Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas. Pareiškėjas supažindintas su badavimo metu galimais padariniais jo sveikatai ir pasiūlyta atsisakyti badauti. Tą pačią dieną apie pareiškėjo badavimą buvo pranešta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Priežiūros skyriui ir Šiaulių apygardos teismo teisėjui (b. l. 18), o pareiškėjui nutraukus badavimą, apie tai buvo pranešta aukščiau nurodytoms institucijoms (b. l. 20-21).

Pagal Taisyklių 134 punktą, badaujantis suimtasis, pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą, esant galimybėms, laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų.

Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno diskrecija spręsti, ar badaujantį asmenį laikyti atskirai nuo kitų asmenų, ar – ne. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad su prašymu jį izoliuoti nuo kitų asmenų būtų kreipęsis į administraciją. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir akcentuoja, kad pareiškėjas pats apsisprendė badauti, todėl ir tam tikri nepatogumai jam dėl to kilo.

Pagal taisyklių 135 punktą, ilgiau kaip tris dienas badaujantį suimtąjį kasdien apžiūri ir pasiūlo nutraukti badavimą tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, kuris duomenis apie suimtojo sveikatos būklę įrašo Asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Iš asmens sveikatos istorijos nuorašų matyti, kad kiekvieną dieną badavimo metu pareiškėją išklausydavo gydytojas, nusiskundimų sveikata neturėjo, vyko pokalbiai apie badavimo žalą sveikatai (b. l. 43-46, 69-72), t. y. pareiškėjo sveikata bado akcijos metu buvo tikrinama gydytojo. Pareiškėjas 2017-08-01 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą ir teigė, kad paraudusios akys. Susiskambino su laisvėje esančiais draugais ir jie teigia, kad akys gali parausti nuo skaitymo ir virusinės infekcijos. Tačiau nustatyta, kad indikacijų medikamentiniam gydymui nėra (b. l. 46-47, 72-73). Taigi, spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Juo labiau, 2017 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas savo rašyto 2017 m. liepos 25 d. pranešimo prašė nebenagrinėti ir administracinė procedūra buvo nutraukta (b. l. 21-22).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamo pareigūnų elgesio patyrė psichologinį smurtą, pareigūnai su suimtaisiais elgiasi kaip su gyvuliais, o posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai šaipydavosi, replikuodavo. Toks pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas nurodė tik abstrakčius argumentus, jų nekonkretizavo ir neindividualizavo nei laiko, nei vietos, nei asmenų atžvilgiu. Pareiškėjo argumentas, kad pareigūnai, kurie pristatydavo maistą pagal Apskaitos kortelę, kai jis badavimo metu atsisakė maisto (b. l. 19) šaipydavosi, replikuodavo, yra niekuo nepagrįstas, o tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Juo labiau, dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nesikreipė, nebuvo atlikti tarnybiniai patikrinimai pareigūnų atžvilgiu.

Pareiškėjo argumentas, kad jo skundai nebuvo registruojami, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo atstovas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjo registruotus skundus, taip pat ir pranešimą dėl bado akcijos paskelbimo. Pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti, į juos duoti atsakymai, arba administracinė procedūra buvo nutraukta, pareiškėjui atsisakius jų. Tai patvirtina pareiškėjo pridėtas 2017 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimas Nr. 17/01-1360 (b. l. 88, 101-102). Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytu sprendimu, turėjo teisę jį nustatyta tvarka ir terminais skųsti. Iš kitų prie skundo ir patikslinto skundo pridėtų pareiškėjo atsakymų į kitus jo prašymus ir skundus matyti, kad pareiškėjas dėl savo, kaip jam atrodė, pažeistų teisių kreipėsi į Kalėjimų departamentą, į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir k.t. t., y. pareiškėjas naudojosi savo teisėmis, ši teisė nebuvo apribota ir pareiškėjas laisvai ja naudojosi.

Patikslintame skunde (atsiliepime) pareiškėjas pasisako apie, neva, jo sumušimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018-02-22 sprendime Nr. 2S-604 (b. l. 89-90) išsamiai ir smulkiai išanalizavo ne tik paminėtą atvejį, bet įvertino ir medicininius įrašus iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos. Pareiškėjui buvo nurodyta minėto sprendimo apskundimo terminas ir tvarka.

Pareiškėjas patikslintame skunde (atsiliepime) nurodė, kad neturi pažymos, bet pažymos originalas yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje, jog ministerija įpareigoja Šiaulių tardymo izoliatorių laikytis Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio, elgtis su pareiškėju, kaip su laisvėje esančiu asmeniu, teikti pažymas, užtikrinti sąlygas dėl neturtinės žalos priteisimo ir kt. Pareiškėjas nenurodė nei kada, nei dėl ko kreipėsi (jei toks kreipimasis buvo) į Sveikatos apsaugos ministeriją. Juo labiau, atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad jokio rašto iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl K. L. nerasta. Tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Veiklos organizavimo skyriaus 2019-11-18 pažyma Nr. 20/01-5476 (b. l. 100).

Teismas nenustatė pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytų Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Esant tokiai situacijai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomos žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo K. L. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė