Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Alytaus teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus teritorinė darbo birža savo atsakyme į pretenziją neteisingai nurodė, kad iki 2009-05-20 dienos jis dirbo Kauno Filharmonijoje ir M. K. firmoje „(duomenys neskelbtini)“, nes Kauno filharmonijoje jo socialinis draudimas baigėsi 2009-03-01 dieną, o individualioje įmonėje „M. K. firma „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo draustas socialiniu draudimu. Tai byloje patviritina VSDFV Alytaus skyriaus pažyma Nr. KA PRl-2754, be to ši individuali įmonė 2009- 2012 m. iš viso nevykdė veiklos, tai įrodo Alytaus AVMI pažyma, be to „M. K. firma „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga „Sodrai“, jos savininkas buvo pareiškėjas, pavardė nesutampa kadangi 2001 metais jis pasikeitė pavardę.

Mano, kad sutinkamai su LR Konstitucija jam priklauso gauti Nedarbo socialinio draudimo išmoką už 2009 metų 6 mėnesius, nes nuo 2009 m. kovo 2 d. buvo bedarbis, o prašymo įregistruoti tuo metu negalėjo paduoti, nes bedarbiu 2009 metais tapo tik po 2014 metų balandžio 16 d. Druskininkų m. apyl. teismo priimto nuosprendžio, be to Alytaus teritorinės Darbo biržos Druskininkų skyrius jam nebūtų galėjęs pateikti realių darbo pasiūlymų pagal jo profesiją - akademinio choro/ansamblio artistas, nes profesionalių chorų nėra nei Druskininkuose, nei Alytuje,

Taigi, pareiškėjo pretenzijoje nurodytas reikalavimas sumokėti NDI už laikotarpį nuo 2009-03-02 iki 2009-12-31 nėra pagrįstas, nes tuo metu jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo M. K. firmoje „Elfų šalis“.

Pažymėjo, jog pareiškėjas su tuo pačiu reikalavimu 2015 m. birželio 9 d. kreipėsi ir į Lietuvos darbo biržą, kuri jam pateikė išsamų atsakymą nurodydama, jog nėra teisinio pagrindo mokėti NDI, kadangi nurodytu laikotarpiu asmuo dirbo, be to Fondo valdyba (šiuo metu - Sodra) nėra panaikinusi draudiminių laikotarpių ar pakeitusi jų laikotarpių.

Pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Alytaus teritorinės darbo biržos 2016-02-22 atsakymo Nr. S-311(1.8), kadangi tiek šio rašto turinys, tiek jo forma atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus teritorinės darbo biržos atsakymą į pretenziją 2016-02-22 Nr. 9-311(1.8) ir įpareigoti Alytaus teritorinę darbo biržą sumokėti pareiškėjui priklausančią nedarbo išmoką už 2009 metų 6 mėnesius viso 1130,43 Eur (3900 Lt). Priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 36-37).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-02-12 pareiškėjas pateikė Pretenzija Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriui, kad jam išmokėtų nedarbo socialinio draudimo išmoką už 2009 metų 6 mėnesius, skaičiuojant nuo 2009 m. kovo 10 d., nes pagal Druskininkų m. apyl. teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje 1-19-182/2014, jis 2009 m. Asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o Kauno filharmonijoje jau buvo nutraukęs darbo sutartį nuo 2009 m. kovo l d. (b.l. 20). Alytaus teritorinė darbo birža 2016-02-22 atsakymu Nr. S-311(1.8) atsisakė išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką, kadangi tam nėra teisinio pagrindo (b.l. 21).

Ginčas byloje kilo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Ginčijamu 2016-02-22 raštu Nr. S-311(1.8) atsakovas atsisakė išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką pareiškėjui už 2009 metų 6 mėnesius.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 - 24, 32 - 33 straipsniai. Pagal ABTĮ 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti viešojo administravimo subjektų priimtų ir skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, t.y. skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jei skundžiamas aktas (ar jo dalis ): neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis - konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Taigi, skundžiamas 2016-02-22 raštas Nr. S-311(1.8) yra administracinis sprendimas, nurodytas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 34 straipsnyje: atsakovas ginčijamu raštu užbaigė pareiškėjo Pretenzijos nagrinėjimą ir jame aiškiai išreiškė savo valią - atsisakė išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką pareiškėjui už 2009 metų 6 mėnesius. Skundžiamas raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, rašte aiškiai suformuluotos teisinės pasekmės pareiškėjui (nebus išmokėta išmoka) ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Darytina išvada, jog skundžiamas raštas visiškai atitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikinti jo kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nėra įstatyminio pagrindo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (akto redakcija galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 ir akto redakcija galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2009-08-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1656 (akto redakcija galiojusi nuo 2008-04-18 iki 2009-08-23).

Teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, jog NDI ir bedarbio statusas yra du vienas su kitu tiesiogiai susiję faktoriai, todėl juos reikėtų aiškinti ir vertinti neatsiejamai vienas nuo kito. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. gegužės 20 d. buvo registruotas Druskininkų darbo biržoje ir jam, vadovaujantis Ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. Al-207, 10.2. punktu buvo suteiktas dirbančio ir ieškančio asmens statusas, kadangi pareiškėjas minėtu registracijos laikotarpiu dirbo: nuo 1995-12-27 iki 2008-12-31 buvo M. K. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininkas; nuo 2008-08-11 iki 2009-03-01 dirbo koncertinėje įstaigoje Kauno valstybinė filharmonija; nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30 savarankiškai dirbantis asmuo M. K. firmoje „(duomenys neskelbtini)“.

Ginčijamu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcijose (akto redakcija galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 ir akto redakcija galiojusi nuo 2009-01-01 iki 2009-08-01) 3 str. 4 d. apibrėžė bedarbio sąvoką, tai „nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, nesimokantis pagal dieninę mokymo formą, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonės“. Tuo pačiu, šio įstatymo 5 str. 1 d. nurodyta, jog „Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, nurodyti šio Įstatymo 4 straipsnyje, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių <...>“. Taigi, įvertinus šias teisės aktų nuostatas darytina pagrįsta išvada, jog teisę į NDI turėjo tik bedarbio statusą turintys asmenys. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti ir nebuvo suteiktas bedarbio statusas, kadangi aukščiau nurodytais laikotarpiais pareiškėjas buvo dirbantis asmuo, todėl reikalavimas išmokėti NDI nėra pagristas.

Nagrinėjamu atveju darbo biržos specialistai visus veiksmus susijusius su bedarbio statuso suteikimu, nutraukimu ar atstatymu atlikdavo vadovaudamiesi duomenimis, kuriuos pateikdavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip kaip buvo numatyta tuo metu galiojusiuose Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (akto redakcija galiojusi nuo 2008-04-18 iki 2009-08-23), kurių 22 str. nustatyta „Fondo valdyba Lietuvos darbo biržai pateikia visus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančius asmens darbinės veiklos, draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo išmokų duomenis <...>“. Todėl nepagrįstos ir atmestinos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Alytaus teritorinė darbo birža neteisingai nurodė laikotarpius, kada pareiškėjas dirbo, nes visus duomenis ir visą informaciją apie asmens darbinius laikotarpius teikia ir nurodo Sodra, o ne darbo birža. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis ginčijamu laikotarpiu nevykdė veiklos, tuo metu galiojančių teisės aktų požiūriu neturi pagrįstumo, nes teisės aktai nenumatė būtinos sąlygos vykdyti veiklą, tuo pačiu Sodra neteikė duomenų apie veiklos vykdymą ar nevykdymą, duomenys buvo teikiami tik apie darbinę veiklą iš kurių buvo matyti, jog M. K. savarankiškai dirbantis asmuo.

Pareiškėjas skunde teigė, jog apie tai, kad jis 2009 metais buvo bedarbis sužinojo tik 2014 metais po Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, po to dar metus truko procesas Kauno apygardos teisme ir Aukščiausiame teisme, todėl tik 2016-02-12 jis kreipėsi su Pretenzija į Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyrių, t.y. pažeistas teises ir bedarbio statusą pareiškėjas įrodinėja baudžiamojo proceso metu priimtu procesiniu sprendimu – nuosprendžiu. Teismas „Liteko“ duomenų sistemoje susipažino su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-19-182/2014 ir Kauno apygardos teismo 2014-09-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. IA-545-785-2014. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje įrodinėjami nusikalstamos veikos požymiai, jos buvimo faktas, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kt., tačiau nuosprendžiu neįrodinėjami civilinio pobūdžio santykiai ir faktai (pvz. juridiniai faktai, darbo stažas, bedarbio statusas ir kt.).

Darytina išvada, jog ginčijamas administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra įstatyminio pagrindo.

Antras pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašo įpareigoti Alytaus teritorinę darbo biržą sumokėti jam priklausančią nedarbo išmoką už 2009 metų 6 mėnesius viso 1130,43 Eur yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl nepatenkinus pirmojo reikalavimo nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo iškelto antro reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas skundu prašo teismą priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik tokia proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Toks bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies. Pareiškėjo M. K. skundą atmetus kaip nepagrįstą, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas, taigi ir šis prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.