Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. Š. 2024 m. balandžio 10 d., apie 22.40 val. vairavo (duomenys neskelbtini) motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 2065402, nustatytas 1.82 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 31 jį sustabdė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną su drauge vartojo alkoholį aikštelėje prie Kauno marių, išgėrė apie pusę butelio trauktinės „Trejos devynerios“. Iš karto po alkoholio gėrimo, pradėjo vairuoti automobilį, nes nuleido ratą ir reikėjo jį pripūsti, todėl važiavo iki degalinės, tačiau sustabdė policija. Savo tokį poelgį vertina blogai. Nurodė, kad anksčiau yra vairavęs išgėręs Anglijoj, bet labai seniai. Dėl 2023 m. birželio 1 d. kaltinamojo atžvilgiu nutraukto ikiteisminio tyrimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paaiškino, kad tada išgėręs nevairavo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes ne jis vairavo. Teigė, kad dėl alkoholio vartojimo priklausomybės neturi. Nurodė, kad automobilio, kurį vairavo vertė gali būti apie 4 500 Eur, tačiau sutiko, kad su UAB „Emprekis“ pažymoje nurodytą 4 620 Eur verte. Paaiškino, kad automobilis skirtas asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat yra naudojamas darbo reikmėms, skirtas uždirbti pajamas, nes su juo važiuoja į susitikimus. Nurodė, kad darbovietė užsiima personalo nuoma užsienio rinkai, todėl dažnai važiuoja į užsienį bei Lietuvoje. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti laiduoja motiną D. N.. Teigė, kad ji yra jam autoritetas, jį užaugino, gali padaryti įtaką, kad nedarytų daugiau nusikaltimų. Nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama, nors kartais būna, kad apsistoja pas draugę. Teisę vairuoti įgijo 1998 metais, turi B kategoriją. Nurodė, kad šiuo metu pajamų negauna, nes su verslo partneriu skiriasi ir todėl buvo sustabdyta veikla, bet įmonės veikla prasidėjus sezonui bus atnaujinta. Užimtumo tarnyboje neužsiregistravęs. Administracinių nuobaudų nesumokėjęs dėl finansinių problemų. Teigė, kad ateityje daugiau tokie dalykai neįvyks, nes tai keičia visą gyvenimą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta D. N. prašė ją skirti sūnaus D. Š. laiduoja, nurodė, kad sutinka būti sūnaus D. Š. laiduotoja. Paaiškino, kad sūnus savo draugus, kurie išgerdavo alaus, visiems drausdavo sėsti už vairo, todėl nesupranta, kaip sūnus taip padarė. Tai buvo pirmas toks įvykis. Nurodė, kad su sūnumi kalbėjo, kad sutinka užsikoduoti, kad net minčių nekiltų tokių daugiau. Nurodė, kad ji yra senatvės pensijoje, pajamos yra tik 370 Eur pensija. Administracinių baustumų turi, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, neteista. Prašo laidavimą skirti be užstato, kadangi iš savo pajamų negalėtų jo sumokėti, nes gauna tik 370 Eur senatvės pensiją. Jeigu skirtų sumokėti užstatą, vis tiek sutiktų laiduoti. Tvirtino, kad garantuoja, jog sūnus laikysis įstatymų ir nenusižengs. Nurodė, kad ji pastoviai auklėja sūnų – kaltinamąjį, sūnus gyvena su ja, dažnai jį mato. Sūnaus nemato, kai išvyksta atostogų ar dirbti, jo nemato du-tris mėnesius, sūnus turi privačią įmonę, todėl ji su darbininkais kartais išvyksta kartu padirbėti. Nurodė, kad sūnaus išvykimo metu palaiko ryšį ir bendrauja. Mano, kad ji darys jam teigiamą įtaką. D. N. nurodė, kad yra baigusi (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistas. 2024 m. balandžio 10 d. patruliavo kartu su kolega vyresniuoju specialistu M. S.. Apie 22.35 val. iš Kauno AVP budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje į atitvarus yra atsitrenkęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sprogo padanga. Pranešėjas galvoja, kad vairuotojas neblaivus ir gali pabėgti. Atvykę į nurodytą vietą, automobilio nepastebėjo. Važiuojant link Pažaislio vienuolyno, adresu (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis. Tarnybiniu automobiliu apsisukę, kad sustabdyti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo vyras, kaip vėliau nustatyta, D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo moteris J. B.. Iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas teigė, kad tą dieną alkoholio nevartojo, bet kilus įtarimui, kad jis yra vartojęs alkoholio, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARYE-0408, patikros Nr. 2065402. Pirmuoju pūtimu 22.49 val. nustatytas 1,82 promilių girtumas. Antruoju pūtimu 23.08 val. nustatytas 2,21 promilių girtumas. Apie įvykį informavę Kauno AVPK OVS budėtoją. Vairuotojas teigė, kad nebuvo niekur atsitrenkęs. Patikrinę Kauno marių aikštelės atitvarus, bet apgadinimų nepastebėjo, o su pranešėju telefonu susisiekti nepavyko. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas buvo nuleistas (be oro) (b. l. 27-28).

Iš 2024 m. balandžio 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 10 d., apie 22.40 val. ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sustabdytas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. Š.. 22.49 val. vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 2065402, nustatytas 1.82 prom. neblaivumas. 23.08 val. pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2.21 prom. neblaivumas. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Vairuotoją sustabdė ir neblaivumo (girtumo) laipsnį nustatė Kauno apskrities VPK VTV SPS specialistai M. S. ir A. D. (b. l. 6).

Iš 2024 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po apžiūros su užvedimo rakteliu paimtas ir nutransportuotas į saugomą aikštelę Technikos g. 18A Kaune (b. l. 7, 10-14).

Iš 2024 m. balandžio 10 d. neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad jame nurodyta, jog D. Š. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 2065402, pirmu tikrinimu 2024 m. balandžio 10 d. 22.49 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. balandžio 10 d. 23.08 val. – 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 9), patikros sertifikatas Nr. 2065397 galiojantis (b. l. 17).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra D. Š., 2023 m. balandžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kaina 2 500 Eur (b. l. 19).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 2005-2008, pasirinkti metai - 2006, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje kaina su PVM 4 620 Eur (b. l. 20).

2024 m. balandžio 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 2065402, D. Š. pirmuoju pūtimu 22.49 val. nustatytas 1,82 promilių girtumas. Antruoju pūtimu 23.08 val. nustatytas 2,21 promilių girtumas. D. Š. pasirašyti atsisakė (b. l. 9, 15- 16, 17).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad D. Š. 2021 m. lapkričio 26 d. yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti B, AM ir B1 kategorijų transporto priemones, galioja iki 2031 m. lapkričio 26 d. (b. l. 65).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis D. Š. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju D. Š. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antru – 2,21 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Š. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną su drauge vartojo alkoholį aikštelėje prie Kauno marių, išgėrė apie pusę butelio trauktinės „Trejos devynerios“. Iš karto po alkoholio gėrimo, pradėjo vairuoti automobilį, nes nuleido ratą ir reikėjo jį pripūsti, todėl važiavo iki degalinės, tačiau sustabdė policija. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2024 m. balandžio 10 d. patruliavo kartu su kolega vyresniuoju specialistu M. S.. Apie 22.35 val. iš Kauno AVP budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) aikštelėje į atitvarus yra atsitrenkęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sprogo padanga. Pranešėjas galvoja, kad vairuotojas neblaivus ir gali pabėgti. Atvykę į nurodytą vietą, automobilio nepastebėjo. Važiuojant link Pažaislio vienuolyno, adresu (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis. Tarnybiniu automobiliu apsisukę, kad sustabdyti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo vyras, kaip vėliau nustatyta, D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Keleivio priekinėje sėdynėje sėdėjo moteris J. B.. Iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas teigė, kad tą dieną alkoholio nevartojo, bet kilus įtarimui, kad jis yra vartojęs alkoholio, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408, patikros Nr. 2065402. Pirmuoju pūtimu 22.49 val. nustatytas 1,82 promilių girtumas. Antruoju pūtimu 23.08 val. nustatytas 2,21 promilių girtumas. Apie įvykį informavę Kauno AVPK OVS budėtoją. Vairuotojas teigė, kad nebuvo niekur atsitrenkęs. Patikrinę (duomenys neskelbtini) aikštelės atitvarus, bet apgadinimų nepastebėjo, o su pranešėju telefonu susisiekti nepavyko. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės ratas buvo nuleistas (be oro). (b. l. 27-28). Analogiškos aplinkybės yra nurodytos M. S. ir M. S. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 8). 2024 m. balandžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog liudytojo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, kuris surašytas 2024 m. balandžio 10 d. patvirtina, kad D. Š. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0408, patikros sertifikato Nr. 2065402, pirmu tikrinimu 2024 m. balandžio 10 d. 22.49 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2024 m. balandžio 10 d. 23.08 val. – 2,21 promilių neblaivumas (t. 1, b. l.). Pripažintina, kad D. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos D. N. atsakomybei. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, D. Š. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas Lietuvos Respublikoje, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su motina, ateityje bus apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus ryšius su galima laiduotoja, kuri jam yra autoritetas. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas Lietuvos Respublikoje, administracine tvarka baustas, tačiau nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviu. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. D. N. nenurodė, kad kaltinamasis alkoholinius gėrimus įprastai būtų linkęs vartoti nesaikingai. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo motinos, kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek D. N., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad ir po šio įvykio jis grįžo pas motiną į namus ir papasakojo apie įvykį. Galima laiduotoja nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja dažnai, jie kartu gyvena. Galima laiduotoja nurodė, kad jo nuomonė, pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotoja senatvės pensininkė, neteista. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad D. N. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant D. Š. ir D. N. prašymui perduoti kaltinamąjį D. N. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas, (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu teistumas išnykęs (b. l. 48-50), baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už vairavimą neblaiviu (b. l. 52-61). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (b. l. 67), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 68). Kaltinamasis D. Š. nuo 2023 m. birželio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 63). Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos D. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo motinos gaunamas pajamas - laiduotoja yra senatvės pensininkė, gaunamas pajamas sudaro tik senatvės pensiją, kurios dydis sudaro tik 370 Eur, teismas sprendžia, kad kaltinamasis D. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis D. Š., naudodamasis specialia teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas pirmu pūtimu – 1.82 promilių neblaivumas, antru – 2.21 promilių, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi D. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, o taip pat nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas artimas vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis D. Š. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį D. Š. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 12 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra D. Š. (b. l. 19).

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam D. Š. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei R. A. teikiant antrinę teisinę pagalbą D. Š. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 214,58 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo D. Š. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo D. Š. nepriteisiamos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 44-46), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas galioti iki konfiskacijos pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. Š., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. N., gimusios (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 16 d.

- konfiskuoti D. Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomus UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Laikiną D. Š. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskacijos pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę –specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. Š. nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.