Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).

Iš pateiktų patvarkymų nustatyta, kad skolininkas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., (duomenys neskelbtini) yra sutuoktiniai. A. K. dirba.

Vykdymo proceso metu antstolė Asta Stanišauskaitė 2023 m. kovo 22 d. Turto arešto aktu Nr. S023-5293 areštavo skolininkui S. K. priklausančias lėšas jo sutuoktinės A. K. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir gaunamose pajamose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2023 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. S023-5288 antstolė pasiūlė pateikti sutikimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ar pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. 2023 m. balandžio 25 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S023-7161, kuriuo pasiūlė išieškotojams, tame tarpe ir pareiškėjai šioje byloje, skolininkui S. K. ir jo sutuoktinei A. K. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir jo sutuoktinės A. K. nuosavybėje – ½ dalis piniginių lėšų ir ½ dalis darbo užmokesčio priklauso skolininkui ir iš jų galimas išieškojimas.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininko S. K. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra nustatyta. Kad galėtų būti nukreiptas išieškojimas į bendrąja jungtine nuosavybės teise skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančias ir priklausysiančias pajamas bei sutuoktinės banko sąskaitose esančias ar ateityje būsiančias pinigines lėšas, būtina nustatyti, kokia dalis piniginių lėšų nuosavybės teise priklauso skolininkui S. K. (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kita prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos vieno iš sutuoktinių ar bendrai jų abiejų (išskyrus įstatyme nustatytus atvejus) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikoma: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).