Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-955-540/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
A5.-955-540/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00624-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-955-540/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00624-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gegužės 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Aurelijai Genienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M.,

institucijos, surašiusios protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Algiui Bisikirskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. kovo 26 d., 10.55 val. patikrinimo metu statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rastas UAB (duomenys neskelbtini) naudai dirbantis (tvarkė lentas) Z. D., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis bei apie jo įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbuotojo darbo pradžios. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas M. M., neužtikrindamas, kad darbuotojas Z. D. dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įformintas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad norėjo įsitikinti ar asmuo bus tinkamas darbui, be to norėjo leisti jam šiek tiek užsidirbti, todėl 2019 m. kovo 26 d. leido jam patvarkyti statybvietę (parinkti lentas). Už darbo dieną Z. D. sumokėjo 20 Eur. Su darbuotoju darbo sutarties nebuvo sudaręs.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Algis Bisikirskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad visos pažeidimo aplinkybės nurodytos administracinio nusižengimo protokole.

Teisės pažeidimo faktą ir M. M. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės bei iš jame esančio M. M. paaiškinimo matyti, kad jis su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1); nelegalaus tyrimo aktas (b. l. 3-4); Z. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog dirba pirmą dieną įmonėje (duomenys neskelbtini), dėl darbo tarėsi su M., darbo sutartis nesudaryta (b. l. 5); M. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasikvietė Z. D. aplinkos sutvarkymai, kaip su perspektyvą duoti darbo daugiau, jei bus tinkamas. Pirmą dieną jo neįdarbino (b. l. 6); patikrinimo aktas (b. l. 7); VSDFV užklausos rezultatai (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog M. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tai yra būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbti nelegaliai Z. D. pagalbinio darbuotojo pareigose, nesudaręs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos jo darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais M. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl jis yra baustinas.

M. M. yra dirbantis, duomenų apie jo baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant M. M. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų ar jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į jo nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, M. M. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant minimalų jos dydį. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19099303976.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė