Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2018 m. balandžio 24 d. apie 22 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narę – sesę V. K., stūmė nemažiau penkis kartus, dėl ko ji atsitrenkė į sienos kampą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2018 m. balandžio 24 d. apie 22 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti šeimos narę – sesę V. K., keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, spjovė į veidą, sakė nukentėjusiajai V. K., kad „užmuš, nušaus, papjaus“, pradūrė peiliu nukentėjusiajai priklausančio automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangas ir dėl to nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju D. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 50-51), kad 2018 m. balandžio 24 d., apie 15 val., jis atvažiavo prie namo, kuriame yra butas, kuriame jis gyvena. Prie namo pamatė savo sesers V. K. automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tada peiliu, kurį turėjo savo automobilyje, perdūrė visas keturias jo sesei priklausančio automobilio padangas. Po to peilį įdėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Tos pačios dienos vakare, jis atvažiavo į jo mamos N. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir jo sesuo V. K., kurios automobiliui jis perdūrė padangas. Kai grįžo į namus sesuo, su ja pradėjo konfliktuoti. Jam sesuo pradėjo priekaištauti dėl sugadintų jos automobilio padangų. Tada jis supykęs keikė savo sesę necenzūriniais žodžiais, spjovė jai į veidą ir stumdė. Mano, kad stumdamas sesę galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Mano, kad galėjo sesei ir grasinti, kad ją užmuš, tačiau tikrai taip negalvojo padaryti. Tai buvo tik išsakyti iš pykčio žodžiai. Tai pasakė tik iš įniršio ir dėl savo girtumo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi pasižada atlyginti padarytą žalą ir su savo sese susitaikyti ir daugiau taip nesielgti.

Nukentėjusioji V. K. parodė (b. l. 21-23), kad 2018 m. balandžio 24 d. apie 15.30 val. ji buvo Prienuose, savo brolio D. K. nuomojamame bute, kur jis gyvena su drauge. Būdama minėtame bute ji pamatė per langą, kad brolis perpjovė jos automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangą, vėliau rado perpjautus visus keturis ratus. Jai dar negrįžus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), jai paskambino jos mama ir pasakė, kad namuose yra jos brolis ir jai sakė, kad kai jis grįš jis ją užmuš. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad namuose yra neprižiūrimas mažametis vaikas. Jis pranešė apie jos dukrą, kuri namuose buvo su močiute. Tokiu būdu jis norėjo jai pakenkti. Atvykę policijos pareigūnai pažeidimų nenustatė. Jis dar labiau įsisiautėjo ir pradėjo namuose daužyti daiktus. 2018 m. balandžio 24 d. apie 22.30 val. jai grįžus namo, namuose buvo neblaivus brolis D. K.. Jis jai spjovė į veidą, plūdo keiksmažodžiais, vijo iš namų, sakė užmuš, nušaus, papjaus, sakė jo draugai ją padės į vietą, stūmė ją ne mažiau nei penkis kartus, stumdoma atsitrenkė į virtuvės sienos kampą, jautė fizinį skausmą. Buvo realus pagrindas manyti, kad jis savo ketinimus ją nužudyti įgyvendins. Jis visiškai neadekvatus kai vartoja alkoholį, kurį vartoja dažnai. Ji dėl sugadintų padangų broliui pretenzijų neturi. Padangos buvo senos, tai jų vertė yra nedidelė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiosios V. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

Įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-16), kuriuo užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Sodybos kieme stovi automobilis „Honda Acord“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ant priekinės kairės pusės (vairuotojo) automobilio sėdynės guli atlenkiamas 22 cm ilgio peilis, geležtės ilgis 10 cm, rankenos ilgis 12 cm. Peilis paimtas;Blaivumo testas (b. l. 40), kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 25 d. 02.14 val. D. K. nustatytas 1.52 promilės girtumas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. balandžio 24 d. apie 22 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narę – sesę V. K., stūmė nemažiau penkis kartus, dėl ko ji atsitrenkė į sienos kampą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. K. sukėlė fizinį skausmą. Be to, jis 2018 m. balandžio 24 d. apie 22 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti šeimos narį – sesę V. K., keikė nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, spjovė į veidą, sakė nukentėjusiajai V. K., kad „užmuš, nušaus, papjaus“, pradūrė peiliu nukentėjusiajai priklausančio automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangas ir dėl to nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis D. K. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 55-59).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus prieš šeimos narį – seserį. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. K. praeityje neteistas (b. l. 29), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 30-35), nedirba (b. l. 36), registruotas darbo biržoje (b. l. 37), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 39). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiajai 2018 m. balandžio 26 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 60). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme, kuri atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi D. K. paskirtos bausmės už abi jo padarytas nusikalstamas veikas subendrintinos jas iš dalies sudedant.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, D. K. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką D. K. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. balandžio 24 d. 23.30 val. iki 2018 m. balandžio 26 d. 10.25 val. (b. l. 42-44).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis D. K. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti jam 1 (vienų) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti visuomenės labui po 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 24 d. 23.30 val. iki 2018 m. balandžio 26 d. 10.25 val., t. y. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti D. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.