- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- A8.-1905-903/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01239-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- E. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini)., bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčios įgaliotojo siuntėjo statusą, muitinės tarpininke, atsakinga už KIPIS sistemos kontrolę, neužtikrino, kad prekės - lipnios graužikų gaudyklės ir insekticidai, pakrautos konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų išgabentos iš muitinės prižiūrimos zonos neįforminus tranzito deklaracijos. E. B. 2017-11-30, 17.02 val., pateikė deklaraciją, kuriai suteiktas MRN (duomenys neskelbtini). Įvertinus lokalią riziką, 2017-11-30, 17.05 val., priimtas sprendimas atlikti muitinį tikrinimą pagal RATIS patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus tikrinimo būdus. Patikrinus KIPIS sistemoje pateiktą autotransporto važtaraštį (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad važtaraštis užbaigtas 2017-11-30, 22.01 val., ir krovinys išgabentas iš muitinės priežiūros zonos 2017-11-30, 22.04 val., neįforminus tranzito deklaracijos nustatyta tvarka ir negavus muitinės leidimo išgabenti prekes, tai yra negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Šiais savo veiksmais E. B. pažeidė Muitinės Departamento Generalinio direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų „Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu“ taisyklių 58 punkto reikalavimus, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išmaniomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos“ 139 straipsnio 7 dalies ir 233 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokiu būdu ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Teismo posėdžio metu E. B. savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai, parodė, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, turėjo užtikrinti prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, o prekes išgabenti iš muitinės prižiūrimos zonos tik suteikus prekėms „Leista gabenti“ statusą. Nagrinėjamu atveju prekes gabenančiam vežėjui buvo pateikta informacija, kad kroviniui reikalinga fitosanitarinė patikra ir vairuotojas prekes patikrai turi pateikti, nugabenti konteinerį su prekėmis į patikros vietą. Šiuo atveju ji, E. B., kaip deklarantė, pati prekių patikrai pateikti negali. Minėta informacija vežėjui buvo pateikta telefonu, tačiau, kaip vėliau buvo nustatyta, nurodymas vykti į patikros vietą vairuotojui perduotas nebuvo. Paaiškino, kad tokio pobūdžio informacija dažnai perduodama telefoninių pokalbių metu, todėl nurodymo perdavimą vairuotojui patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui pateikti negali. Prašo paskirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, pusę ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos minimalios piniginės baudos, kadangi už analogiško administracinio nusižengimo padarymą bausta nebuvo, nusižengimą padarė nesant tyčiai. Administracine tvarka bausta už kitus muitinės taisyklių pažeidimus, paaiškino, kad muitinės procedūros yra gana sudėtingos, todėl suklydo, padarė administracinius nusižengimus, visas jai paskirtas pinigines baudas sumokėjo laiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
be E. B. esminio prisipažinimo jos kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2017-12-01 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), KIPIS programos išrašu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. L. paaiškinimais, tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) duomenimis ir kitais byloje surinktais įrodymais.
ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių atidarymas, išdavimas ar paėmimas be muitinės pareigūno rašytinio leidimo, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išmaniomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos“, 139 straipsnio 7 punktas numato, kad muitinei pateiktos prekės negali būti paimtos iš jų pateikimo vietos be muitinės leidimo, o 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
Muitinės Departamento Generalinio direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų „Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu“ taisyklių 58 punkte numatyta, kad įgaliotasis siuntėjas, nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gali išgabenti prekes, numatomas gabenti taikant T1 ir (arba) T2 procedūras, iš leidime naudotis minėtu statusu nurodytos vietos tik tada, kai iš išvykimo muitinės įstaigos gauna NTKS priemonėmis atsiųstą elektroninį pranešimą IE029 „Leista gabenti“.
Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje paslaugas turi teisę muitinės tarpininkai. Jiems keliami reikalavimai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta anksčiau, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad muitinei pateiktos prekės negali būti paimtos iš jų pateikimo vietos be muitinės leidimo. Įvertinus šios nuostatos aprašymą, darytina išvada, kad visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šioje normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus, yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Taigi, administracinė atsakomybė E. B. kyla dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkė, atsakinga už prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai, neužtikrino, kad muitinės prižiūrimos prekės nebūtų išgabentos iš muitinės prižiūrimos zonos neįforminus tranzito deklaracijos.
Taigi nekyla abejonių, jog E. B. nuo 2017-11-30, 17.02 val., iki 2017-12-01 17.58 val., Klaipėdoje, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, neužtikrino, kad muitinės prižiūrimos prekės - lipnios graužikų gaudyklės ir insekticidai, pakrautos konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), po supaprastintos tranzito deklaracijos muitinei pateikimo, nebūtų išgabentos iš muitinės prižiūrimos zonos neįforminus tranzito deklaracijos nustatyta tvarka ir negavus muitinės leidimo išgabenti prekes, tai yra negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Tokia jos veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punkte, sudėtį - muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių atidarymas, išdavimas ar paėmimas be muitinės pareigūno rašytinio leidimo.
E. B. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. B. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, gailisi nusižengusi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (anksčiau bausta už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus), iš jos paaiškinimo matyti, kad ji nusižengimą padarė dėl jos netinkamai pasirinkto bendradarbiavimo ir informacijos perdavimo prekių vežėjui būdo, tokiais veiksmais realios žalos valstybei nepadarė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas E. B. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 210 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
E. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir jai paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti E. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 17075477202, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.