- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-11
- Bylos Nr.
- AS-403-154-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei “Registrų centras”
- Trečiasis asmuo
- AB “Eika”
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei “Registrų centras”, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB “Eika” dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimų atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2006 m. sausio 10 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 4124-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Eika”;
įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreiptis į VĮ “Registrų centras” su prašymu suformuoti Dainavos gatvę kaip nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre;panaikinti VĮ “Registrų centras” centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 320;įpareigoti VĮ “Registrų centras” įregistruoti Dainavos gatvės dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. 4124‑01 ir reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreiptis į VĮ “Registrų centras” su prašymu suformuoti Dainavos gatvę kaip nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre bei išaiškino pareiškėjai, kad ieškinys dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 4124-01 panaikinimo gali būti paduotas Vilniaus m. l apylinkės teismui, o reikalavimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo kreiptis į VĮ “Registrų centras” su prašymu suformuoti Dainavos gatvę kaip nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre administraciniam teismui galės būti pareikštas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atsisakius tenkinti M. S. prašymą dėl minėto nekilnojamojo turto objekto suformavimo ir įregistravimo arba vilkinant priimti sprendimą dėl šio prašymo. Be to, minėta nutartimi teismas nustatė pareiškėjai terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas, 2002 m. spalio 4 d. priimdamas įsakymą Nr. 4124-01, įgyvendino valstybės kaip žemės savininko teises (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr.180 redakcija) patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 12 p.), tai yra veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, todėl pareiškėjos keliamas ginčas dėl šio įsakymo panaikinimo nėra susijęs su viešuoju ar vidaus administravimu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja, prašydama teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kreiptis į VĮ “Registrų centras” su prašymu suformuoti Dainavos gatvę kaip nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre, nepateikė įrodymų, kad prašymą dėl Dainavos gatvės kaip nekilnojamojo turto objekto suformavimo ir įregistravimo ji yra padavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau pastaroji atsisakė prašymą patenkinti arba vilkina priimti sprendimą dėl šio prašymo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio l dalies 2 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teismas nusprendė, kad kol pareiškėja nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nėra jokių minėtos institucijos veiksmų nekilnojamojo objekto suformavimo ir įregistravimo klausimu, kurie galėtų būti vertinami teismo, todėl kol kas nėra pareiškėjos keliamo ginčo dalyko ir šis ginčas negali būti nagrinėjamas teismų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 4124-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Eika” bei priimti skundą paminėtoje dalyje.
Atskirajame skunde pareiškėja nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti skundą ta apimtimi, kiek tai susiję su Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 4124-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo uždarajai akcinei bendrovei „Eika” panaikinimu. Pareiškėja teigia, kad ginčijamas teisės aktas yra individualus teisės aktas. Šio individualaus teisės akto pagrindu atsiranda galimybė disponuoti valstybės žeme, t.y. valstybės institucijoms įgyvendinti savo, kaip valstybės žemės savininko teises sudarant civilinius sandorius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio l dalyje nurodyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami jų subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės principais. Todėl viešojo administravimo subjekto įsakymai negali būti laikomi civilinių teisių įgyvendinimu. Civilinės teisės gali būti įgyvendinamos tik sandoriais. Civilinės teisės negali būti įgyvendinamos įsakymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
atskirasis skundas netenkintinas.
Administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija atribojama ne vien tik pagal ginčo teisinio santykio subjektus, bet ir pagal teisinio santykio prigimtį bei pobūdį. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t.y. ginčus, kylančius iš viešosios teisės normų reguliuojamų santykių, pagrįstų šių santykių subjektų pavaldumu. Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (to paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Be teisės aktais priskirtų valdžios, t.y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai. Šie santykiai nėra grindžiami subordinacijos principu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises bei pareigas.
Skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 4124-01 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos pagrindu, t.y. atliekant valstybei nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo perleidimo privačion nuosavybėn procedūrą. Viešojo administravimo institucijos veikla, dalyvaujant tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Vilniaus apskrities viršininko administracija šiuo atveju atliko ne viešojo administravimo veiksmus, o veikė kaip subjektas teisės aktais įgaliotas atstovauti valstybei sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis (2000 m. gegužės 4 d. įstatymo Nr. VIII-1664 redakcija) bei atliko veiksmus, kurie yra sudėtinė valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo privačion nuosavybėn proceso dalis.
Be to, pareiškėja, ginčydama paminėtą Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymą, iš esmės kvestionuoja žemės sklypo perleidimo (įgijimo) privačion nuosavybėn teisėtumą, todėl keliamas ginčas iš esmės susijęs su privatiniais nuosavybės teisiniais santykiais, ginčo baigtis galėtų turėti įtakos sklypą privačion nuosavybėn įgijusios bendrovės nuosavybės teisei, t.y. jos civilinėms teisėms.
Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas ir aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos keliamas reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 4124‑01 panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tai, jog parduoti žemę nuspręsta Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, santykių pobūdžio ir ginčo rūšinio teismingumo nekeičia, nes ginčo teismingumą iš esmės apsprendžia teisinio santykio prigimtis bei pobūdis. Naikinti pareiškėjos apskųstą pirmos instancijos teismo nutarties dalį nėra pagrindo.
Pastebėtina, kad aukščiau padaryta teisėjų kolegijos išvada dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 4124‑01 panaikinimo teismingumo iš esmės atitinka Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti praktiką (toliau – ir Speciali teisėjų kolegija), nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus (pavyzdžiui, Specialios teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, 2005 m. sausio 11 d. nutartis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.