- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- A18-22-598/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00265-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- R. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, dirbančio R. U. individualioje įmonėje, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis - administracine tvarka nebausto, neteisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. U. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2017-09-14 apie 21:45 val., būdamas parduotuvės PC „Lidl“ stovėjimo aikštelėje, adresu Jonava, Žemaitės g. 3, neklausė policijos pareigūnų, t. y. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių L. D. ir S. Š., einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, teisėtų reikalavimų - pasilikti savo automobilyje, kol bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą KET pažeidimą. Tokiais savo veiksmais R. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 str. 4 d.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. U. paaiškino, kad 2017-09-14 21:30 val. savo automobiliu atvyko į „Lidl“, aikštelė buvo apytuštė. Parkuodamas automobilį nepastebėjo, kad dešiniąja puse užvažiavo ant baltos juostos, todėl tai padarė netyčia. Parduotuvėje užtruko apie minutę. Išėjęs iš parduotuvės pamatė už savo automobilio stovintį pareigūnų automobilį, kuris trukdė jam išvažiuoti atbuline eiga. L. D. neprisistatė tik paklausė kur jis gyvena, nieko neaiškino apie pažeidimą. Paklaustas atsakė, kad automobilį jis pastatė per dvi vietas. Į tai jis paaiškino L. D., kad savo automobilį pastatė taip, nes kitas automobilis buvo pastatytas šonu. L. D. prašymu jis pateikė prašomus dokumentus. L. D. kelis kartus prašant paaiškinti, kodėl jis blogai priparkavo automobilį, jam trūko kantrybė. L. D. pareikalavo, kad jis sėstų į savo automobilį. Jam einant į savo automobilį, L. D. pribėgo prie jo, nes matė, kad jis fotografuoja įvykio vietą. L. D. atiminėjo iš jo telefoną. Jam uždėjo antrankius, nors jis nesipriešino. Negirdėjo, kad L. D. būtų reikalavęs pasilikti savo automobilyje kol bus surašytas protokolas.
Liudytojas L. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apklausos metu paaiškino, kad Urbonas padarė administracinį pažeidimą, nevykdė teisėto reikalavimo būti patrulių automobilyje kol bus surašytas protokolas. Blaškėsi po aikštelę ir kėlė grėsmę sau bei kitų asmenų saugumui. Urbonas nesėdėjo savo automobilyje, todėl sodino į tarnybinį automobilį vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcija, punkto nežino.
Policijos pareigūnas L. D. apklausos metu paaiškino, kad patruliuojant Jonavoje, „Lidl“ aikštelėje pastebėjo automobilį "VW Sharan", v.n.(duomenys neskelbtini) paliktą stovėti ne siauros ištisinės horizontaliosios ženklinimo linijos ribose, kuri žymėjo stovėjimo vietą, nors šio automobilio gabaritai leido tai padaryti. Pildant policijos pranešimą, tai yra raudonos spalvos lipduką, kuris lipdomas ant automobilio pažeidžiančio kelių eismo taisykles lango, dėl pastatyto automobilio, kuris pažeidžia kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė numatytą LR ANK 417 str. 2 d., priėjo automobilio vairuotojas R. U.. Nurodžius R. U. pažeidimo aplinkybes, jis buvo agresyvus, šūkavo, reiškė nepasitenkinimą (kalbėjo pakeltu tonu, į klausimus atsakydavo klausimu); asmuo naudojosi mobilaus ryšio telefonu, prašydavo pakartoti, ką jis pažeidė, taip bandydamas išprovokuoti konfliktą. R. U. tik po diskusijos vykusios apie 5 min. pateikė vairuotojo pažymėjimą, valstybinės techninės apžiūros taloną, automobilio registracijos liudijimą. Privalomojo civilinės atsakomybės draudimą pasakė pateiksiantis, kad paskambins. Pasiūlė, kad jis protokolo surašymo metu gali eiti į tarnybinį automobilį arba likti savo automobilyje, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Įspėjo, kad jei be pareigūnų leidimo paliks automobilį, tai bus pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymas, už ką atsakomybė numatyta LR ANK 506 straipsnyje. R. U. prašė parodyti kelio ženklus kurie draustų taip statyti automobilį. Dar kartą R. U. pasiūlė, kad jis protokolo surašymo metu gali eiti į tarnybinį automobilį arba likti savo automobilyje, kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. R. U. pasakė, kad lauks savo automobilyje. Jiems su patrule S. Š. atsisėdus į savo tarnybinį automobilį rašyti administracinio nusižengimo protokolo, pamatė, kad R. U. jau vaikšto lauke, fotografuoja automobilius, blaškosi po automobilių stovėjimo aikštelę, taip neįvykdęs teisėto reikalavimo likti savo automobilyje protokolo surašymo metu (kitų aplinkybių dėl ko R. U. paliko automobilį nebuvo nustatyta) ir sukeldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui (t.y. blaškėsi kelio važiuojamoje dalyje, ir kirsdamas kelio važiuojamąją dalį aikštelėje ne pėstiesiems skirtoje zonoje). R. U. dar kartą pro pravertas tarnybinio automobilio dureles perspėjo, jog grįžtų į savo automobilį, tačiau jis nereagavo ir toliau fotografavo, blaškėsi aikštelėje. Nuėjus prie R. U. pasakė jam eiti į savo automobilį ir įspėjo, jei to nepadarys bus sulaikomas dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo, tačiau R. U. nieko neatsakęs toliau naudojosi savo mobilaus ryšio telefonu. Paėmęs R. U. už parankės vedė link jo vairuojamo automobilio VW Sharan, taip suteikdamas galimybę pažeidėjui pasitaisyti, netaikant administracinės atsakomybės, tačiau jis pradėjo muistytis, mojuoti rankomis, pradėjo intensyviai priešintis. Perspėjus R. U., kad jei priešinsis bus panaudota prievarta, t.y. fizinė jėga, tačiau jis nepakluso ir jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai veiksmai.
Liudytoja S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad patruliavo kartu su L. D.. Važiuojant pro „Lidl“ parduotuvę pamatė aikštelėje per dvi vietas stovintį automobilį. Aikštelė nebuvo perpildyta, tačiau automobilių buvo. Klijuojant lipduką, įspėjantį apie KET pažeidimą, atėjo vairuotojas. Ji liko tarnybiniame automobilyje forminti protokolo, o L. D. su Urbonu nuėjo prie jo automobilio. Protokolą Urbonui norėjo surašyti už tai, kad jis pažeidė Kelių ženklinimo taisykles. L. D. reikalavo, kad Urbonas liktų savo automobilyje, kol bus surašytas protokolas ir kelis kartus įspėjo apie atsakomybę už teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymą. Urbonas blaškėsi, muistėsi, nepagarbiai kalbėjo ir nesiklausė L. D.. Tokiais veiksmais Urbonas trukdė kitiems eismo dalyviams, tačiau grėsmingos situacijos nesukėlė. Paskutinį kartą įspėjus Urboną, kad jis liktų savo automobilyje, jie abu nuėjo į tarnybinį automobilį ir pamatė, kad Urbonas blaškosi po aikštelę. Tuomet L. D. panaudojo kovinius veiksmus ir pasodino Urboną į tarnybinį automobilį.
Policijos pareigūnė S. Š. apklausos metu paaiškino analogiškai L. D. parodymams, kad atėjus vairuotojui L. D. priėjo prie jo pakalbėti, o ji sėdėjo tarnybiniame automobilyje, nes pradėjo registruoti administracinį nusižengimą, kai išgirdo lauke triukšmą ir kaip L. D. mini teisėtų reikalavimų nevykdymą. L. D. pasiūlė R. U. sėstis į tarnybinį arba likti savo automobilyje, nes bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą KET 153 punkto pažeidimą. R. U. pasakė, kad lauks savo automobilyje. Jiems atsisėdus į savo tarnybinį automobilį, pastebėjo, kad R. U. jau vaikšto lauke bei fotografuoja savo ir jų tarnybinį automobilius. L. D. pravėręs automobilio dureles dar kartą pareikalavo, kad R. U. grįžtų į savo automobilį, tačiau jis į pareigūno žodžius nereagavo, toliau telefonu fotografavo arba filmavo. L. D. išlipęs nuėjo prie R. U. ir paėmęs už kairės rankos ir vedė link jo automobilio, tačiau R. U. pradėjo muistytis, mojuoti rankomis. Tada jie panaudojo fizinę prievartą.
Lietuvos Respublikos ANK 5 str. nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Pagal ANK 506 str. 4 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 str. nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (redakcija Nr.XII-2366, 2016-05-19, paskelbta TAR, 2016-05-27, Nr. 14168) 21str. numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Tai reiškia, kad privalomi vykdyti tik teisėti policijos pareigūnų nurodymai, o byloje tokie pareigūnai turėtų įrodyti, kad jų reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti.
Nagrinėjamu atveju R. U. kaltinamas jog būdamas parduotuvės PC „Lidl“ stovėjimo aikštelėje neklausė policijos pareigūnų L. D. ir S. Š. teisėtų reikalavimų - pasilikti savo automobilyje, kol bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą KET 153 punkto (jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose) pažeidimą.
Aiškinantis policijos pareigūno reikalavimo teisėtumą - pažeidėjui pasilikti savo automobilyje, kol bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą KET pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, jog teismo posėdžio metu L. D. savo reikalavimo teisėtumą aiškino, jog vadovavosi Policijos patrulių veiklos instrukcija, punkto nežino. Tačiau galiojančioje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija) VI dalyje „Policijos patrulių veikla vykdant eismo priežiūrą“ toks reikalavimas nereglamentuojamas. Tuo tarpu iš medžiagos matyti, kad pažeidėjas pasipiktino dėl jam inkriminuojamo KET pažeidimo ir aiškinantis pažeidimo padarymo priežastį jam (R. U.) „trūko kantrybė“. Tokios situacijos metu Policijos patrulių veiklos instrukcija būtent policijos pareigūnui reglamentuoja jo, kaip pareigūno, elgesį įpareigojantį „Aiškinantis įvykio aplinkybes, įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, todėl jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti“ (32 punktas); o Instrukcijos 35 punktas įpareigoja policijos pareigūną, kad „Asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus“. Taigi būtent šio punkto nuostatos gali būti taikomos nagrinėjamu atveju, kai R. U. fotografavo įvykio vietą, o pareigūnas L. D. atiminėjo iš jo telefoną bei liepė eiti į savo automobilį ir laukti, kol bus surašytas protokolas. Iš nagrinėjamos situacijos matyti, kad R. U. turėjo tikslą fiksuoti jam inkriminuojamo KET pažeidimo įvykio vietą, o paklusus pareigūno reikalavimui būti savo automobilyje tokia galimybė jam būtų apribota.
KET 16 punktas nustato, kad „Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. <...> Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. <...>“.
Taigi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Šiuo atveju matyti, kad Policijos patrulių veiklos instrukcija reikalavimo pažeidėjui pasilikti savo automobilyje, kol bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą KET pažeidimą nereglamentuoja, o KET 16 punktas leidimą vairuotojui išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus numato, kai sustabdoma važiuojanti transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė stovėjo parduotuvės stovėjimo aikštelėje, jos vairuotojas išėjo iš parduotuvės ir transporto priemonės nevairavo. Tai patvirtino ir patys pareigūnai apklausų metu. Pareigūnai negalėjo nurodyti teisės akto, kurio pagrindu jų reikalavimas – R. U. pasilikti savo automobilyje, kol bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą KET pažeidimą, buvo teisėtas. Teismas taip pat nenustatė kokiu pagrindu šis reikalavimas turėjo būti vykdomas.
Jeigu pareigūnų reikalavimas R. U. būti automobilyje susijęs su eismo saugumo užtikrinimu, tai teismui kelia abejonių pareigūnų paaiškinimai, kad R. U. blaškėsi aikštelėje ir kirsdamas kelio važiuojamąją dalį aikštelėje ne pėstiesiems skirtoje zonoje, kėlė grėsmę sau bei kitų asmenų saugumui, kadangi šis veiksmas vyko transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, likus penkiolikai minučių iki parduotuvės uždarymo, todėl mažai tikėtina, kad aikštelėje tuo metu buvo tiek automobilių, kad jis galėjo trukdyti eismui. Policijos pareigūnė S. Š. patvirtino, kad R. U. trukdė kitiems eismo dalyviams, tačiau grėsmingos situacijos nesukėlė.
ANK 569 str. 2 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.
Pagal 567 straipsnį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju pareigūnai apsiribojo vien tik protokolo, tarnybinių pranešimų bei paaiškinimų surašymu. Nors jau KET pažeidimo forminimo metu pareigūnai žinojo, kad R. U. nesutinka su pažeidimu (tai pažymėta tarnybiniuose pranešimuose), tačiau nepasirūpino gauti vaizdo įrašus iš parduotuvės ar patys užfiksuoti įvykį, kas galėtų patvirtinti jų parodymus ir paneigti R. U. nurodytas aplinkybes. Teismas tokių įrodymų gauti nebegalėjo, kadangi parduotuvės vaizdo įrašai saugomi tik 30 dienų (b.l.39), o protokolas dėl šio R. U. inkriminuojamo pažeidimo surašytas beveik po mėnesio. Be to pareigūnai negalėjo nurodyti koks teisės aktas patvirtina jų reikalavimo, už kurį surašytas protokolas R. U., teisėtumą.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir ANK 566 straipsnyje numatytais administracinių nusižengimų teisenos principais, vienas iš kurių yra nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo (abejojant – švelnesnis) principas, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas atsižvelgia į R. U. inkriminuojamo nusižengimo padarymo aplinkybes, kad policijos pareigūnų reikalavimui jis nepakluso, norėdamas užfiksuoti jo padarytą KET pažeidimą – fotografavo įvykio vietą, o paklusus pareigūno reikalavimui būti savo automobilyje tokia galimybė jam buvo apribota, todėl tokie jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais (ANK 8 str.).
Esant išdėstytam, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareigūnų reikalavimas R. U. būti savo automobilyje kol bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už jo padarytą KET pažeidimą yra teisėtas. Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. U. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, R. U. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ATPK 591 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos teiseną R. U. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalies, požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.