Šiaulių apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. J. gynėjui advokatui Vytautui Barkauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. J. gynėjo advokato Vytauto Barkausko skundą Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas netenkintas ir J. J. panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi paskirta bei(duomenys neskelbtini)rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi J. J., padariusiam įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, kurias jis padarė būdamas nepakaltinamas, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichinės sveikatos įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi J. J. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d., 2014 m. spalio 27 d., 2015 m. gegužės 15 d. nutartimis J. J. buvo tęsiamas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas.

UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras 2015 m. lapkričio 10 d. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) rekomendavo J. J. tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi J. J. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir bylos nagrinėjime, iki bus atlikta ekspertizė ir teisme bus gautas ekspertizės aktas, buvo paskelbta pertrauka.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi J. J. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, J. J. atiduotas į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių, o bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka.

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimo netenkino, panaikino J. J. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Skunde nurodoma, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pažeistos J. J. teisės ir teisėti interesai, nes šioje nutartyje tik išdėstytos faktinės aplinkybės, tačiau nėra šių aplinkybių vertinimo, pagrįsto išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, neatsižvelgta, kad UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos išvada paremta betarpiška J. J. gydymo praktika. Teismas be kita ko nepagrįstai nevertino, kad J. J. gydytojos S. N. buvo gydytas nuo kreipimosi į psichikos sveikatos centrą, t. y. nuo 2010 m. kovo 5 d. (6 metus), todėl šios gydytojos išvada, kad ambulatorinis stebėjimas J. J. reikalingas ir tęstinas, yra labiausiai pagrįsta.

Advokatas V. Barkauskas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Telšių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėti ir kiti UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro tos pačios datos teikimai, nes nutartys dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. J. buvo priimtos ir kitose bylose. Pažymi, kad 2010 m. lapkričio 4 d. J. J. buvo atlikta pirma ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi J. J. antros stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ekspertinį skyrių, ją atlikus, J. J. perkeltas atgal į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, pakartotinės (antros) teismo psichiatrijos ekspertizės išvadose nurodyta, kad tiriamajam nustatomas, kaip ir pirmosios ekspertizės metu, šizotipinis sutrikimas bei žalingas alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, taip pat konstatuota, kad jis serga ir jau 2006 metais sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl to negali ir negalėjo 2006 metais įvykdytų veikų metu suprasti savo veiksmu esmės ir jų valdyti. 2016 m. gegužės 12 d. J. J. paskirta trečia stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją atlikti pavesta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniam skyriui, kur, tiriamąjį J. J. stebėjus nuo 2016 m. birželio 6 d. iki 2016 m. liepos 11 d. (1 mėnesį ir 5 dienas), padaryta išvada, išdėstyta 2016 m. birželio 15 d. – 2016 m. liepos 11 d. akte, kuriame teigiama, kad tiriamasis šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra mišrus asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija.

Pasak advokato, skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad netikėti ekspertizės išvadomis nėra pagrindo, yra skubota, pažeidžianti J. J. teises, nes nepaisant ilgo gydymo laikotarpio, įskaitant ir laiko psichiatrinės ligoninės stacionare, jo stebėjimo, pastarajam po trumpo, t. y. vieno mėnesio, laikotarpio ekspertinio tyrimo, nustatyta jau kitokia, nei prieš tai atliktų ekspertizių metu, diagnozė. Taip atsiranda esminis prieštaravimas tarp kelių ekspertų išvadų, o nepratęsus priverčiamųjų medicinos priemonių, netenkama institucijos – teismo, turinčio teisę skirti pakartotinę ekspertizę.

J. J. gynėjo manymu, pakartotinė ekspertizė J. J. psichinei būklei nustatyti skirtina ne tik dėl to, jog trečiuoju ekspertizės aktu paneigtos pirmųjų dviejų psichiatrijos ekspertizių išvados, bet ir dėl to, kad J. J. šiuo metu taip pat serga, jis gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos Psichiatrijos klinikoje. Advokato vertinimu, pagrįstais laikytini teismo psichiatrijos ekspertės N. M. atsakymai į proceso dalyvių klausimus Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. posėdžio metu, kai ekspertė, patvirtinusi duotos ekspertizės išvadas, teigė, kad „J. J. inkriminuojamos veikos metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu jis serga šizotipiniu sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. <...> Galima pasiekti medicininės remisijos, visiško išgijimo – ne, <...> būtinas medikamentinis gydymas ir turi vartoti medikamentus“.

Teismo posėdyje J. J. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

J. J. gynėjo advokato V. Barkausko skundas atmetamas.

Pagal BPK 405 straipsnio 1 dalies nuostatas priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti, teismas priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę (BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi pagrįstai J. J. nepratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo, priešingai, šią priemonę J. J. panaikino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimą, kuriuo gydytojų konsultacinė komisija rekomendavo J. J. tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, siekdamas priimti teisingą, objektyvų sprendimą, pirmiausia skyrė pastarajam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (29–31 b. l.), o gavęs teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsižvelgęs į jame padarytą išvadą, jog J. J. reikia skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje (37–38 b. l.), 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi pastarajam paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ją pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniam skyriui (48–50 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 29 d. Telšių rajono apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. birželio 15 d. – liepos 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad J. J. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam yra mišrus asmenybės sutrikimas (F61.0) bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas (F19.1) ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija (Z76.5). J. J. dėl savo psichikos sveikatos būklės šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, sugeba suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti teisingus parodymus, gali būti apklausiamas bylos nagrinėjimo metu. J. J. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (58–76 b. l.). Akivaizdu, kad šias išvadas pateikė kompetentingi specialistai, taigi apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog netikėti ekspertizės išvadomis nėra pagrindo. Ekspertai (ekspertų komisija), pateikę minėtas išvadas, išanalizavo ir įvertino visus reikalingus duomenis, įskaitant ir visus advokato skunde nurodomus duomenis: baudžiamųjų bylų medžiagą, J. J. medicininius dokumentus (asmens sveikatos istoriją iš IĮ A. K. šeimos centro, asmens sveikatos istoriją iš UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, gydymo stacionare ligos istoriją iš (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės), be to, stebėjo J. J. trijų atskirų pokalbių (su savaitės pertraukomis) metu, todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad J. J., atliekant ekspertizę, (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje buvo tik mėnesį, nekelia abejonių ekspertų pateiktų išvadų teisingumu ir nėra pagrindas išvadai, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovės, gydytojos psichiatrės S. N., gydžiusios J. J., nuomonė, jog pastarasis dar nėra visiškai pasveikęs ir gydymą reikia tęsti, yra teisinga, kaip akcentuota skunde, „labiausiai pagrįsta“. Sutikti su J. J. gynėjo skundo argumentu, kad liko nepašalinti prieštaravimai tarp kelių ekspertų išvadų nėra pagrindo, taip pat nėra jokio pagrindo spręsti, kad ekspertizės aktas turi esminių trūkumų, taigi, jo patikimumas neprivalo būti tikrinamas skiriant naujas, pakartotines ekspertizes. Kaip jau minėta, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tam tikrą, ribotą laiką – kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius privalo spręsti dėl šios priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad kiekvieną kartą spręsdamas šį klausimą, teismas privalo įvertinti visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, o ypač – paskutinius gautus duomenis, todėl nepritartina J. J. gynėjo skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju pagrįstais, esminiais duomenimis, lemiančiais teisingą sprendimą, turėtų būti laikomi teismo psichiatrijos ekspertės N. M. atsakymai į proceso dalyvių klausimus Šiaulių apygardos teismo posėdyje, vykusiame 2011 m. birželio 14 d.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti advokato V. Barkausko skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti šią nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti J. J. gynėjo advokato Vytauto Barkausko skundą ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.