Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant Marijampolės AVPK Šakių RPK atstovui Gintautui Vedegiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. P., UAB „Šakių autobusų parkas“ atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, dirbančio vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2015-07-20 6 val. 55 min., Šakių r. sav., Žvirgždaičių mstl., A. L. g. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Hyundai Aero Town“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas (0,61 promilės) lengvas girtumo laipsnis; patikrinus vairuotojo pažeidimus nustatyta, kad jis 2015-01-26 yra baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 2 d.

A. B. visiškai prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, kad dėl ko traukiamas administracinėn atsakomybėn supranta. Sekmadienį prieš liepos 20 d. jis su kaimynu pjovęs malkas, po to pavaišinęs jį ir pats išgėręs. Pirmadienio rytą pats pasitikrinęs girtumą su asmeniniu alkotesteriu, buvę viskas gerai. Važiuodamas matęs, kad stovi policijos pareigūnai. Sustabdę patikrino ir nustatė girtumą. Darbą pradedąs iš namų Žvirgždaičiuose. 8 val. kai atvažiavęs į darbą, tada ir patikrinę. Kai pradedąs darbą tai būna jo atsakomybė. Supranta ką padaręs, atsakomybę prisiima. Tuomet gerai jautėsi ir tikrai nesitikėjo, kad bus nustatytas neleistinas girtumas. Dabar dirba šaltkalviu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Labai gailisi dėl tokio įvykio. Po pirmo pažeidimo policijos pareigūno buvo rekomenduota sekmadienį nevartoti alkoholio, jo naudotas alkotesteris nėra patikrintas metrologiškai. Po pirmo įvykio kai buvo nustatytas girtumas vairavus, jį dabar kiekvieną kartą tikrina prieš išvažiuojant į maršrutą. Bet kai jis išvažiuoja iš namų, o su darbdaviu sutarta, kad autobusą po reiso į Žvirgždaičius dėl ekonomiškumo laikys namie, – niekas netikrina, tik atvažiavus į darbą Šakiuose tikrina. Su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažinęs kai jį įdarbino.

T. P. parodė, kad situacija labai sudėtinga. A. B. įmonėje dirba nuo 2012 m., jis pastoviai važiuoja 75 maršrutu, tai Žvirgždaičių kraštas. Kadangi maršrutai nuostolingi, tai mažinant autobusų ridą, visi maršrutai taip organizuojami, kad kuo mažiau autobusas važiuotų nuostolingai. Darbas organizuojamas taip, kad visi autobusai iš atokesnių vietovių suveža darbuotojus į Šakius ir vakare išveža ir autobusai lieka vairuotojų privačiose valdose – tai padeda sutaupyti lėšų. Tokia praktika yra jau apie 15 metų, taip dirba vairuotojai, kurie aptarnauja toliau nuo Šakių nutolusius maršrutus. A. B. laiko transporto priemonę namie, jis tikrinamas tada, kai atvažiuoja į darbą. Šiuo atveju paties A. B. atsakomybė turėjo būti. Visi darbuotojai tikrinami išvažiojant, įmonėje yra įsigyti alkotesteriai, darbuotojai pasirašę sutikimus dėl tikrinimo. Dar atliekami profilaktiniai patikrinimai. Patikrinimus atlieka daug žmonių: dispečeriai, mechanikai, viršininkai. Po sausio mėnesio pažeidimo A. B. buvo skirta drausminė nuobauda papeikimas, jis tikrinamas du kartus per dieną. Jis su visomis taisyklėmis susipažinęs, tai numatyta ir visose tvarkose. Dar A. B. neatleistas iš darbo todėl, kad po policijos patikrinimo dėl jo girtumo tą pirmą kartą įmonėje nepatikėję, kad jis gali važiuoti girtas ir todėl siuntė patikrinti į ligoninę – iš kraujo tyrimo nustatyta, kad jis buvo blaivus. Bet jam vis vien taikė drausminę nuobaudą. Administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtos nuobaudos neginčijo, kadangi jis pats pripažino vartojęs. Įmonei transporto priemonės praradimas būtų labai nuostolingas, nes turi virš 30 transporto priemonių, o važiuojančių turi iki 25. Ši transporto priemonė dabar saugoma įmonės teritorijoje, yra neeksploatuojama. 1996 m. gamybos autobusas, jis techniškai tvarkingas. Būtų sudėtinga teikti socialinę paslaugą be šio autobuso, maršrutas visiškai nuostolingas. Visus nuostolingus maršrutus dotuoja savivaldybė. Po to įvykio įmonėje svarstė, kokių dar priemonių galima imtis, kad toks įvykis nepasikartotų – reikia ieškoti naujų žmonių. Vienas įvykis buvęs, kad vairuotojas važiavo išgėręs tai buvo prieš tris metus. Įmonės vadovai visada ėmėsi priemonių – tai susirinkimai, papildomi tikrinimai. Pirmą kartą A. B. nusiuntė į ligoninę ir buvo nustatyta, kad jis buvo blaivus. Patikrinimus daro kontroliuojantys pareigūnai, kurie tikrina vairuotojus. Patikrinimo tvarkoje yra numatyta, kad jeigu asmuo niekada „neužkliuvo“, jeigu sutinka su visais parodymais, tai netgi žurnaluose nepildoma. Kontroliniai tikrinimai žurnaluose neatsispindi. Kontrolinius patikrinimus vykdo ir techninio skyriaus viršininkas, ir eksploatacijos skyriaus viršininkas, ir eismo saugumo, saugos darbo inžinierius. A. B. iki šio įvykio buvo pareigingas, į maršrutą išvažiuodavo laiku, maršrute pinigais nepiktnaudžiavo, autobusą gerai prižiūrėjo. Jis pas tikrinant niekada nebuvo pakliuvęs girtas. Po pirmo pažeidimo įmonės vadovybė atsižvelgė į jo šeimynines aplinkybe, taikė nuobaudą ir paliko dirbti, sugriežtino jo blaivumo tikrinimą. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ steigėjas yra Šakių rajono savivaldybė, Žvirgždaičių maršrutas yra savivaldybės užsakymu, nes ten niekas daug nevažiuoja ir jeigu nuims šį maršrutą, tai tas kraštas liks visai be susisiekimo. Yra virš 10 maršrutų, kur autobusai saugomi namuose. Nutolusių maršrutų vairuotojus patikrinti jiems išvažiuojant neturi jokių galimybių. Profilaktiniai patikrinimai vykdomi, tik jie nėra reglamentuoti.

Šakių RPK atstovas paaiškino, nors per paskutinius tris metus du vairuotojai autobusus įmonėje vairavo būdami neblaivūs, UAB „Šakių autobusų parkas“ numatyti ir patvirtinti kontrolės mechanizmai tikėtina tampa vis efektyvesni. Įmonė įsipareigoja rengti dar daugiau netikėtų patikrinimų. A. B. turi būti nubaustas, bet prašo teismo nekonfiskuoti transporto priemonės – visos išsiaiškintos aplinkybės yra bendrovės naudai, bendrovė nepiktnaudžiavo savo teisėmis suteikdama galimybę neblaiviam vairuoti, todėl taikyti 30 prim. straipsnį šioje dalyje yra visos galimybės. Kad visiškai būtų realizuotas protingumo ir ekonomiškumo principas, prašo autobuso nekonfiskuoti, o A. B. nubausti atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 m. laikotarpiui.

Liudytojas R. S., g. 1954-11-17, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninio skyriaus viršininku parodė, kad kiekvieną rytą vairuotojai, išvažiuojantys iš parko, tikrinami alkotesteriu, o vairuotojai kurie išvažiuoja iš namų – tikrinami kai atvažiuoja į Šakius. Dabar įmonėje dar nupirko alkotesterių ir dar labiau sugriežtins patikrinimą. Per susirinkimus dažnai kalba apie tas problemas. Dabar bus keičiamos ir tvarkos – bus visi tikrinimai registruojami žurnale. Buvo vykdomi patikrinimai ir bus dar dažniau vykdomi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties A. B. prisipažinimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta: tarnybiniu pranešimu (b. l. 1), asmens blaivumo testo parodymais, iš kurių matyti, jog 2015-07-20 A. B. nustatytas 0,61 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4-5), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 6-7), kur nustatyta, jog A. B. yra baustas pagal ATPK 126 str. 2 d., paskirta bauda sumokėta 2015-01-26; autobuso registracijos liudijimu, patvirtinančiu, kad transporto priemonė priklauso ir yra registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 13).

Šioje ATP byloje surinkta daug dokumentų (kopijų) – įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi ir imasi papildomų priemonių, stiprina kontrolės mechanizmą ir sistemą, tikslu užkirsti galimybę neblaiviems vairuotojam sėsti už įmonės autobusų vairo: darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad A. B. buvo įsipareigojęs neapžeidinėti nustatytų taisyklių, nesėsti už vairo būdamas neblaiviu, autobuso maršruto, blaivumo tikrinimo žurnalų kopijos, pareiginiai nuostatai, įsakymo dėl vairuotojų ir kitų darbuotojų tikrinimo kopijos, alkotesterio patikros sertifikatas, vidaus darbo tvarkos taisyklės, susirinkimų ir pasitarimų protokolų išrašai, kuriuose matyti, kad buvo svarstomi tokios problemos sprendimo būdai ir galimos taikyti priemonės.

A. B. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., sudėtį, kadangi jis, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 2 d.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,61 prom.), padarytas ypač šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, A. B. asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, dirba. Atsižvelgiant į tai, A. B. skirtina minimalaus dydžio nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Teismų praktikoje, analizuojant ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (pvz: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-3213/2010). Kelių eismo taisyklių 32 punkte yra įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir ja rūpinasi. Automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (administracinė byla Nr. N575-1980/2011). Į teismo posėdį buvo šaukiamas ir posėdyje dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P., taip pat atstovas advokatas M. Skruibis, – teismas vertina, jog automobilio savininkas buvo apklaustas dėl turinčių reikšmės ir susijusių su autobuso eksploatavimu aplinkybių, teikė reikiamus paaiškinimus, išreiškė prašymą dėl automobilio nekonfiskavimo, motyvuodamas, jog autobusas buvo vairuotas neblaivaus darbuotojo A. B., šiam grubiai pažeidžiant atitinkamas įmonėje nustatytas taisykles ir tvarkas, tai yra be transporto priemonės savininko žinios, leidimo ir netgi priešingai, – pažeidžiant visus jo draudimus taip elgtis, ši transporto priemonė yra didelis turtas jo savininkui, gyvybiškai jam reikalinga, tame tarpe ir vykdant socialinę funkciją rajono gyventojams – eksploatuojama iš esmės nuostolingais maršrutais, dotuojamais rajono savivaldybės lėšomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P. nurodo pasimokęs iš šio atvejo ir, nors daug kas padaryta, bet ateityje padarys viską kas įmanoma, tobulinant kontrolės mechanizmą, sukuriant sistemą, kad jo vadovaujamos įmonės transporto priemonės iš esmės nebūtų prieinamos vairuoti neblaiviems darbuotojams.

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 130² straipsnio sankcijoje nurodyta, kad transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir tik po to padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Tokį ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą atitinka ir dabar galiojantis turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje. To straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas) privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kitiems asmenims priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios nurodytos BK 72 straipsnio 4 dalyje. Šios dalies 1 punkte teigiama, kad ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Teismas šioje ATP byloje pažymi tokias aplinkybes: nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “, autobusas registruotas jo vardu; administracinį teisės pažeidimą, už kurį šioje byloje skiriama nuobauda, padarė ne automobilio savininkas, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojas – autobuso vairuotojas A. B. Autobusą savavališkai, be jo savininko sutikimo ir netgi žinios, iš esmės savininkui draudus taip elgtis, vairavo neblaivus A. B., pasinaudodamas turima informacija ir nustatyta tvarka, kai buvo tam tikra galimybė išvengti jo neblaivumo patikrinimo iki neatvažiuos iš Žvirgždaičių į Šakius.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ne jam nuosavybės teise priklausančiu autobusu pažeidimą padaręs A. B. jį vairavo neblaivus be transporto priemonės savininko sutikimo, kad autobusu reali turtinė žala niekam nepadaryta. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės konfiskavimas pažeistų administracinio teisės pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimą. Paskiriant tokią papildomą nuobaudą iš esmės būtų baudžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jis nėra sudaręs sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai ir imasi daug priemonių, kad tokiems įvykiams užkirsti kelią.

Taigi, reziumuojant tai, kas nurodyta, pabrėžtina, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas vertina esant pagrindui taikyti teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog transporto priemonės konfiskavimas už Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog transporto priemonės savininkas (-ai) nėra atsakingas (-i) už jo (-jų) nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 26, 30¹, 130², 286, 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir paskirti nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams be transporto priemonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruoto autobuso „Hyundai Aero Town“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Transporto priemonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą autobusą „Hyundai Aero Town“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nutarimui įsiteisėjus, gražinti autobuso savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.