Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2373-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
A15.-2373-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01751-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
G. L.
Nukentėjusysis
T. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2373-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01751-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1.; 16.9.10.; 21.1.7.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 19107861619KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Indrei Valaitytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L.,nukentėjusiajai T. M.,vertėjai S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2019 m. lapkričio 10 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126, 221 ir 222 punktų reikalavimus, atbuline eiga vairuodamas automobilį „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko kliudė kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės (jam nustatytas 0,94 promilės girtumas). Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžių metu G. L. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jis atsitrenkė į kitą automobilį, išlipo, apžiūrėjo, bet ten nieko nebuvo. Jis su T. M. apšnekėjo dėl įvykio, tarėsi su ja, sakė, kad nueis į namus atneš popierių, bet namie susinervino ir išgėrė, o ji tuo metu iškvietė policiją. To, kad negalima gerti po įvykio, jis nežinojo. Iš įvykio vietos pasišalinti negalėjo, nes su T. M. gyvena tame pačiame name. Atvykę policijos pareigūnai jį iškvietė iš namų išeiti prie automobilio. Protokolą surašė komisariate. Automobilis priklauso rumunui, kuris jo paprašė surasti žmogų, kuris galėtų tą automobilį suremontuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kelių eismo taisyklių 220 punkte nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Nors G. L. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jog pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, teismo nuomone, jo kaltė dėl šių administracinių nusižengimų padarymo yra įrodyta 2019 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-59776-2019, policijos pareigūnės G. A. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, T. M. 2019 m lapkričio 10 d. paaiškinimu bei jos teismo posėdžio metu duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji T. M. paaiškino, kad G. L. yra kaimynas. Ji sėdėjo virtuvėje ir valgė. Jos butas yra pirmame aukšte. Pamatė, kad atvažiavo G. L. ir bandė pastatyti automobilį tarp dviejų automobilių. Ji pamanė, kad jei jam nesiseka pastatyti automobilio, tai greičiausiai jis girtas. Po kiek laiko, nusivaliusi rankas, vėl pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad G. L. rankove valo jos automobilį. Ji suprato, kad jis įvažiavo į jos automobilį. Jis valė keleivio pusėje, apačioje. Jos automobiliui buvo nubrėžtas bamperis. Ji išėjo į lauką ir jo klausė „ką tu padarei, kodėl statai automobilį tarp dviejų automobilių, nes kiemas tai tuščias, ar tu vėl girtas“. Ji matė, kad jis vos ant kojų stovėjo, nuo jo sklido degtinės kvapas, jis keturias dienas gėrė. Ji jam pasakė „žiūrėk tu valai ne ten, kur kliudei mano automobilį“. Ji paskambino savo sūnui, paaiškino, kad kaimynas girtas ir klausė, ką daryti. Sūnus sakė neišduoti jo, tegul jis atneša savo draudimą ir jie užpildys eismo įvykio deklaraciją. Kai ji pasakė G. L., kad jis atneštų savo draudimą, jis pradėjo ją įvairiais žodžiais įžeidinėti, pasakė, kad rytoj viską uždažys. Ji jam pasakė, kad jos automobilis draustas „Kasko“ draudimu, automobilis yra 5 metų senumo, iš salono, jai viską padarys su garantija ir kodėl ji jam turi duoti. Jis vėl ją įžeidinėjo ir nuėjo namo. Ji perspėjo, kad kvies policiją. Tada ji paskambino į policiją, jis sugrįžo ir vėl ją įžeidinėjo. Moteris, su kuria kalbėjo telefonu (bendrojo pagalbos telefono operatorė), jai pasakė, kad ji eitų toliau juo jo. Atvykus policijai, jis buvo namie. Policija jį pakvietė. Ir ji parašė paaiškinimą, kaip viskas buvo. Parvažiavęs iš policijos, jis lauke ją vėl įžeidinėjo. Tai matė ir girdėjo kaimynai. Jos automobilio dar nesutvarkė. Ji jam nieko blogo nelinki. Galėjo paprasčiausiai atsiprašyti.

Iš 2019 m. lapkričio 10 d. vyriausiosios patrulės G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja T. M., kurios automobilis yra (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad matė per savo buto langą, kaip G. L. vairuodamas automobilį O., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir bandydamas pasistatyti jį, su dešiniu automobilio šonu kliudė jos transporto priemonės kairės pusės, priekinį bamperį. T. M. kalbantis su G. L. jis pasidarė nervingas, pradėjo šaukti ant jos ir išėjo į savo butą. Moteris pagalvojo, kad jis yra neblaivus, todėl pranešė policijai, apie eismo įvykį ir neblaivų vairuotoją. G. L. (su alkotesterio pagalba buvo nustatyta 0,94 prom. girtumas) teigė, kad alkoholį vartojo tik po atsitikusio eismo įvykio, kai parėjo į savo butą. Vairuodamas buvo blaivus, o į butą nuėjo ir su moterimi nesikalbėjo, nes nenorėjo ginčytis.

Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad G. L. statydamas automobilį dešiniu automobilio šonu kliudydamas kitą stovintį automobilį, jį apgadindamas, šioje situacijoje suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, dėl kurio turėjo susitarti su nukentėjusiąja arba pranešti policijai, tačiau pasielgė priešingai – su nukentėjusiąja nesusitarė, iš įvykio vietos nuėjo, apie įvykį policijai nepranešė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po eismo įvykio alkotesteriu G. L. buvo nustatytas 0,94 promilės girtumas. Teismo posėdžio metu G. L. taip pat neneigė, kad po eismo įvykio grįžęs namo susinervino ir išgėrė alkoholio. Taigi teismas laiko patikimai nustatytu, kad G. L., kaip anksčiau aptarta, sąmoningai pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, sąmoningai vartojo ir alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės.

Taigi nekyla abejonių, jog G. L. 2019 m. lapkričio 10 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atbuline eiga vairuodamas automobilį „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko kliudė kitą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės. Taigi tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė turto sugadinimą (apgadinimą), ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Be jau aptartų administracinių nusižengimų, administracinio nusižengimo protokole G. L. padaryta veika taip pat kvalifikuota ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, tačiau teismo nuomone, toks G. L. padarytos veikos kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį yra perteklinis, kadangi šioje byloje patikimai nustačius, kad kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė buvo sugadinta dėl eismo įvykio, kurį nulėmė būtent reikiamo saugaus atstumo nesilaikymas, akivaizdu, kad šiuo atveju ANK 423 straipsnio 3 dalis (kaip visuma) apima ANK 417 straipsnio 8 dalį (kaip visumos dalį).

G. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. L. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės, kita vertus, jis prisipažino padaręs eismo įvykį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad G. L. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, G. L. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose be automobilio „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas ir valdytojas yra C. B. konfiskavimo, ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytų dydžių minimumą atitinkančiam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 423 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. L. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti G. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19107861619, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus