Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta, adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. 2018 m. vasario 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

2. 2019 m. sausio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25val./mėn. visuomenės labui, ir 38 MGL(1900 Eur) bauda;

3. 2020 m. lapkričio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant jam bendrauti su V. V. ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kuri BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su paskirta ir neatlikta bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja V. V., ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei 38 MGL (1900 Eur) baudą;

4. 2021 m. vasario 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda (2021 m. gegužės 7 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikęs arešto bausmę);

5. 2024 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 40 parų, kuri BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinės subendrintos bausmės – areštas 40 parų ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda (2024 m. lapkričio 22 d. atliko arešto bausmę, teistumas neišnykęs);

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

D. M., būdamas neblaivus, 2025 m. liepos 28 d., apie 20.00 val. gyvenamojo namo, adresu - (duomenys neskelbtini), kieme konflikto su A. R. metu, sudavė ne mažiau kaip du kartus ranka A. R. į veidą, tokiais veiksmais padarydamas jai žaizdą viršutinėje lūpoje, viršutinio kairės pusės pirmo danties lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta A. R. sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamajam D. M. visiškai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

2025 m. liepos 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini). Paėjus už durų, kurios veda į namų patalpas, kairėje pusėje matomas medinis suoliukas, šalia jo savadarbis medinis staliukas, ant stalo matoma padėta stiklinė su skysčių viduje. Šalia suoliuko ant žemės matomi 2 tušti alaus buteliai „Apynėlis". Prie staliuko matomas kelmas, kuriame sudėtos cigarečių nuorūkos. Ant suoliuko galo, prie pat namo sienos matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, taip pat tokias pat raudonos dėmės matomos ant žolės. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų įrengta nėra. Iš įvykio vietos jokie daiktai reikšmingi tyrimui nepaimti. Įvykio vieta fotografuota (t. 1, b. l. 22-32).

Teismas įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime nurodytus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie surinkti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmės nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl šie duomenys pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir jais teismas remiasi, priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. M. pasitvirtino, nes bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad šis asmuo padarė kaltinimu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. liepos 28 d., apie 20.00 val. gyvenamojo namo, adresu - (duomenys neskelbtini), kieme konflikto su nukentėjusiąja A. R. metu, sudavė jai ne mažiau kaip du kartus ranka į veidą, padarydamas jai žaizdą viršutinėje lūpoje, viršutinio kairės pusės pirmo danties lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai posėdyje, o jo kaltę dar ir pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu: nukentėjusiosios A. R. parodymai, liudytojų I. R. ir M. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. liepos 28 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusios asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, teismas nustatė, kad kaltinamasis naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padarė, būdamas pilnametis, o praeityje ne kartą teistas už analogiškus smurtinius nusikaltimus, ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti, o nusikalstamo elgesio jis nebuvo linkęs keisti net po jam anksčiau paskirtų bausmių atlikimo ir šios aptartos aplinkybės teismui sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis) ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo D. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, smurtine veika nukentėjusiajam asmeniui sukeltas ne tik viršutinio kairės pusės pirmo danties lūžis, kas sudaro nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet dar ir sužalota viršutinė lūpa, kas rodo kaltinamojo padarytos veikos didesnį pavojingumą. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo D. M. neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą už smurtinę nusikalstamą veiką ir jau trečią kartą – už analogišką smurtinę nusikalstamą veiką, kuria buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ankstesni teistumai galioja, o nagrinėjamoje byloje jis pripažintas dar ir recidyvistu. Tuo tarpu anksčiau kaltinamajam taikytos tiek švelnesnės bausmės, tiek ir realios arešto bausmės neturėjo esminės įtakos jo nusikalstamam elgesiui, kadangi kaltinamasis ir toliau nusikalsta, padarydamas naują tyčinį smurtinį nusikaltimą. Visa tai, tik pagrindžia, kad kaltinamasis kritiškai nevertina savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 158-159), taip pat jis nėra registruotas priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, jam nebuvo taikytas psichiatrinis gydymas (t. 1, b. l. 166), jis nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, jis nesitaiso, o anksčiau jam taikytos net ir švelnesnės arešto bausmės nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį galima pataisyti, tik paskiriant griežtesnę nei anksčiau taikytos bausmės. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam D. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežtesnės rūšies bausmę – areštą, kurio trukmė parinktina, ilgesnė nei baudžiamojo įstatymo numatytas tokios bausmės vidutinis dydis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė visiškai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis D. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nusikalstamą veiką kaltinamasis D. M. padarė dar neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudos, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, taip pat BK 65 straipsnio 2 dalimi, naujai kaltinamajam paskirta arešto bausmė subendrintina su visa ankstesne baudos bausme, bausmes visiškai sudedant ir paskiriant galutines subendrintas bausmes. Tuo tarpu atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (ilgą laiką nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokių kitų oficialių pajamų negaunantis) ir tai, kad per visą ilgą priverstinio vykdymo procesą nėra išsekiota net dalis paskirtos baudos, nustatytinas minimalus 2 mėnesių trukmės savanoriško baudos sumokėjimo terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju teismas jau nebekartoja prieš tai detaliai išdėstytų duomenų, apibrėžiančių tiek kaltinamojo D. M. padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek ir jo neigiamai apibrėžiamą asmenybę bei kitų duomenų, reikšmingų bausmės individualizavimo procese, kas leidžia spręsti, kad kaltinamojo nusikalstamas poelgis nebuvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Remiantis tuo, bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali būti taikomas kaltinamojo atžvilgiu (BK 75 straipsnio 5 dalis), todėl jam paskirta arešto bausmė vykdytina realiai.

Be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, atsižvelgus į kaltinamojo D. M. asmenybę ir jo ankstesnius teistumus už smurtinius nusikaltimus ir jo naujai padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išklausant visą šių programų kursą.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 65,72 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiajai A. R. suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 99-103). Šį pareikštą civilinį ieškinį institucija grindžia pridėtu 2025 m. rugpjūčio 11 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu apie nukentėjusiajam asmeniui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai A. R. sužalojimai padaryti būtent kaltinamojo D. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie nustatyti šioje byloje, ir šis institucijos pareikštas ieškinys yra pagrįstas konkrečiais rašytiniais duomenimis – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 65,72 Eur sumą iš kaltu pripažinto D. M..

Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškina, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Toje pačioje kasacinėje nutartyje nurodyta, jog teismai CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas gali priteisti nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, teismas priima sprendimą tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo ir iš kaltinamojo D. M. priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos jam sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Be to, ir nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 24 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma ja priteisti 1500 Eur sumą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, nes tiek kainuos pakeisti išmuštą jai dantį (t. 1, b. l. 56). Nagrinėjamos bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šios nukentėjusios atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko būtent kaltinamasis D. M., tokiu būdu padarant viršutinio kairės pusės pirmo danties lūžį nukentėjusiajai. Dėl to, darytina išvada, kad nukentėjusioji objektyviai patirs civiliniame ieškinyje nuostolius, t. y. turtinę žalą dėl nusikalstamos veikos, kurią jos atžvilgiu atliko pripažintas kaltu D. M., todėl kaltinamasis yra atsakingas ir už šią nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai. Tuo tarpu pats kaltinamasis teismo posėdyje sutiko su šiuo civilinio ieškinio reikalavimu ir nurodė ketinimus atlyginti padarytą žalą. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios A. R. pareikštas civilinis ieškinys atitinka byloje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog šis civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra teisėtas, pagrįstas ir yra protingo dydžio, todėl tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam asmeniui priteistina visa reikalaujama 1500 Eur suma atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kaltinamajam D. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 11 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 189-192), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė procesinių dokumentų siuntimas – 36,45 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 105 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas atsižvelgia į jau prieš tai aptartą sunkią kaltinamojo D. M. turtinę padėtį, t. y. jis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, byloje nėra duomenų apie jo turimą kokį tai turtą ir kitas gaunamas pajamas, taip pat jis iki šiol neįvykdė baudos bausmės, taip pat jam priteistos dar ir piniginės sumos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, D. M. naujai paskirtą arešto bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme, bausmes visiškai sudedant, ir D. M. paskirti galutines subendrintas bausmes – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų ir 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Arešto bausmę skirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti D. M., kad jis privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, esantį adresu - Trakų g. 10, Šiauliai, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu Nr. +370 (41) 435502. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti D. M., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmė atliekama minėto kodekso 23-29 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Remiantis BK 72² straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis).

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 65,72 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 72 ct) sumą patirtai turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. M. 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) sumą jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.