Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 22 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2009 metų organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – D. J., R. R., Ž. R., kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., R. J., S. M., D. U., D. T., R. T., A. B., G. T., D. V., A. Š., A. S., susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai – daryti labai sunkius nusikaltimus - neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus – narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, jis, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus ir atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį – automobiliu Nissan Primera, jame įrengtose slėptuvėse, ne mažiau kaip tris kartus iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją gabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėn., ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

S. V. taip pat kaltinamas tuo, jog su D. J., R. R., Ž. R., kuriems, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P., R. J., S. M., D. U., A. B., D. T., R. T., A. Š., G. T., D. V., A. S. dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, įvykdė nusikalstamas veikas: vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėnesio pradžios iki 2009 m. liepos 14 d., Ispanijos Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 109 kg 490 g narkotinės medžiagos – hašišo (kanapių dervos), jas neteisėtai gabeno automobilyje Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuo Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Rusijos Federacijos pasienio kontrolės posto „Ubylinkos“, esančio Pytalovo rajone, Pskovo srityje, kur 2009 m. liepos 15 d., apie 13.40 val., buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, tai yra neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.

S. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2011 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. liepos 22 d.

Teismas visai nevertino tos aplinkybės, kad S. V. sutuoktinės sveikatos būklė šiuo metu yra itin sunki, iki kaltinamojo sulaikymo jis vienintelis rūpinosi sutuoktine.

Nesutikdamas su kitu – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu suėmimo S. V. taikymo pagrindu, gynėjas nurodo, kad be inkriminuojamų nusikaltimų, kaltinamasis daugiau nepadarė jokių nusikalstamų veikų, o ankstesnis teistumas negali būti vertinamas atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būdamas laisvėje S. V. gali daryti kitus nusikaltimus. Skunde gynėjas pažymi, kad ankstesnis S. V. teistumas neužilgo išnyks, be to, jis nebuvo teistas už tęstinius nusikaltimus, kas leistų manyti, kad asmuo linkęs nuolat pažeisti įstatymus.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. V. gynėjo skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, joje esantys faktiniai duomenys, užfiksuoti kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymuose, įvykio vietos apžiūros, kratos protokoluose, specialisto išvadose, kituose byloje esančiuose dokumentuose, leidžia pagrįstai kaltinti S. V. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina įrodymų ir nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam S. V. pagrįstai pratęsė jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip matyti iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, S. V. kaltinamas padaręs du tyčinius labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. S. V. praeityje teistas du kartus, teistumas neišnykęs. S. V. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje ir šio nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose, susijusiuose su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad iki sulaikymo S. V. dirbo, tačiau net ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, kaip tvirtinama skunde, asmuo turi galimybę tuo pačiu metu įgyti lėšų ir iš neteisėtų veiksmų. S. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, būtent tokią išvadą ir leidžia daryti, t. y. leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamos veikos nusikalstamo susivienijimo nariai, tame tarpe ir S. V., siekė ir turėjo turtinės naudos, galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Bylos duomenimis, nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas S. V., buvo vykdomos tarptautiniu mastu, kas rodo jo turimus ryšius kitose Europos Sąjungos valstybėse bei trečiosiose šalyse. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje S. V. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, sergančią sutuoktinę. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra S. V., nepažeidus BPK 127 straipsnyje nustatytų suėmimo taikymo terminų, 2012 m. kovo 29 d. buvo perduota į teismą, kuris šių terminų nėra saistomas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

Kaltinamajam S. V. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, nei BPK 121, 122 straipsnių nuostatų. Kauno apygardos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo S. V. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.