Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 2, 7 punktus, 82 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 42 straipsniu, nuteistas subendrinta mirties bausme. Ši bausmė, vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 1994 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta mirties bausmė. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalis, 118 straipsnio 3 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį ir paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, 1961 m. BK 82 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į 2000 m. BK 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 punktus nusikaltimas neperkvalifikuotas. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nuteistasis prieš nuteisimą buvo baigęs 9 klases, o šiuo metu jau baigia 12 klasę. Visą įkalinimo laiką norėjo mokytis, tačiau tokios galimybės nebuvo, o kai atsirado jis iš karto pareiškė norą ir dabar jau mokosi Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje. Įgyta paklausi dailidės specialybė jam padės įsitvirtinti laisvėje bausmės keitimo atveju. Be to, nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo perkeltas atlikti bausmę į lengvą grupę. Nuteistasis yra vedęs, turi sūnų, su artimaisiais palaiko glaudžius ryšius ir jie pasiruošę jam padėti. Šios paminėtos aplinkybės rodo jo sąmoningą keitimąsi, nors ir su suklupimais, bet stengiasi elgtis gerai, kad galėtų sugrįžti į visuomenę ir tapti jos dalimi.

Iki ieškinio padengimo dienos pataisos įstaiga nebuvo gavusi jokių vykdomųjų raštų dėl ieškinio išieškojimo, o antstoliai dėl senaties termino neturėjo jokių vykdomųjų raštų. Nuteistasis ne vieną kartą bandė aiškintis, kaip gali dengti ieškinį jei nėra vykdomųjų raštų, dėl to teiravosi pataisos namų buhalterijos ir antstolių kontorų, bet gaudavo vienintelį atsakymą, kad jie neturi jokių vykdomųjų raštų. Teko ilgai ieškoti nukentėjusiųjų, o kai tik surado juos tai ir išmokėjo jiems priklausantį civilinį ieškinį. Dėl to teismo prielaidos, kad jis ieškinį atlygino ne dėl nuoširdumo, o dėl noro išeiti į laisvę, neatitinka realybės. Teismas kritiškai vertino tai, kad civilinį ieškinį padėjo padengti artimieji, tačiau neįvertino to, kad jo labai artimas ryšys su artimaisiais, be to, ieškinio dengimui jis daug metų, iš jam artimųjų skirtos sumos atidėdavo dalį pinigų ieškiniui dengti, todėl atsiradus galimybei iš karto galėjo padengti visą ieškinį.

Teismas abejoja nuteistojo motyvacija užsiimti nemokama visuomenine veikla, dirbti nemokamų darbų ir teismui tai kelia abejones dėl jo darbinės motyvacijos. Pirma, kiekvieną mėnesį pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra sudaromas grafikas dėl privalomų nemokamų darbų, kuriuos jis dirba nurodytu laiku. Antra, patys savo rankomis apleistoje teritorijoje paruošė žemės sklypą projektui „Žalioji oazė“, kuriame dalyvauja jau 6 metus, sodina ir prižiūri įvairius augalus. Trečia, pataisos įstaigoje pastoviai dalyvauja rengiant įvairius renginius. Ketvirta, dalyvauja įvairiuose labdaros projektuose, pavyzdžiui, „Panevėžio lietaus vaikai“, solidarumo renginyje „Vilties bėgimas“. Penkta, aktyviai dalyvauja prižiūrint ir tvarkant ne tik gyvenamąsias patalpas, bet ir jų būriui priklausančią teritoriją. Dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, skatinančiose keisti nuteistojo požiūrį į gyvenimą laikantis visuomenei priimtinų įstatymų. O kas dėl darbo gamyboje, kol neturi specialybės tai beveik nėra jokios galimybės gauti darbą, nes net turintiems specialybes yra atsakoma, kad nėra laisvų darbo vietų. OASys nusikalstamos rizikos 43 balai, 20 statinių ir 23 dinaminiai, per 4 metus nusikalstamos rizikos balai sumažėjo nuo 57 iki 43 balų, t. y. iš viso 14 balų. Žinoma, kad nuo 40 balų yra laikytina žema nusikalstama rizika, pažymėtina, kad 20 statinių balų jis niekaip negali sumažint, nes jie negali kisti viso pataisos proceso metu ir yra labiau susiję su nuteistojo praeitimi, kurios jis, net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti, todėl jie negali būti suabsoliutinami.

Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas įvardija prieš 24 metus padarytus nusikaltimus, ir jais bando pagrįsti dabartinę jo situaciją, nekreipdamas dėmesio į visus jo asmenybės pasikeitimus per 24 metų bausmės atlikimo laikotarpį. Nuteistasis mano, kad nėra jokio loginio pagrindo 24 metų senumo praeitį, tapatinti su dabartimi, dabartine jo akivaizdžiai pasikeitusia situacija. Jis suvokia savo padaryto nusikaltimo žalą ir dėl to labai išgyvena ir gailisi, bet niekaip negali pakeisti praeities. Gali tik pažadėti, kad ateityje stengsis gyventi dorai ir sąžiningai, kad visuomenė neturėtų jam jokių priekaištų.

Motyvuojamoji dalis

6. N. R. S. skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo R. S. skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Šiuo metu nuteistasis R. S. yra atlikęs dvidešimt ketverius metus laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistasis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tačiau vien šio kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteitajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo turinio matyti, kad nuteistojo R. S. bendravimo įgūdžiai geri, apibūdinamas kaip mandagus, taktiškas, tvarkingas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (viktorinose, psichologų vedamuose užsiėmimuose, sporto turnyruose, piešia), per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį buvo paskatintas 23 kartus. Šiuo metu R. S. mokosi 12 vidurinės mokyklos klasėje ir siekia įgyti dailidės specialybę. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės negali būti vertinamos atskirai nuo kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nes nuteistojo elgesys yra vertinamas per visą bausmės atlikimo laikotarpį.

10. Be išvardintų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, bausmės atlikimo metu nuteistasis R. S. 16 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą baustas drausmine nuobauda 2018 m. spalio 31 d.). Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai nereiškia, jog apygardos teismas, siekdamas charakterizuoti jo asmenybę, įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpio metu, nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnes nuteistojo drausmines nuobaudas. Nuteistojo padaryti pažeidimai rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas, praėjus gan ilgam laikui nuo bausmės vykdymo pradžios, jam vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis. Be to, R. S. praeityje jau buvo teistas už atvirą vagystę. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už pasikėsinimą išžaginti, dviejų žmonių tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir už neteisėtą valstybės sienos perėjimą. Šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Padarytų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas. Savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta tik iš dalies, neigia seksualinės prievartos panaudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Taigi, nors iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalstai, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

11. Nuteistojo nesuinteresuotumas dirbti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą taip pat patvirtina, kad R. S. nesuvokia savo neteisėto elgesio pasekmių ir nesiekia jų sušvelninti. Nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad neturėjo galimybės dirbti, nes nebuvo įgijęs jokios specialybės. Iš teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad R. S. du kartus atsisakė administracijos siūlomo darbo, paskutinį kartą (2018 metų vasario mėnesį) jam buvo pasiūlytas mokamas valytojo darbas. Bylos duomenimis, pataisos įstaigoje nuteistasis pragyvena iš artimųjų jam siunčiamų pinigų. Nors nuteistasis iš jo priteistą civilinį ieškinį atlygino, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis viso bausmės atlikimo metu nedirbo ir jokių pajamų neturėjo, akivaizdu, kad civilinis ieškinys buvo atlygintas ne paties R. S. aktyviais veiksmais, o artimųjų pagalba. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad civilinis ieškinys nukentėjusiesiems buvo atlygintas tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. tuomet, kai įstatyme atsirado galimybė asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, skirtą bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Išdėstytų duomenų kontekste, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tokius nuteistojo veiksmus paskatino ne nuoširdus gailestis dėl jo veiksmais sukeltų pasekmių, bet siekis kuo greičiau išeiti į laisvę. Nuteistojo skundo teiginys, kad jis nežinojo kaip surasti nukentėjusiuosius, neturėjo vykdomųjų raštų, nekeičia jo neigiamo požiūrio į turtinės žalos atlyginimą. Šių aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad R. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vidutinę rizikos grupę (43 balai), teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai, nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne. Svarbu pastebėti, kad šiuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 23 balus, sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, būdamas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Nors nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika sumažėjo 14 balų (buvo 57), tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pakeitimui švelnesne. Nuteistasis skunde pats nurodė, kad nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiui įtakos turėjo nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimas. Tačiau šioje ir skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo R. S. požiūris į žalos atlyginimo klausimą ir į nukentėjusiųjų interesus yra formalus ir neatspindi nuoširdžios atgailos dėl savo elgesio. Asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkrečiu laiku, o per daugiau nei dvidešimt bausmės atlikimo metų ji R. S. atveju visgi yra išlikusi vidutinė. Taigi priešingai nei teigia nuteistasis skunde, šiuo metu negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Nors yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Visų duomenų kontekste nuteistojo R. S. nepakankamas gebėjimas kritiškai vertinti savo poelgius, leidžia daryti išvadą, kad vien tik dalyvavimas privalomose socialinės reabilitacijos programose, pakankamai teigiamos įtakos nuteistojo mąstymui nedaro, todėl šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, yra per anksti.

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.