Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės direktoriui A. T. (A. T.), įgaliotam atstovui Vladimirui Tarmasevičiui (Vladimir Tarmasevič),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digitalas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje pažymėtina, kad skolininkė UAB „Euronika“ neabejotinai žinojo apie prastą savo finansinę padėtį, tai, jog jos turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kad ji nevykdo pradelstų įsipareigojimų, tačiau nepaisant to, ji atsakovei 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. birželio 5 d. mokėjimais išmokėjo reikšmingą pinigų sumą, todėl skolininkė UAB „Euronika“ negali būti laikoma sąžininga šalimi. Atsakovė taip pat žinojo arba turėjo žinoti apie sudėtingą finansinę UAB „Euronika“ padėtį, todėl taip pat ginčijamuose mokėjimuose negali būti laikoma sąžininga. Be to, 1 000 Eur mokėjimų atsakovei apimtyje buvo pažeistas ir CK 6.930¹ straipsnis, taigi tokie mokėjimai prieštaravo imperatyvioms teisės normoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613/2017 (vėlesnis bylos Nr. B2-669-613/2018) UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 6 d. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas J. V. (el. b. t. I, psl. 10-15).

Bankroto administratorius nurodo ir rašytiniais įrodymais pagrindžia, kad UAB „Euronika“ atsakovei UAB „Digitalas“ 2017 m. kovo 28 d. sumokėjo 200 Eur, 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 300 Eur ir 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 500 Eur (el. b. t. I, psl. 20-22). Nagrinėjamoje byloje šie sandoriai (skolos sumažinimas) ginčijami dviem pagrindais – reiškiant actio Pauliana ir kaip prieštaraujantys imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.

Dėl actio Pauliana

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Kasacinis teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla, nurodyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Euronika“; įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo 14 955,10 Eur; UAB „Euronika“ nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Konstatuota ir tai, kad, remiantis UAB „Euronika“ pateikta informacija, debitorinis įsiskolinimas 2017 m. balandžio 30 d. sudarė 125 868,65 Eur.

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 23) matyti, kad ieškovės socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už apdraustuosius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki rugpjūčio mėn. buvo 19 374,64 Eur. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai taip pat pagrindžia, kad bendrovės buvusių darbuotojų kreditoriniai reikalavimai UAB „Euronika“ susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. I, psl. 28-55).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo: 1) skolininkas tampa nemokus; 2) būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; arba 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Konstatuotina, kad ginčijamų atsiskaitymų momentu UAB „Euronika“ turėjo kreditorių, be kita ko, darbuotojų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, turinčių neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę į skolininkę. Byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad šalys būtų privalėjusios sudaryti ginčijamą sandorį. UAB „Euronika“, atsiskaitydama su atsakove, negalėjo nežinoti apie savo įsiskolinimus darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taigi buvo nesąžininga, ir, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė pirmiau minėtų kreditorių interesus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir ieškovės 2016 m. balandžio 8 d. sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 80-82). Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovė įvykdė. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą 6 557,41 Eur sumai (el. b. t. I, psl. 86). Remiantis rangos sutarties 6.2 punktu, apmokėti sąskaitą ieškovė privalėjo per 60 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 30 d. Šios sutarties pagrindu buvo atlikti byloje ginčijami mokėjimai. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsakovė, sudarydama sandorį, buvo nesąžininga. Nurodo, kad atsakovė elgėsi pagal įprastą verslo praktiką - siųsdavo priminimus ir ragindavo ieškovę atsiskaityti, tačiau ieškovė tuo metu teigė negalinti atsiskaityti dėl to, kad jos užsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškove.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pabrėžiama, jog sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Pažymėtina, kad 2017 m. vasario 27 d. UAB „Euronika“ atsakovei pateikė raštą (el. b. t. I, psl. 102) nurodydama, jog kreipėsi į teismą dėl užsakovo skolos ir paaiškino, kad atsakovei priklausančią sumą gali mokėti tik dalimis pagal siūlomą grafiką, kol ginčas bus sprendžiamas teisme. Iš atsakovės direktoriaus paaiškinimų ir byloje esančio UAB „Euronika“ elektroninio laiško UAB „Gelvora“ (el. b. t. I, psl. 103) matyti, kad UAB „Euronika“ skolą atsakovė siekė išsiieškoti ne teismo tvarka ir UAB „Euronika“ siūlomo skolos mokėjimo grafiko atsakovė nepatvirtino. Dėl šių aplinkybių teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji neturėjo pagrindo abejoti ieškovės mokumu, nes ji laikėsi grafiko. Teismo posėdyje atsakovės atstovas taip pat nurodė pastebėjęs, kad ginčo mokėjimai atlikti iš užsienio banko. Paaiškino, tikrinęs UAB „Euronika“ patikimumą ir įsiskolinimus interneto portaluose tiek prieš sudarant sandorį, tiek vėliau, kad portale rekvizitai.lt yra matomas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad atsakovei buvo žinoma arba, jei ji būtų buvusi pakankamai rūpestinga ir apdairi, būtų buvę žinoma apie UAB „Euronika“ įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir galimai kitiems kreditoriams. Kitų įrodymų, kad prieš sudarydama ginčo sandorius atsakovė atliko visus protingus, aktyvius veiksmus, siekdama įsitikinti jų teisėtumu bei norėdama patikrinti UAB „Euronika“ turtinę padėtį, teismui nepateikta. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai pagrindo abejoti ieškovės finansine padėtimi ir (ar) mokumu, tačiau pasikliovė vien ieškovės nurodytais deklaratyviais teiginiais dėl jos esamos finansinės padėties, jokioms prieinamomis priemonėmis nepasidomėjo apie kitus UAB „Euronika“ kreditorius arba šią informaciją ignoravo. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą konstatuoti jos nesąžiningumą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos sąlygos sandorio pripažinimui negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir tarp ieškovės ir atsakovės atliktas skolos sumažinimas 1 000 Eur suma pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Tačiau kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Aptarta kasacinio teismo praktika atskleidžia, jog tam, kad skolininkas būtų laikomas pažeidusiu kreditoriaus teises ir jam kiltų atsakomybė už CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalies nustatyto eiliškumo nesilaikymą, įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar Lietuvos Respublikos įmanių bankroto įstatymo nustatyta tvarka teismo nutartimi patvirtinta kreditinių reikalavimų eilė – užtenka nustatyti, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad skolininkė UAB „Euronika“ su atsakove atsiskaitė, nors tuo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus su darbuotojais, taip pat pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Kartu pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 20 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką nurodė nurašyti 1 258,32 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 28 d. Šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Be to, ieškovė turėjo ir daugiau kreditorių su kuriais neatsiskaitė, todėl konstatuotina, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.

Dėl restitucijos ir procesinių palūkanų

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamais sandoriais ieškovė atsakovei pervedė 1 000 Eur. Pripažinus sandorius negaliojančiais, atsiranda teisinis pagrindas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Digitalas“ grąžinti ieškovei BUAB „Euronika“ 1 000 Eur.

Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina 23 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patyrė 302,50 Eur advokato pagalbos išlaidų (el. b. t. I, psl. 114). Pažymėtina, kad, ieškovės bylinėjimosi išlaidos už ieškinį, atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ sudarytus sandorius – 2017 m. kovo 28 d. skolos sumažinimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digitalas“ 200 Eur (dviejų šimtų eurų) suma; 2017 m. balandžio 3 d. skolos sumažinimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Digitalas“ 300 Eur (trijų šimtų eurų) suma; 2017 m. birželio 5 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Digitalas“ 500 Eur (penkių šimtų eurų) suma.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Digitalas“ 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Digitalas“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Digitalas“ 302,50 Eur (tris šimtus du eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Digitalas“ 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.