Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. Ž. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymu, parengimo nagrinėti bylą teisme metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorė Džuljeta Grigienė perdavė Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymu.

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. yra nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys, išvardinta, kas kaltinamajame akte turi būti nurodoma. Pateiktame kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamoji E. Ž. kaltinama aštuonių nusikalstamų veikų padarymu, kurios nepagrįstai kvalifikuotos kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Pirmosios aprašytos trys veikos padarytos apgaule įgyjant svetimą turtą iš nukentėjusiosios J. T., veikos padarytos to paties subjekto, iš to paties asmens, iš tos pačios vietos, per trumpą laiką, tai yra kaltinamoji kaltinama padariusi visas tris veikas 2012 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną iš nukentėjusiosios J. T., todėl veika pagrįstai kvalifikuota kaip tęstinis nusikaltimas. Tačiau kitos keturios veikos padarytos iš skirtingų nukentėjusiųjų, tai yra iš A. Ž., A. B. G., A. D. ir dvi veikos padarytos iš V. M., tokiu būdu veikos padarytos iš skirtingų asmenų, skirtingose vietose, tarp jų ne itin trumpas laiko tarpas, todėl tokios veikos iš skirtingų vietų ir skirtingų nukentėjusiųjų turėtų būti kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai.

Be to, nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiųjų A. Ž., A. B. G., V. M. ir A. D. aprašymuose nėra nurodyti nusikaltimų padarymo būdai, neaprašyti apgaulės būdai, apsiribota nurodymu, kad kaltinamoji apgaule išviliojo pinigus, žiedą, o nusikalstamos veikos aprašyme dėl svetimo turto įgijimo apgaulės būdu iš nukentėjusiosios A. B. G. apskritai apsiribota parašymu, kad kaltinamoji apgaule išviliojo juvelyrinius dirbinius bendros 3000 Lt vertės, nenurodant kokie juvelyriniai dirbiniai apgaule išvilioti, nenurodant ir kiekvieno jų vertės. Taigi neaišku, kokiu būdu šie pinigai ar vertybės buvo išvilioti, koks nusikaltimo padarymo mechanizmas, kuo pasireiškė apgaulė.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 01 16 nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos visos nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir jis trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl, esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 439 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. padarymu perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.