Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. A. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 13 d nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. A., šeimynai „Eglės namučių šeimyna“, dėl nušalinimo nuo globėjo pareigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti D. A. nuo E. D. globėjo ir turto administratoriaus pareigų. Pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti D. A. nuo E. D. globėjo ir turto administratoriaus pareigų, paskirti nepilnamečio globėju ir turto administratoriumi „Eglės namučiai“ šeimyną nuo pareiškimo padavimo dienos iki teismas išnagrinės pareiškimą ir priims galutinį sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartimi teismas tenkino pareiškėjo prašymą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio E. D. nuolatiniu globėju 2016-05-05 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta D. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis globėja D. A. negeba globojamu vaiku tinkamai pasirūpinti, negali sudaryti globojam vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. D. A. vaikams A. A. H. ir G. A. nustatyta laikinoji globa ir jie apgyvendinti Vilniaus vaikų socialinės globos namuose. Globotinis E. D. nuo 2018-02-27 apgyvendintas šeimynoje „Eglės namučiai“ Zarasuose.Įvertinęs pareiškime nurodytus motyvus bei tai, kad nepilnametis E. D. šiuo metu jau faktiškai gyvena Zarasų m. esančioje šeimynoje „Eglės namučiai“, teismas padarė išvadą, kad iki galutinio teismo sprendimo dėl nepilnamečio E. D. globėjo nušalinimo ir naujo globėjo paskyrimo, laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir globėjo pakeitimas neprieštarautų vaiko interesams, o priešingai, būtų jam naudingas, todėl prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė D. A. prašo panaikinti 2018 m. kovo 13 d. Utenos apylinkės teismo nutartį civ. byloje Nr. e2YT- 2023-731/2018 ir priimti naują nutartį - pareiškėjo pareiškimą atmesti.Nurodo, kad tiek socialinės darbuotojos, tiek Vilniaus VTAS savo raštuose, kuriais rėmėsi pareiškėjas, stengiasi selektyviai parinkti apie atsakovę neigiamus duomenis ir interpretuoti juos taip, kad būtų sudarytas neigiamas atsakovės, kaip globėjos, įvaizdis. Minėtais liudijimais ir raštais stengiamasi suklaidinanti teismus ir sukurti precedentą kuomet vaikus būtų galima paimti vien todėl, kad motina/globėja laiku nesutvarkė buto ar neišskalbė vaikų drabužių. Pirmos instancijos teismas nevertino, kad atsakovės šeimoje tarp jos ir nepilnamečių vaikų yra natūralus ir tvirtas emocinis, socialinis ryšys įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos, nors po įvaikinimo vaikams ir teko adaptuotis naujoje šeimoje, ir tik visų jų dėka buvo pasiekta geras rezultatas.Pirmos instancijos teismas visiškai nevertinio tų bylos duomenų, kuriuose teigiamai charakterizuojama atsakovė, o būtent 2016-11-22 rašto dėl informacijos pateikimo apie D. A. šeimą, įrašytą į socialinių įgūdžių auginančių vaikų sąrašą A121-23018/16 (2.1.19-SR2) (pagalbos šeimai organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo 7 priedas), kuriame užfiksuota, kad D. noriai bendradarbiauja, dalinasi apie šeimos vykstančius pokyčius ar problemas. Rašte nurodyta, kad atsakovė siekia pokyčių dėl tvarkos bute klausimo - kiekvieną pirmadienį jos namus tvarko pasamdyta moteris. Apsilankymo metu, pastebėta, kad visi trys vaikai yra labai guvūs, noriai bendrauja, namuose jaučiasi gerai – kiekvienas jų rodo savo mėgstamus žaislus, pasakoja, ką mėgstą laisvalaikiu. Pranešama, jog D. A. rūpinasi vaikais, tenkina būtiniausius jų poreikius, jokių pažeidimų nepilnamečių atžvilgiu nepastebėta.Taigi pareiškime ir jo prieduose akcentuojamos neigiamos aplinkybės apie tai, kad butas ir vaikų drabužiai būna netvarkingi, nėra tęstinis ir nuolatinis reiškinys. Kaip matyti iš pateiktų aktų ir fiksavimų, buto netvarkos atvejai yra pašalinami, atsakovė sutvarko vaikų būstą, palaiko šiltus santykius su vaikais. Taigi spręstina dėl pagalbos šeimai skatinant netvarkos atveju mažėjimo tendenciją. Pabrėžtina, kad nepilnamečių vaikų atžvilgiu jokio fizinio nei psichologinio smurto nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad 2018-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dėl D. A. negebėjimo užtikrinti tinkamų sąlygų ir saugių gyvenimo sąlygų vaikams, bei dėl E. D. kairės akies srityje matomo sumušimo, iš šeimos paėmė nepilnamečius vaikus. D. E. D. kairės akies srityje matomo sumušimo atsakovė davė nuoseklius paaiškinimus socialiniams darbuotojams, o būtent, kad vaikas yra judrus, nėra vangus, žaisdamas su vaikais tiesiog užsigavo. Kaip ir bet kuris kitas vaikas, E. D. patiria vienokią ar kitokią traumą. Ši E. D. patirta trauma nėra smurto ar nepriežiūros pasekmė, tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas, tačiau yra minima teismo nutartyje kaip vienas iš svarbių kriterijų. Tokia situacija, kuomet be jokio tyrimo atsakovė apkaltinama vaiko nepriežiūra ir žalojimu yra nepriimtina, nesąžininga ir neteisinga. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą.Mano, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius, gali būti pažeistos vaiko E. D. teisės ir interesai augti saugioje, jo interesus atitinkančioje aplinkoje. Gyvenimas globėjos šeimoje galimai daro žalą normaliam vaiko psichiniam ir fiziniam vystymuisi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 13 d nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kadangi jie susiję su atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, teismas juos priima ir vertina kartu su visais bylos duomenims (CPK 314 str.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nušalinimo nuo globėjo ir turto administratoriaus pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti D. A. nuo globėjos ir turto administratorės pareigų ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti D. A. nuo globėjos ir turto administratorės pareigų, paskirti nepilnamečio globėju ir turto administratoriumi „Eglės namučiai“ šeimyną nuo pareiškimo pateikimo dienos iki bus priimtas sprendimas byloje. 2018-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai dėl D. A. negebėjimo užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų vaikams, bei dėl E. D. kairės akies srityje matomo sumušimo, iš šeimos paėmė nepilnamečius vaikus A. A. H., G. A. ir E. D..Bylos nagrinėjimo dienai yra priimtas teismas sprendimas dėl D. A. nušalinimo nuo globėjos ir turto administratorės pareigų, tačiau jis nėra įsiteisėjęs.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir tikslus bei atsižvelgęs į byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.Pagrindas taikyti tokias priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti pakankamą išvadą, jog netaikius šių priemonių, akivaizdžiai gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas minimas aplinkybes nustatė ir konstatavo iš pareiškėjo prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų rašytinių įrodymų.Nors pareiškėja teigia, kad vaikai buvo paimti iš jos dėl laikinos netvarkos, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad globėjos namuose nuolat buvo didelė netvarka: išmėtyti daiktai, drabužiai, mėtėsi maisto likučiai, pastebėta vaikų nepriežiūros atvejai - vaikai purvini, nesušukuoti, rengiami drabužiais ne pagal sezoną, bute ir nuo vaikų sklido nemalonus kvapas ir tai tęsėsi ne vienerius metus, nes apeliantės šeima nuo 2016 m. yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Apeliantės pateikti įrodymai, patvirtina, kad apeliantės bute antstolio apsilankymo metu buvo tvarkinga, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo pateiktų įrodymų.Vaiko teisių apsaugos atstovams, socialinei darbuotojai iškilo abejonių ir dėl vaikų sveikatos, nes E. D. socialinės darbuotojos apsilankymo metu atrodė pablyškęs, patamsėjusiais paakiais, buvo vangus, nerodė emocijų. Vaiko teisų apsaugos ir socialinės apsaugos darbuotojams iškilo abejonių ir dėl globėjos emocinė būklės, dėl jos pateikiamos informacijos ir realybės atitikties, bei gebėjimo vienai tinkamai pasirūpinti trimis vaikais. Apeliantė siūlomos socialinės pagalbos atsisakė, konfliktuoja su socialine darbuotoja bei asistente. 2018-02-26, kuomet vaikai, tame tarpe ir globotinis E. D., buvo paimti iš apeliantės, berniuko kairės akies srityje pastebėta kraujosrūva, šiuo metu dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. CK 3.248 straipsnis nustato, jog vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad globėja ne visai tinkamai vykdė savo pareigas, todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Pareiškėjui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, teismui spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo. Laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą patvirtina, nors ir neįsiteisėjęs, pirmosios instancijos sprendimas nepalankus apeliantei. Pirmosios instancijos teismas ištyręs visus byloje esančius įrodymus, nutarė nušalinti apeliantę nuo globėjos pareigų.Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškėjo prašymu, todėl buvo vadovaujamasi jo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Apeliantė norėdama paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodyti, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Apeliantės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie jos pajamas, antstolio faktinių aplinkybių protokolas, vaikų nuotraukos, jų nepaneigia.Be to atsižvelgiama į tai, kad E. D. šiuo metu gyvena šeimynoje, apsiprato naujoje aplinkoje. Kadangi aplinkos keitimas nepilnamečiams vaikams gali padaryti socialinę, psichologinę žalą, gali sukelti emocinių išgyvenimų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinė gyvenamoji aplinka yra tinkamai pritaikyta globotiniui, joje jis gerai jaučiasi, todėl spręsti dėl jos keitimo nėra jokio teisinio pagrindo, priešingai, gyvenamosios vietos pakeitimas tik prieštarautų prioritetinėms vaikų teisėms.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.