- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- PK-603-119/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00325-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Mickevičienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Advokatai
- Julija Žukienė
- Kategorijos
dalyvaujant nukentėjusiajam/privačiam kaltintojui V. G., jo atstovei advokatei Julijai Žukienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. kaltinamas, kad jis nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:
2012 m. gegužės 28 d. apie 21.00 val. konflikto metu sudavė kelis, bet ne mažiau keturių, smūgius V. G. į galvą smilkinio srityje, petį ir ranką, kuria V. G. bandė prisidengti, tuo padarydamas V. G. sumušimus galvos smilkinio srityje, dešiniajame petyje ir dešinėje rankoje, pasireiškusius kraujosruvomis dešinės rankos žaste ir dilbyje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apklausus S. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012-05-28d. apie 20:20 val. buvo virtuvėje, gamino valgyti. Langas buvo praviras, ir išgirdo kieme, į kurį išeina jo virtuvės langai, keiksmus ir barnius. Visą tai matė iš savo tetos buto virtuvės lango, kur tada gyveno. Tas butas yra antrame aukšte. Daugybė kaimynų tai taip pat girdėjo ir matė, nes buvo jau šilta ir butų langai buvo atidaryti, pvz. S. S. – kaimynė girdėjo ir matė tą konfliktinę situaciją. Pasižiūrėjęs pro langą jis (S. K.) pamatė, kad prie savo automobilio MERCEDES stovi V. G. ir keleivio pusėje priekyje sėdi jo žmona. V. G. su keiksmažodžiais ant jos barasi. Tai tęsėsi apie 10 minučių ir atkreipė jo (S. K.) dėmesį, jis stebėjo, kas ten vyksta. Pagal V. G. veiksmus suprato, kad jis tikriausiai norėjo likti svečiuose, o jo žmona norėjo grįžti namo, ir V. G. mėgino žmoną išlaipinti iš automobilio. Visą tai girdėjo savo virtuvėje, nes atstumas nuo jo lango iki tos vietos, kur buvo G., apie 30 metrų, o ir V. G. labai garsiai keikėsi. V. G., mėgindamas ištraukti savo žmoną iš automobilio, ar tyčia ar iš pykčio priepuolio, patraukė abiem rankomis savo automobilio dureles ir jos trenkėsi į šalia stovėjusį automobilį SEAT IBIZA bei jame užsifiksavo, ir V. G. reikėjo patraukti dar stipriau, kad jos grįžtų į savo padėtį. Automobilis SEAT IBIZA priklauso jo (S. K.) kaimynei, todėl tiesiog iš pilietiškumo principo jis (S. K.) nusileido į kiemą, taip pat pasakė automobilio šeimininkei J. R. apie tą įvykį, ji ir pati viską matė pro langą. Jis (S. K.) į kiemą nusileido pirmas, kaimynė atėjo iš paskos. Išėjęs į kiemą ir priėjęs prie automobilių pamatė, kad V. G. žmona sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje ir tarp automobilių buvo vėmalų bala, nes ji apsivėmė. Priėjęs prie SEAT IBIZA automobilio, jis (S. K.) apžiūrėjo minėtą automobilį, jokių akivaizdžių apgadinimų – sulankstymų arba pabraižymų ant jo nepamatė. Bet kadangi V. G. buvo girtas, kaip ir jo žmona, ir buvo labai piktas, jis pradėjo ant jo (S. K.) šaukti visokiais keiksmažodžiais. V. G. visą dėmesį nukreipė į jį (S. K.), nes jau buvo įsiaudrinęs ir įpykęs. Jis pats (S. K.) kažkokių įžeidžiančių žodžių V. G. nesakė, tik kažką pasakė, kad bent jau atsiprašytų, jeigu trenkė į kitą automobilį, o ne grasintų, su R. G. išvis nekalbėjo, kadangi ji buvo visiškai girta, prie jos net nebuvo priėjęs. Matė, kad V. G. girtas ir neadekvatus, ir kad vystosi konfliktinė situacija bei didėja įtampa. V. G. pavyko ištraukti žmoną iš automobilio. Jis (S. K.) pasišalino link savo laiptinės ir visas veiksmas toliau vyko arčiau namo laiptinės, o ne tarp automobilių, kaip teigė posėdyje apklausti asmenys. V. G. jau ruošėsi su žmona eiti į tą butą, iš kur jie atėjo, bet kažkodėl staigiai, nuėjęs nuo jo (S. K.) link savo laiptinės pora žingsnių, ištraukė iš kišenės raktų ryšulį ir cilindrinės formos raktu dūrė jam (S. K.) į pilvo dešinę pusę – į kepenų sritį. Jis (S. K.) refleksiškai nuo V. G. abiem rankomis atsistūmė, po to antrą smūgį gavo iš V. G. į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Pamatęs jo padarytų sužalojimų mastą, V. G. tikriausiai išsigando ir labai greitai pasišalino. Jis (S. K.) bandė visą tą situaciją ramiai išspręsti, prie V. G. neartėjo, rankomis nemojavo, ant jo balsu nerėkė, kaip galima didino nuo jo atstumą, nebuvo net ištraukęs rankų iš šortų kišenės. V. G. jau ketino eiti atgal pas tuos žmones, pas kuriuos buvo atvažiavęs, bet dėl neaiškios priežasties nutarė jam (S. K.) suduoti. Jis (S. K.) neturėjo jokių įtarimų, kad iš V. G. pusės gali būti suduoti kažkokie niekšiški smūgiai. V. G. niekaip negalėjo būti pargriautas, jis nebuvo nei parkritęs, nei gavęs smūgį, nuo kurio galėjo nukristi apsvaigęs. Jis (S. K.) taip pat nebuvo parkritęs, krisdamas nosies susižaloti negalėjo, negalėjo jos sužaloti ir atsitrenkęs į praviras automobilio dureles. Gavo smūgį į nosį ir susigriebė už nosies. Smūgis buvo stiprus, pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad V. G. tvirtinimai, jog įvykis buvo tarp automobilių, prieštaringi, nes pats konfliktas vyko arčiau Šaltkalvių 64 namo laiptinės, toliau nuo automobilių, mano, kad tai yra tiesiog V. G. gynybinė pozicija – mėginti paaiškinti, kad pro jo (S. K.) langus negalima matyti įvykio tarp mašinų aplinkybių. Jis (S. K.) iš karto po įvykio, po V. G. jam suduoto smūgio, atvykus policijos pareigūnams parašė pareiškimą tame pačiame kieme, prieš važiuojant į Lazdynų ligoninę. Pats tą vakarą nebuvo išgėręs. Bendraujant su policijos pareigūnais, Lazdynų ligoninės darbuotojais, niekam nekilo įtarimų dėl jo apsvaigimo, nes nebuvo jokių požymių, todėl to jo niekas netikrino dėl apsvaigimo, nes nebuvo tam pagrindo. Jis (S. K.) matė liudytoją E. L. atvažiuojantį namo jau po viso šio įvykio. Jis atvažiavo savo automobiliu VOLVO tamsios spalvos ir kai ėjo per kiemą link savo laiptinės, matė jį (S. K.) jau sėdintį su sulaužyta kraujuojančia nosimi ir prispaustu prie veido rankšluosčiu, pažiūrėjo neaiškiomis akimis, berods dar ir paklausė, kas atsitiko, nes nežinojo kas įvyko. Ir tą matė į kiemą išėjusios kaimynės J. R. ir B. R.. J. R. nusileido į kiemą po kurio laiko, kai į kiemą išėjo jis (S. K.), ji stovėjo lauke konflikto metu dar iki smūgio iš V. G. pusės sudavimo ir viską matė. Vykstant visai konfliktinei situacijai J. R. stovėjo atokiau, prie bordiūro ir viską matė. 500 Lt už sugadintą automobilį jis (S. K.) iš nieko nereikalavo. J. L., pas kurį atvažiavo V. G. į svečius, ir kuris taip pat buvo išgėręs, išėjo į kiemą su mobilaus ryšio telefonu. Tuo metu jau buvo atvykę policijos ekipažai. J. L. kažkam skambino ir mėgino tą savo mobilųjį telefoną perduoti policijos pareigūnams, kurie kategoriškai atsisakė su kažkuo, kam skambino J. L., kalbėtis ir tartis. Kadangi J. L. pamatė, kad per savo pažįstamus jam nesigauna susitarti, jis tada priėjo prie jo (S. K.) ir mėgino su juo susitarti, sakė, kad įvyko tas, kas įvyko, kad dabar jau nieko negalima pakeisti, kad galima susitarti ties 500 Lt. Jis (S. K.) J. L. pasakė, kad su juo jokių reikalų neturi, jo nepažįsta ir su juo nenori kalbėtis. J. L. mėgino jį (S. K.) paveikti ir psichologiškai, t.y. užkeldamas jam ranką ant pečių ir stipriau suspausdamas kaklą, po ko jis (S. K.) nuėmė jo ranką ir pasakė, kad su juo nekalbės. Benagrinėjant bylą, V. G. mėgino su juo (S. K.) susitarti tris kartus ir siūlė piniginį atsilyginimą, net grasino. Grasinimas buvo tokio pobūdžio, kad jis V. G. yra pagyvenęs žmogus, karjerą turi, gyvenime yra įsitvirtinęs, o S. K. – jaunas žmogus ir turės teistumą, ir tai bus smūgis per jo karjerą ir panašiai.
Nukentėjusysis/civilinis ieškovas ir privatus kaltintojas V. G. parodė, kad 2012-05-28 d. su žmona R. G. atvažiavo pas draugą J. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasistatė automobilį ir nuėjo į draugo butą. Nutarė pas draugą pasilikti nakvoti. Tą vakarą nei jis, nei jo žmona R. G. alkoholio nevartojo. Automobilyje liko žmonos daiktai, ji išėjo į kiemą prie automobilio jų pasiimti ir kažkiek užtruko. Kadangi žmonos ilgai nebuvo, jis (V. G.) išėjo pasižiūrėti, kur pastaroji dingo, ir pamatė prie žmonos S. K., kuris, kaip jam (V. G.) paaiškino žmona, reikalavo iš jos pinigų už nepadarytą veiką, t.y. S. K. teigė, kad R. G., darydama jų automobilio dureles, apdaužė šalia stovėjusį automobilį. Anksčiau S. K. teigė, kad tai buvo jo automobilis, bet po to pasirodė, kad automobilis priklauso ne S. K.. S. K. iškeikė R. G. ir prievartavo iš jos pinigų – reikalavo duoti 500 Lt už neva padarytą automobiliui žalą. Iš pažiūros automobilis apgadintas nebuvo. R. G. sėdėjo priekyje keleivio pusėje ir buvo strese. S. K. pradėjo primygtinai reikalauti pinigų. Jis (V. G.) pasiūlė kviesti policiją. Tuo momentu kai jis (V. G.) pasilenkė, S. K. sudavė jam maždaug tris smūgius į galvą, į paširdžius ir į ranką, nuo ko jam (V. G.) aptemo akyse, jis pradėjo dengtis ranka, ir, praradęs pusiausvirą, pradėjo griūti, gali būti, jog griūdamas, atsirėmė į S. K., ir jie kartu nugriuvo. Konflikto metu S. K. buvo sužalota nosis. Konfliktą pradėjo būtent S. K., o jo (V. G.) veiksmai buvo gynybiški. Kai S. K. sudavė jam į galvą, dengdamasis ar keldamas rankas, jis (V. G.) galėjo užkabinti S. K. nosį su ranka, ant kurios buvo laikrodis su apyranke, be to S. K. galėjo sužaloti nosį, galimai atsitrenkęs į praviras automobilio dureles. Po įvykio jis (V. G.) grįžo pas draugą į namus, nes kadangi S. K. sakė, kad kvies ekspertus, kad nustatytų automobilio apgadinimus, jis (V. G.) savo automobilį paliko stovėti toje pačioje vietoje. Į įvykio vietą buvo atvykę keli policijos ekipažai. Pareigūnai surašė viską iš S. K. žodžių. Jokio pareiškimo iš pradžių S. K. nerašė. Pas J. L. į namus buvo užėjęs vienas policijos pareigūnas, jis (V. G.) paaiškino pareigūnams kas įvyko, dalyvaujant R. G. pareigūnai lauke apžiūrėjo automobilius. Kito automobilio savininkė jokių pretenzijų dėl savo automobilio apgadinimo nereiškė, pareigūnai pasižiūrėjo, kad jokių pretenzijų nėra ir išvažiavo. Po šito įvykio jis (V. G.) iš pradžių nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, o po to kreipėsi į policiją. Sužalojimai pas jį buvo smilkinyje, alkūnėje ir buvo sužalotas petys, dar buvo mėlynė paširdžiuose. Ligoninėje jam buvo nustatytas galvos sumušimas. Iš pradžių niekas niekam jokių pretenzijų neturėjo, o po to jį (V. G.) iškvietė tyrėja, nes pasirodo S. K. parašė pareiškimą, ir jį (V. G.) kaltina dėl to, kad iš chuliganiškų paskatų sutrikdė viešąją tvarką ir primušė pilietį S. K.. Tada ir jis (V. G.) kreipėsi į policiją su pareiškimu bei pasisamdė advokatą, prašo S. K. iškelti baudžiamąją bylą ir priteisti iš jo 4000 Lt neturtinės žalos, nes savo veiksmais jis jį (V. G.) pažemino.
Liudytojas J. L. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį V. G., kaltinamojo S. K. anksčiau nepažinojo. 2012-05-28 d. pas jį atvažiavo V. G. su žmona, kažkaip nutarė, kad jie pasiliks nakvoti. Alkoholinių gėrimų jų namuose nevartojo, V. G. išgėręs nebuvo. R. G. išėjo į lauką pasiimti iš automobilio kažkokių daiktų ir ilgai negrįžo. Tada V. G. išėjo pažiūrėti, kodėl jos taip ilgai nėra. Jis (J. L.) liko bute. Po kiek laiko pamatė, kad jo sūnus E. L. staigiai išbėgo į lauką, iš ko suprato, jog kažkas atsitiko. Išėjo sūnui iš paskos ir pamatė S. K. su kruvina nosimi, o V. G. su žmona jau ėjo link laiptinės. V. G. su žmona nuėjo į butą, o jis (J. L.) liko lauke išsiaiškinti, kas atsitiko. S. K. pasakė, kad buvo apgadintas merginos automobilis. Po kiek laiko išėjo to automobilio savininkė. Jis (J. L.) paprašė parodyti, kur yra tas apgadinimas ant automobilio, bet ta mergina pasakė, kad nieko nesimato. Po to atvyko policija, iš pradžių atėjo patruliai, po to atvažiavo Kelių patrulių ekipažas. Visą tą laiką V. G. buvo pas jį (J. L.) namuose. Policijos pareigūnas į jo (J. L.) butą buvo užėjęs, bet jo (J. L.) tuo metu bute nebuvo. Buto duris pareigūnui atidarė sūnus, apie ką jie bendravo, nežino, nes iki paskutinio momento, kol neišvažiavo policija, buvo lauke, išėjęs iš namų mobilaus ryšio telefono greičiausiai neturėjo, nes niekam neskambino. Jis pats (J. L.) tiesiogiai konflikto tarp V. G. ir S. K. nematė. V. G. aiškino, kad S. K. apšaukė V. G. žmoną visokiais žodžiais dėl to, jog ji neva apgadino svetimą automobilį. Po to, kai į lauką išėjo V. G., jie su S. K. kažką aiškinosi, ir S. K. sudavė V. G. keletą smūgių. J. L. sūnus, tai pamatęs pro langą, iš karto išbėgo į lauką. Jų butas yra dvejų kambarių, randasi pirmame aukšte. Ta vieta, kur stovėjo V. G. automobilis, matosi iš dvejų buto langų – iš virtuvės ir iš sūnaus kambario. Kada jis (J. L.) grįžo namo, matė pas V. G. guzą ant galvos ir sužalotą ranką, mano, kad konfliktas prasidėjo dėl nieko. Automobilis buvo net ne S. K., o jis kažkodėl užpuolė V. G. žmoną, kad ji neva apgadino kitą automobilį. Nebuvo jokio apgadinimo, ir policija apžiūrėjo ir nenustatė. Automobilio savininkė pati pasakė, kad nieko nesimato. Kada policija paklausė, ar rašys pareiškimą, tai niekas nerašė jokio pareiškimo. Kur gyvena S. K. jų name, nežino, kaip sužinojo iš pirmo teismo posėdžio, pastarasis gyvena gretimoje laiptinėje, bet kiek suprato iš situacijos, tai S. K. atėjo į konflikto vietą ne iš laiptinės, o iš kažkur kitur. Iš tos laiptinės, kur gyvena S. K., iš viršutinių butų gal ir galima pamatyti tą vietą, kur stovėjo automobiliai ir kur įvyko konfliktas, o iš apatinių butų iki trečio aukšto nesimato, nes ten auga medžiai ir užstoja vaizdą.
Liudytojas E. L. parodė, kad pažįsta V. G. seniai, kaltinamąjį S. K. pažįsta iš matymo, nes gyvena tame pačiame kieme. 2012-05-28 d. grįžo iš darbo namo, tą dieną dirbo iki 19 val. ar iki 19:30 val., namo grįžo apie 20 val.. Namuose buvo svečiai – V. G. su žmona R. G., alkoholis vartojamas nebuvo. Jis (E. L.) nuėjo valgyti, o R. G. kuriam laikui buvo išėjusi į kiemą. Po kurio laiko V. G., pamatęs, kad žmona ilgai negrįžta, taip pat išėjo į kiemą. Jis (E. L.) pamatė pro langą, kad V. G. su S. K. stovi prie automobilių, kažką kalba, po to S. K. kelis kartus sudavė V. G. į galvą, V. G. susmuko. V. G. mašina stovėjo prie skydinės arčiau 70 namo. Ta vieta, kur stovėjo automobiliai, matosi iš jo (E. L.) kambario lango ir iš buto virtuvės lango. R. G. pro langą nematė, atrodo, ji sėdėjo automobilyje, bet kadangi atstumas nuo lango iki tos vietos gana didelis, jos automobilyje nematė. Jis (E. L.) išbėgo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Kai priėjo, V. G. jau buvo nuėjęs truputį toliau, tada jis (E. L.) nuvedė V. G. ir R. G. namo. Prie laiptinės sutiko savo tėvą. Parvedęs V. G. ir R. G. į butą, nuėjo toliau valgyti. Pas V. G. matė guzą ant galvos ir nubrozdintą alkūnę. Su S. K. lauke nebendravo. Kai išėjo į lauką, pastarasis stovėjo užsidengęs veidą. Jis (E. L.) matė, kad pas S. K. ant rankų buvo kraujas. Kai ėjo atgal į butą, matė kažkokias moteris prie laiptinės, o kada bėgo iš buto prie mašinų, jokių kitų žmonių, išskyrus savo tėvą, nematė. Po įvykio policijos pareigūnai buvo užėję į jų (L.) butą, su jais bendravo jo (E. L.) motina T. L. ir V. G.. Jis (E. L.) pareigūnus įsileido į butą, bet su jais nebendravo, apie ką jie kalbėjo su motina ir V. G., negirdėjo.
Liudytoja R. G. parodė, kad 2012-05-28 atvažiavo su vyru V. G. pas J. L. ir T. L. į namus. Pastarieji pasiūlė pasilikti pas juos pasisvečiuoti, alkoholio tą vakarą nevartojo. Ji (R. G.) nuėjo į kiemą pasiimti iš automobilio savo daiktų. Kai atsisėdo į mašiną, ją supykino. Mašinos durys buvo pradarytos. Prie jos priėjo vaikinas – kaltinamasis S. K. ir pradėjo sakyti, kad ji apgadino jo mašiną, ir pradėjo reikalauti iš jos pinigų, pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, sakė „tu stora sena „kurva“, pažiūrėk ką padarei, mano mašiną sudaužei.“ S. K. bešaukiant ant R. G., priėjo jos vyras V. G. ir pradėjo klausti kas atsitiko. S. K. praėjo sakyti jos vyrui, kad ji apgadino jo mašiną, kad turės mokėti. V. G. pasakė, kad nieko mokėti nesiruošia. Tada S. K. trenkė V. G. į galvą - du ar tris kartus. V. G. pradėjo smukti, stvėrėsi už S. K. ir jie abu nukrito. Kai jie atsikėlė, V. G. laikėsi už galvos ir už rankos, o S. K. – už nosies. Ji tuo metu sėdėjo mašinoje, po to išlipo iš mašinos, priėjo prie vyro ir jie abu pradėjo eiti link L. buto. Girdėjo, kad S. K. kažkam šaukė, kad pažiūrėtų, ką jie (V. G.) padarė, sakė kviesti policiją. Ji (R. G.) pakėlė galvą ir pamatė kažkokią panelę ir už tos panelės pamatė draugų sūnų E. L., kuris ėjo link jų (Gasiūnų). Kartu su E. L. nuėjo į L. butą. V. G. skundėsi, kad jam skauda, laikėsi už galvos. Po kokių 15 minučių į L. butą užėjo policijos pareigūnai, pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Su vienu pareigūnu ji išėjo į kiemą ir pradėjo jam rodyti automobilius, paaiškino, kad vaikinas pareiškė pretenzijas dėl automobilio apgadinimo. Su pareigūnais pradėjo žiūrėti tą automobilį. Pareigūnas jokių apgadinimų ant automobilio nepastebėjo, jokių pretenzijų niekas nereiškė, ir ji (R. G.) nuėjo į L. butą.
Liudytoja T. L. parodė, kad 2012-05-28d. įvykį pradėjo stebėti tik tada, kada į kiemą išėjo jos sūnus E. L.. Gasiūnai buvo pas juos svečiuose. R. G. išėjo prie mašinos, po kurio laiko paskui ją išėjo V. G., ir jau nuo to momento, kada jos (T. L.) sūnus išėjo į kiemą, ji priėjo prie lango virtuvėje ir pradėjo žiūrėti pro langą, nes suprato, jog kažkas kieme atsitiko. Pamatė, kad V. G. ir S. K. kalbėjosi. Prie jų priėjo jos sūnus E. L., pakalbėjo, ir V. G. su R. G. bei E. L. pradėjo eiti link jų (L.) laiptinės. Kai jie užėjo į butą, ji (T. L.) pamatė, kad pas V. G. sudaužyta alkūnė, jis sakė, kad jam sudavė į galvą. Po to kalbėjo su R. G. ir visą kitą žino tik iš R. G. žodžių. R. G. buvo stresinėje būklėje, papasakojo, kad jaunuolis priėjo prie jos, kada ji sėdėjo mašinoje, pradėjo sakyti, kad ji savo automobilio durelėmis įbrėžė jo mašiną, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji jam turės sumokėti už mašinos sugadinimą. Po to priėjo V. G., jie su tuo jaunuoliu - S. K. pradėjo aiškintis tarpusavyje. Visą tai žino tik iš R. G. žodžių, paties įvykio nematė. Akivaizdžiai matėsi, kad pas V. G. sumušta alkūnė, nes ten buvo kraujas. Ant jo galvos iš karto sužalojimų nesimatė, vėliau ant jo galvos išryškėjo guzas. Nemano, kad R. G. galėjo apgadinti kitą automobilį, jokios tyčios tą padaryti ji neturėjo. Kai R. G. ir V. G. grįžo į butą, jie tarpusavyje nesibarė. Po įvykio iš pradžių atėjo du policijos pareigūnai, ir vėliau jie iškvietė telefonu kitą ekipažą. Viso buvo 4 pareigūnai įvykio vietoje. Pas juos į butą užėjo du pareigūnai, vienas kalbėjosi su V. G., o kitas nuėjo su R. G. į kiemą. Apie ką pareigūnas kalbėjo su V. G. ir R. G., negirdėjo. Matė, kad S. K. stovėjo lauke ir laikėsi už nosies, kraujo pas jį nematė.
Liudytoja J. D. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. K. nuo vaikystės. Gyvena (duomenys neskelbtini) name ketvirtame aukšte. Tą dieną 2013-05-28 su mama atvažiavo iš darbo ir pradėjo gaminti vakarienę. Kadangi lauke buvo šilta, virtuvės langas buvo atidarytas ir girdėjo, kad lauke vyras garsiai rėkia ir barasi. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad tas rėkiantis vyras – V. G. stovi būtent prie jos automobilio ir barasi su žmona. V. G. buvo neblaivus, jo žmona – taip pat. Jos (J. R.) automobilis SEAT IBIZA stovėjo namo kieme prie skydinės. V. G. norėjo savo žmoną ištraukti iš automobilio, stovinčio šalia jos (J. R.) automobilio, ir, atidarydamas savo automobilio dureles, jomis trenkė į jos (J. R.) automobilį. Ji gal ir nepastebėtų, kad to vyro automobilio durelės atsitrenkė į jos automobilį, jeigu jis dar stipriau tų durelių neatloštų. Ji (J. R.) iš karto pasakė motinai apie tai, kas įvyko, pradėjo plauti rankas ir nuskubėjo į kiemą. Kieme pamatė stovintį S. K., ant kurio šaukė V. G.. Tarp automobilių matė vėmalų balą. S. K. jai pasakė, kad su jos automobiliu viskas gerai ir nieko neatsitiko, bet kadangi ji pažįsta savo automobilį ir visus jo nubrozdinimus, tai priėjusi prie automobilio, pamatė, kad ant jo yra nežymūs tamsūs dryžiai. S. K. tiesiog ramiai jai pasakė, kad viskas gerai, o V. G. pradėjo šaukti ir grasinti jai ir S. K.. Matė kaip V. G. sudavė S. K. smūgius – iš pradžių į pilvą, po to į nosį. S. K. V. G. jokių smūgių nesudavė, tiesiog atstūmė jį nuo savęs po pirmo jam V. G. suduoto smūgio. Pats incidentas tarp S. K. ir V. G. vyko ne tarp automobilių, o truputi toliau nuo jų. V. G. žmona jau buvo išlipusi iš automobilio ir buvo prie automobilio. Ji nematė to smūgio, kurį V. G. sudavė S. K., buvo jau pasišalinusi nuo tos vietos. Įvykį greičiausiai galėjo matyti ir kiti jos laiptinės gyventojai, nes kaip tik to korpuso langai išeina į automobilių stovėjimo aikštelę. Konkrečiai įvykį matė S. K. teta L. K.. E. L. įvykio metu ji (J. R.) tikrai nematė, jis buvo atvažiavęs vėliau, kada jie laukė policijos, su kokia mašina jis atvažiavo, negali pasakyti, bet jis atvažiavo ir praeidamas pro juos pažiūrėjo į juos sėdinčius. Ar L. iš savo langų galėjo matyti tą įvykį, pasakyti negali.
Liudytoja B. R. parodė, kad 2012-05-28 kartu su dukra J. R. atvažiavo po darbo, pastatė automobilį, kuris registruotas jos vardu, bet kuriuo naudojasi jos dukra, kieme ir nuėjo namo gaminti vakarienės. Virtuvės langai išeina į kiemą, matosi stovintys automobiliai. Atkreipė dėmesį, kad kieme prasidėjo kažkoks triukšmas. Jų automobilis stovėjo šalia automobilio, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė V. G.. Kažkaip taip gavosi, kad V. G. labai greitai išlipo iš savo automobilio, atidarė jo priekines dureles iš savo pusės ir iš keleivio pusės, keleivio pusėje sėdėjo jo žmona. V. G. trenkė durelėmis į jos (B. R.) automobilį. Po to, tikriausiai matęs visą tą įvykį, į kiemą išėjo S. K., turbūt norėdamas pasižiūrėti ar kas neatsitiko jų automobiliui. Ji su dukra buvo virtuvėje ir matė kaip S. K. išėjo į kiemą. S. K. gyvena antrame aukšte, ji gyvename ketvirtame aukšte. S. K. draugauja su jos dukra J. R., dėl to jis, pamatęs kaip V. G. trenkė durelėmis į jų mašiną, išėjo pasižiūrėti kas atsitiko tai mašinai. Ji (B. R.) į kiemą išėjo jau vėliau. Smūgių S. K. sudavimą matė pro langą. Matė kaip V. G. sudavė kumščiu S. K.. S. K. V. G. smūgių tikrai nesudavė. Ji (B. R.) išėjo į lauką jau kada S. K. buvo kraujuotas, su ledu ir su bintais. Kai išėjo į kiemą matė išėjusį iš savo buto J. L. ir matė V. G. žmoną po to vėl išėjusią į kiemą. Tada jau buvo iškviesta policija. Kieme dar buvo jos dukra J. R. ir S. K.. Pareiškimo dėl mašinos sugadinimo ji (B. R.) nerašė, mašinoje buvo įbrėžimas, bet nelaikė to įbrėžimo rimtu sužalojimu.
Liudytoja L. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės mėnesį pas ją bute gyveno jos sūnėnas S. K.. 2012-05-28d. ji buvo virtuvėje ir išgirdo garsiai kalbančius žmonės. Pasižiūrėjo pro langą ir pamatė nepažįstamą vyrą. Gyvena antrame aukšte. Po jos buto langais medžiai auga, bet vyšnios medis visada būna be lapų ir kaip tik tas tarpas yra, pro kurį ji viską matė, dar perėjo iš virtuvės į kambarį, kur geriau matosi. Kadangi nežino lietuvių kalbos, nesuprato kame ten reikalas. Pamatė kieme stovintį ir savo sūnėną S. K., kaimynę J. R., taip pat lauke buvo ir kaimynė B. R.. Suprato, kad ten kažkas atsitiko su automobiliais. Tas nepažįstamas vyras, kaip dabar jau žino, kad tai buvo V. G., buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi iš jo elgesio. V. G. triukšmavo, barėsi. Automobilyje sėdėjo šviesiaplaukė moteris, ir V. G. pradėjo ją tempti iš mašinos už plaukų ir nutempė ją į kitą laiptinę, kur gyvena kaimynai L.. L. ji (L. K.) pažįsta tik iš matymo. Tada nežinojo, kad V. G. buvo atvažiavęs būtent pas L., tik matė kaip jis nutempė tą šviesiaplaukę moteriškę į tą laiptinę. Pastaroji priešinosi. Po to pamatė, kad V. G. tampa vis agresyvesnis, o jos sūnėnas S. K. stovėjo, įkišęs rankas į šortų kišenes. Ji (L. K.) suprato iš visos situacijos, kad kažkas įvyks. Dar surėkė S. K., kad jis ištrauktų rankas iš kišenių, kad V. G. tuoj jį puls. S. K. ir V. G. stovėjo vienas priešais kitą. Ji suprato, kad V. G. pradės muštis, viskas prie to ėjo. Po to V. G. apsisuko ir pradėjo eiti į tą kitą laiptinę. Ji pamanė, kad incidentas baigėsi, pagalvojo, kad tuoj išeis į lauką ir sužinos kame reikalas. Tačiau V. G. staigiai apsisuko ir sudavė smūgius jos sūnėnui S. K., kuris stovėjo nugarą į jos buto langus, todėl ji konkrečiai nematė kur jam V. G. pataikė, matė, kad į kūno sritį ir į galvą. Jeigu S. K. rankos nebūtų kišenėse, jis gal kaip nors sugebėtų apsiginti, bet tai buvo netikėtas V. G. smūgis. Konflikto metu ir J. ir B. R. buvo kieme, tačiau ji (L. K.) nežino, ar jos matė V. G. smūgius. S. K. jokių smūgių V. G. nesudavė.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą arba į sveikatą. Tai yra minėto nusikaltimo objektai. Minėtas nusikaltimas pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuris sukelia fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliant fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant, tiek trumpam susargdinant. Nežymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo.
Šiuo atveju V. G. privataus kaltinimo tvarka kaltina S. K. tuo, kad pastarasis jį pradėjo įžeidinėti, pirmas sudavė ne mažiau keturių smūgių, pataikydamas V. G. į galvą smilkinio srityje, į petį. Įvertinus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. G. kaltinimas nekonkretus, abstraktus, nenurodytos nusikalstamos veikos esminės aplinkybės. V. G. nurodė, kad jis nuo smūgio apsvaigo, todėl negali tiksliai nurodyti visų nusikalstamos veikos aplinkybių. S. K. dėl jam pareikšto kaltinimo, jog jis nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą, kaltu neprisipažino ir nurodė, jog iš tiesų fizinis kontaktas su V. G. buvo. Pastarasis padarė vieną žingsnį lyg nueidamas nuo konflikto vietos, po to staiga atsisuko ir dūrė S. K. raktu į pilvo dešinę pusę. S. K. jį nuo savęs atstūmė. Byloje įrodyta ta aplinkybė, kad fizinis kontaktas tarp S. K. ir V. G. buvo. Kaltinamasis atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs, dėl ko ant nukentėjusiojo rankos galėjo atsirasti kelios besirezorbuojančios, kaip nustatyta specialisto išvadoje, kraujosruvos. Tačiau specialisto išvadoje nustatyta, kad poodinėms kraujosruvoms padaryti didelės jėgos nereikėjo. LR BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašyti požymiai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia, t.y. fizinis skausmas sukeliamas kaltininkui to siekiant arba tokios veikos padarinys, šiuo atveju fizinio skausmo sukėlimas, yra neišvengiamas. S. K. atstumdamas nuo savęs jį mušusį V. G., nesiekė tyčia jo sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą, todėl S. K. veiksmą teismas vertina kaip gynybą ir/arba nesąmoningą kilusį gynybinį refleksą apsiginti nuo staigaus V. G. smurto. LR BK 28 straipsnyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, ir šią teisę gali įgyvendinti, neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar teisėsaugos institucijas. Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas vertina, jog kaltinime nurodytos 2012-05-29 įvykio aplinkybės yra tik konfliktinės situacijos detalė, o ne pati viso konflikto esmė. Tai, kad S. K. naudojo būtinąją gintį patvirtina ir tai, kad apie įvykį pranešė buvusi su S. K. J. R.. 2013-03-05 apžiūros protokolas užfiksuota, kad BPC įraše, kuriame nurodyta, jog tarp operatorės ir J. R. vykusio pokalbio, tiesioginio eterio metu minėta liudytoja ištaria: „nosis, dieve mano“. Ši aplinkybė įrodo, jog tuo metu S. K. buvo suduotas smūgis į nosį liudytojos J. R. akivaizdoje, bet tai patvirtina ir BPC padaryta to pokalbio stenograma. Tai, kad S. K. V. G. nesudavė nei vieno smūgio, o gindamasis refleksiškai atstūmė jį nuo savęs, patvirtino liudytojai L. K., J. R., B. R.. Pagarsinus policijos pareigūno parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie įrodo, kad V. G. atsisakė bendrauti su policijos pareigūnais, kadangi buvo išgėręs. Be to, jo atžvilgiu išnagrinėta baudžiamojo byla, kurioje pastarasis pripažintas kaltu dėl to, kad viešąją tvarką sutrikdė vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo akivaizdus fizinio sudėjimo, amžiaus skirtumas, V. G. buvęs policijos pareigūnas ir jo pareikštas kaltinimas S. K. vertinamas kaip nekonkretus, neobjektyvus, nes S. K. realiai, akivaizdžiai negalėjo pastarajam padaryti paviršutinį galvos sužalojimą, t.y. sumušti galvą smilkinio srityje, dešinį petį ir dešinę ranką. Taip pat, akivaizdu, kad S. K. patyrus nosies lūžį ir žaizdas, jis fiziškai negalėjo suduoti smūgius už save fiziškai stipresniam asmeniui, t.y. V. G..
Įvertinus visus įrodymus, teismas nenustatė, kad S. K. savo veiksmais nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą.
Privatus kaltintojas V. G. pareiškė civilinį ieškinį 4000 Lt dėl neturtinės žalos ir 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. K., a/k (duomenys neskelbtini) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios požymių, numatytų LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.