Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

dalyvaujant pareiškėjai O. R. V., atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Valentinai Kundinovič ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. Ž. bei A. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. R. V. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. Ž. ir A. Ž. dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja O. R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. A27-141 „Dėl adreso suteikimo“.

Pareiškėja nurodo, kad adresas, kuriuo ji ir jos suaugę vaikai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas, yra pakeistas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A27-141 „Dėl adreso suteikimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas). Apie šį ginčijamą įsakymą ji informuota nebuvo. Jis nebuvo paskelbtas ir atsakovo internetiniame tinklapyje. Atsakovas atsakyme Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui nurodė, jog rengdamas ginčijamą įsakymą vadovavosi Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių nuostatomis, galiojusiomis 2010 m. spalio 8 d. prašymo pateikimo metu. Pagal paminėtą teisės aktą nauji numeriai suteikiami atsižvelgiant į jau esančius numerius, o naujiems pridedamos raidės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato bendrą adresų struktūrą, adresų rašymą it nereglamentuoja numerių pastatams suteikimo tvarkos, todėl šis teisės aktas negali būti tinkamas teisinis pagrindas ginčijamo įsakymo priėmimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 91-92) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčijamas įsakymas buvo parengtas pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Zujūnų seniūnijos prašymą, kadangi tuo metu Buivydiškių kaimo esančios Bartų gatvės pastatų numeracija neatitiko Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 8 punkto reikalavimų. Dalis adresų minėtoje gatvėje buvo įregistruoti iš eilės didėjimo tvarka nuo gatvės pradžios taško, pagal gatvės ašinės linijos kryptį kairėje gatvės pusėje suteikti lyginiai numeriai, o dešinėje gatvės pusėje įregistruoti nuo gatvės vidurio nelyginiai numeriai, pradedant 1-uoju numeriu. Pagal ginčijamo įsakymo 2 punktą Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos nekilnojamojo turto adresas – (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja neginčija Nekilnojamojo turto registre fiksuoto nekilnojamojo turto duomenų. Pagal to paties ginčijamo įsakymo 3 punktą Zujūnų seniūnijos seniūnas buvo įpareigotas informuoti gyventojus apie adresų suteikimą. Nustatyta, kad ginčijamo įsakymo kopijos buvo iškabintos Zujūnų seniūnijos informacinėse lentose, t.y. Zujūnų seniūnijos administracinių patalpų informacinėje lentoje, Zujūnų, Platiniškių bei Čekoniškių kaimų informacinėse lentose. Ginčijamu įsakymu sutiekti adresai ne tik Zujūnų seniūnijos Buivydiškių k. Bartų g., bet ir Buivydiškių k., Mėgavos g., Čekoniškių g., Gineitiškių k., Dvariškių k., todėl prašyti panaikinti įsakymą pareiškėja neturi pagrindo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Tretieji asmenys A. Ž. ir L. Ž. atsiliepimuose (b.l. 59, 60) nurodė, jog su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. A27-141 panaikinti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnija 2010 m. lapkričio 8 d. raštu (b.l. 107) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę su prašymu suteikti Zujūnų seniūnijos Čekoniškių k., Verbų gatvės, Pašilaičių k. Bartų gatvės ir Dvarykščių k., Dvarykščių gatvės valdoms adresus.

2011 m. sausio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-141 (b.l. 3-17) buvo suteikti adresai pagal pridedamus priedus, tame tarpe ir Zujūnų sen., Buivydiškių k., Bartų gatvės namui Nr. 1 (suteikiant Nr. 33) bei namui Nr. 9 (suteikiant Nr. 41).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. sausio 23 d. pažymoje „Dėl L. Ž. skundo prieš Vilniaus rajono savivaldybės administraciją“ (b.l. 21-26) konstatuota, kad Bartų g. 1, 3, 5, 7, 9 bei 19 (buvę adresai) namų gyventojų teisė būti laiku ir tinkamai informuotiems apie jų nekilnojamojo turto adreso pakeitimą bei skųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. A27-141 įstatymų nustatyta tvarka buvo pažeista.

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 112-113) nustatyta, kad pareiškėjos O. R. V. nekilnojamasis turtas yra registruotas adresu Vilniaus raj. sav., Zujūnų sen., Buivydiškių k. Bartų g. 41.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. A33(43)-178-(2.1) (b.l. 29) nurodyta, kad 2011 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. A27-141 kopijos buvo iškabintos Zujūnų seniūnijos informacinėse lentose, t.y. Zujūnų seniūnijos administracinių patalpų informacinėje lentoje, Zujūnų, Platiniškių bei Čekoniškių kaimų informacinėse lentose. Duomenų apie tai, kad O. R. V. buvo informuota asmeniškai, nėra.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. A27-141 „Dėl adreso suteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos O. R. V. reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pareiškėja reikalavimą panaikinti ginčijamą įsakymą grindžia tuo, kad, jos vertinimu, įsakymo pagrindas nėra tinkamas, nauji numeriai pastatams turi būti suteikiami atsižvelgiant į jau esančius numerius, apie pasirašytą įsakymą niekas nebuvo informuotas. Pareiškėja nurodo, jog ginčijamu įsakymu buvo pažeista: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57 „Dėl Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 1030 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 71 ir 9 straipsnius ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Vertinant ginčijamo įsakymo teisėtumą, visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57 „Dėl Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ ginčijamo įsakymo priėmimo metu negaliojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1395 „Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo“ 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1030 pripažintas netekusiu galios nuo 2011 m. sausio 1 d. (Žin., 2010, Nr. 87-4587), o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57 „Dėl Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ įsigaliojo tik 2011 m. sausio 30 d. Administracinis aktas turi būti pagrįstas tik galiojančių teisės aktų nuostatomis. Ginčijamas įsakymas priimtas 2011 m. sausio 27 d., todėl pareiškėjos argumentas, kad įsakymas neatitinka anksčiau paminėtų teisės aktų vertintinas, kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1030 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 71 ir 9 straipsnius ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ Vidaus reikalų ministerija buvo įgaliota patvirtinti: Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašą ir Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą. Be to, tuo pačiu nutarimu buvo pripažinti netekusiais galios eilė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teisės aktu nėra reglamentuojami ginčo teisiniai santykiai, pareiškėjos argumentas, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja ir šiam teisės aktui, vertintinas, kaip nepagrįstas.

Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktu ir remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintomis Adresų formavimo taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerių) suteikimas ir keitimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirta) savivaldybių funkcija. Ši įstatyminė nuostata leidžia darytina išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija priimdama ginčijamą įsakymą kompetencijos neviršijo, priimtas įsakymas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių savivaldybės administracija gavo atitinkamus įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintos Adresų formavimo taisyklės nustato bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymą, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta. Adresų formavimo taisyklės yra privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio). Nors paminėtas norminis aktas tiesiogiai ginčo santykių nereglamentuoja, tačiau atsakovas, priimdama ginčijamą įsakymą, nesat galiojančio teisės akto, reguliuojančio aktualius santykius, pagrįstai rėmėsi Adresų formavimo taisyklėmis, kaip reguliuojančiomis panašius teisinius santykius. Atsižvelgtina ir į tai, kad šios taisyklės, nebuvo vieninteliu pagrindu priimant ginčijamą įsakymą, todėl jų nurodymas nelaikytinas pagrindu pripažinti ginčijamo įsakymo neteisėtumą.

Be to, pareiškėja nurodo, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja ir Lietuos Respublikos viešojo administravimo įstatymui. Nors pareiškėja nenurodo, kokiai šio įstatymo nuostatai prieštarauja ginčijamas įsakymas, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėja neteisėtu šį įsakymą laiko ir dėl to, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie jo priėmimą. Kaip skunde nurodo pareiškėja, ji apie ginčijamą įsakymą nebuvo informuota „nei tinkamai, nei netinkamai“. Apie atsakovo pareigą informuoti pareiškėją apie priimtą ginčijamą įsakymą pasisakytina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, įsigaliojo tik 2011 m. gegužės 1 d., t.y. ginčijamo įsakymo priėmimo metu (2011-01-27) atsakovas neturėjo teisės aktais nustatytos pareigos informuoti pareiškėją asmeniškai. Dėl to, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, savaime neteisėtu jo nedaro. Pažymėtina, kad apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame įsakyme neatėmė iš pareiškėjos galimybės pareikšti reikalavimą teismui. O aplinkybė, kad apie ginčijamą įsakymą pareiškėja buvo informuota ne asmeniškai, o paskelbiant apie priimtą ginčijamą įsakymą Zujūnų seniūnijos informacinėse lentose (b.l. 111), buvo įvertinta sprendžiant skundo priėmimo teisme klausimą, t.y. teismas skundo padavimo terminą skaičiavo pagal objektyvius duomenis apie pareiškėjos sužinojimą apie ginčijamą aktą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administracinis teismas nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad pareiškėja nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kokios konkrečiai jos teisės (turtinės ir (ar) neturtinės) ir kokie interesai buvo pažeisti ginčijamu įsakymu. Atkreiptinas dėmesys, kad abstraktus prašymas ištirti teisėtumą gali būti reiškiamas tik dėl norminio administracinio akto ir tai padaryti gali tik Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti subjektai.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais teismas sprendžia, kad ginčijamu Vilniaus rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A27-141 nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Atsakovas neviršijo kompetencijos. Ginčijamas įsakymas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Teismas taip pat nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos O. R. V. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.