- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-1243-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00834-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- A. O. O.
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. O. O., vertėjai D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. O. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) studentas, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., 128 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. sausio 11 d., apie 12.45 val., Kaune, S. Daukanto g. ties namu Nr. 16, A. O. O., vairavo transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sustojo ir automobilį paliko stovėti kelio ženklo „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ galiojimo zonoje. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. O. O. kaltę pripažino pilnai, gailisi ir paaiškino, kad pažeidimą dėl vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones padarė dėl įstatymų nežinojimo. Jis turi Nigerijos vairuotojo pažymėjimą ir galvojo, kad su juo gali važinėti ir Lietuvoje.
A. O. O. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., 128 str. 1 d., įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 2), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas (b. l. 3), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 4), dokumentų kopijos (b. l. 6-7).
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nurodoma, kad Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1-V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Egzamino nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje ir vairuotojų registre yra tai patvirtinanti informacija, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.
Minėto įsakymo 2 punkto 4 dalis numato, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. O. O. patikrinimo metu policijos pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas Nigerijos Federacinės Respublikos (b. l. 6). Iš leidimo gyventi matyti, kad 2015 m. birželio 30 d. A. O. O. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2016 m. birželio 29 d. A. O. O. paaiškino, kad jis Lietuvoje gyvena nuo 2015 m. rudens, nes jis yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentas.
Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad A. O. O. inkriminuojamų pažeidimų padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, Nigerijos Federacinėje Respublikoje A. O. O. išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-807/2011, Nr. N444-2111/2010 ir kt.).
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. O. O. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 124¹ str. 4 d., sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
A. O. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., 124¹ str. 4 d., ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą;
- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d.– 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.