Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvių tautybės, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 6 kartus:

1) 2008 m. spalio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 2008 m. lapkričio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikaltimai), pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 2 m.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 m. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

3) 2009 m. birželio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2008 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn.;

4) 2009 m. liepos 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), 180 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 3 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 10 mėn.;

5) 2010 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. gruodžio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikaltimai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (keturi nusikaltimai), pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, laisvės atėmimu 3 m. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 4 mėn. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paleistas lygtinai. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 m. 7 mėn. 9 d. laisvės atėmimo bausmės. 2012-07-26 pagal Europos arešto orderį buvo konvojuotas iš Vokietijos ir perduotas Lietuvos Respublikai;

6) Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinti su Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 7 mėn. 10 d. laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs 2015 m. birželio 16 d. Teistumas išnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis, 2021 m. birželio 23 d., apie 15.10 val., viešoje vietoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių girtumas), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, spirdamas dešine koja išdaužė daugiabučio namo savininkų bendrijai „D. n.“ priklausančių laiptinės durų stiklą, kurio vertė 294 Eur, ir taip sugadino daugiabučio namo savininkų bendrijos „D. n.“ turtą. Tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis N. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis atėjo į kaltinime nurodytą daugiabutį su asmeniu, kuris ten gyveno ir su kuriuo neseniai susipažino. Gėrė alkoholį ir pamanė, kad asmuo yra kitokių seksualinių pažiūrų. Tai jam nepatiko it jis išėjo. Jam nepavyko atidaryti durų ir tada išdaužė langą ir taip išėjo. Įvykio aplinkybių nelabai pamena, nes buvo girtas, matė vaizdo įrašą. Nežino, kodėl taip pasielgė, blaivus to niekad nepadarytų, taip nesielgia ir išgėręs. Labai gailisi ir sutinka atlyginti žalą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

N. K. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo prisipažinimas, duoti parodymai teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis.

Bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. birželio 23 d., 15.10 val. bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi namo pirmininkė pranešė, kad matė, kaip jaunuolis daužė daugiabučio namo langus. Policijos pareigūnas nurodė, kad atvykus į įvykio vietą juos pasitiko apsaugos darbuotojas V. S. (V. S.), kuris nurodė įtariamojo požymius ir pasitraukimo kryptį. A. Juozapavičiaus g. esančioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėtas N. K. Jis sulaikytas, atvežtas į įvykio vietą, kur jį atpažino namo pirmininkė J. M. (t. 1, b. l. 4-6).

Įvykio vietos apžiūros 2021 m. birželio 23 d. protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinės įėjimo durys, kurios pažymėtos „laiptinė Nr. 2“. Į laiptinę įėjimas per duris, kurios apdėtos medine plokšte, kuri apvyniota „STOP“ juosta. Durys rakinamos. Durų kairėje pusėje yra domofonas. Laiptinėje iš kairės pusės, virš įėjimo durų yra pakabinta baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamera, taip pat ant (duomenys neskelbtini) pastato kampo iš dešinės pusės pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Iš kairės pusės prie laiptinės įėjimo durų yra grožio salonas „U.“ (t. 1, b. l. 14-18).

Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „D. n.“ pirmininkės J. M. 2021 m. birželio 23 d. pareiškimas ir jos ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 23 d. duoti parodymai, kad 2021 m. birželio 23 d., apie 15.15 val. iš savo namų norėjo nueiti į parduotuvę, išėjusi iš namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1-osios laiptinės ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą, pamatė, kad kažkoks asmuo išdaužė antrosios namo laiptinės durų stiklą ir netrukus pamatė, kaip iš minėtos laiptinės išbėga jaunuolis. Jaunuolis išbėgęs iš laiptinės bėgo link pirmosios namo laiptinės pusės, ji išsigando, todėl greitai grįžo į savo laiptinę ir paskambino skubios pagalbos telefonu ir apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Po to, kai paskambino policijos pareigūnams, ji iškart paskambino ir namo apsaugos darbuotojui V. S. Jis jai telefonu nurodė, jog jis per vaizdo stebėjimo kamerą matė įvykį ir jis jau bėgo paskui vaikiną, bandydamas jį pavyti. Taip pat gali pasakyti, kad įvykį matė ir įrodymų gali pateikti name įrengtos kirpyklos „U.“ darbuotojas R. K. ir „V. s.“ darbuotojai bei kai kurie namo gyventojai. Daugiau įrodymų yra užfiksuota vaizdo stebėjimo kameromis, kurios yra įrengtos ant pastato ir namo viduje. Ji yra namo bendrijos pirmininkė ir administruoja namo kameras. Dėl išdaužto namo laiptinės durų stiklo padaryta tiksli žala. Po įvykio ji kartu su apsaugos darbuotoju išvalė aplink esančius sudužusius stiklus ir ant durų laikinai uždėjo medžio plokštę (t. 1, b. l. 11, 12-13, 21, 23).

Liudytojas V. S. (V. S.) ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 24 d. parodė, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „B. s. g.“ apsaugos darbuotoju. Dirba gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsaugos poste. Gyvenamojo namo teritorija yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. 2021 m. birželio 23 d., apie 15.10 val. per vaizdo kameras pastebėjo antrojoje laiptinėje vaikiną, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais ir juodos spalvos šortais, taip pat jis vienoje rankoje turėjo gaivaus gėrimo butelį, o kitoje, kaip jam pasirodė, kažkokį alkoholinio gėrimo butelį. Vyras pradžioje priėjo prie išėjimo iš laiptinės durų, jis akivaizdžiai atrodė apsvaigęs, nes svirduliavo, nelabai gaudėsi aplinkoje, bandė atidaryti išėjimo duris, bet turbūt nesuprato, kad reikia paspausti šalia esantį mygtuką ir tik tada durys atsidarys, taip pat bandė su koja įspirti į durų stiklą. Bet kai jam nepavyko atidaryti durų, vaikinas vėl grįžo į laiptinę. Vėliau po kelių minučių vaikinas vėl grįžo prie išėjimo durų, svirduliavo ir priėjęs prie pat durų pakėlęs koją išspyrė išėjimo durų stiklą, tada dar su turėtu kažkokio alkoholinio gėrimo buteliu, padaužė išdaužto stiklo šonus ir išlindęs pro išdaužtą stiklą į lauką pabėgo, matė, kaip nubėgo į kitą gatvės pusę. Tada jis greitai išbėgo iš apsaugos posto ir nubėgo ieškoti minėto vyro. Nubėgęs į kitą gatvės pusę prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nubėgo už pastato, bet to vyro jau ten nematė, dėl to grįžo į pagrindinę gatvę ir pamatė, kad vyras bėga link Aplinkos apsaugos ministerijos, adresu Juozapavičiaus g. 9. Kai pribėgo prie pastato, jau minėto vyro nematė, taip pat tiksliai nematė, kur vaikinas pabėgo. Tada vėl grįžo prie pagrindinės gatvės ir pamatė, kad gatvėje jau atvažiuoja policijos pareigūnų ekipažas, kurį buvo iškvietusi namo pirmininkė. Pribėgęs prie pareigūnų pasakė jiems, kur matė minėtą vyrą, dėl to sėdo į pareigūnų automobilį ir kartu ieškojo vyro. Apžiūrėjo visus krūmus ir kitas vietas prie Aplinkos apsaugos ministerijos, buvo nuvažiavę iki Žaliojo tilto, vėliau iki Baltojo tilto, prie Sporto rūmų, bet vėliau pagalvojo, kad vaikinas taip toli negalėjo būti nubėgęs, dėl to pareigūnai grįžo prie Aplinkos apsaugos ministerijos. Jis grįžo į savo apsaugos postą, taip pat su namo pirmininke kartu surinko durų stiklus, kurie buvo prie antrosios laiptinės durų. Po kažkurio laiko atvyko prie apsaugos posto ir pareigūnų ekipažas, kurie atvežė minėtą vyrą, tiek jis, tiek namo pirmininkė atpažino minėtą vyrą, vaikinas taip pat turėjo su savimi ir alkoholinio gėrimo butelį, su kuriuo daužė stiklą. Pareigūnai nurodė, kad vyrą surado požeminiame garaže prie Aplinkos apsaugos ministerijos (t. 1, b. l. 26, 28).

Liudytojas, policijos pareigūnas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 22 d. parodė, kad 2021 m. birželio 23 d. dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „V.“ 1-osios kuopos vyriausiuoju patruliu. Dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. R. Apie 15 val. atvyko pagal pranešimą, dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, t. y. langų daužymo. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą namo laiptinės durų stiklą. Daugiabučio namo bendrijos pirmininkė jiems apibūdino įtariamojo požymius ir nurodė, kad įtariamojo ieškoti išbėgo apsaugos darbuotojas. Išvažiavus, Upės gatvėje pastebėjo apsaugos darbuotoją. Įtariamąjį rado A. Juozapavičiaus g. 9 namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Prie įtariamojo buvo 1 l talpos butelis „Ballantines“, kurį paėmė. Sulaikytą asmenį kaip įtariamąjį, kuris išdaužė durų stiklą, atpažino daugiabučio namo pirmininkė ir apsaugos darbuotojas (t. 1, b. l. 31, 33).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2021 m. birželio 23 d. protokolo ir daikto apžiūros protokolo matyti, kad iš N. K. paimtas 1 l talpos stiklinės taros butelis su užrašu „Ballantines“. Ant stiklinio butelio paviršiaus esančios popierinės etiketės iš abiejų butelio pusių ir ant kaklelio esančios banderolės bei kamštelio yra matomi raudonos spalvos patepliojimai. Nuo priekinės butelio dalies, nuo popierinės etiketės paviršiaus, kuris yra suteptas raudonos spalvos sutepimais, yra paimama nuoplova, kuri yra supakuojama į voką Nr. 1. Apžiūrėjus stiklinės taros butelį 1 l su užrašu „Ballantines“, jis yra perpakuojamas į naują voką Nr. 2. (t. 1, b. l. 48-55).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2021 m. birželio 23 d. protokolo matyti, kad liudytoja J. M. pateikė vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 38).

Iš vaizdo įrašo „VID_20210623_173439“ ir jo 2021 m. rugpjūčio 5 d. apžiūros protoko matyti, kad vaizdo įraše matomas jo pradžios laikas ir data 2021 m. birželio 23 d., 15 val. 10 min. 33 s bei pabaigos laikas ir data 2021 m. birželio 23 d. 15 val. 11 min. 12 s. Vaizdo įrašas perfilmuotas nuo monitoriaus ekrano. Vaizdo įraše matomas koridorius su tolėliau esančiomis stiklinėmis durimis į lauką. matosi lauke vaikštantys žmonės. 15 val. 10 min. 35 s matosi, kaip pro kairėje pusėje esančias duris išeina baltais marškinėliais apsirengęs vyras (kaltinamasis). Vyras eina tiesiai, atsitrenkia į langą. Toliau vyras suka į kairę ir eina link tolėliau matomų stiklinių durų į lauką. Vyras eidamas link durų su ranka laikosi už sienos. 15 val. 10 min. 44 s. priėjęs vyras prie stiklinių durų keletą sekundžių palaukia ir nebandydamas jų atidaryti su dešine koja spiria į durų stiklą. 15 val. 10 min. 50 s durų stiklas išdūžta. Vyras dešinėje rankoje laiko butelį, su juo išmuša likusį ir nenukritusį ant žemės durų stiklą. Kairėje rankoje taip pat matomas vyro laikomas butelis. 15 val. 11 min. 08 s vyras pralenda pro išdaužtą durų stiklą į lauką ir pradeda bėgti (t. 1, b. l. 44-47).

Alkotesterio 6810 kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad N. K. 2021 m. birželio 23 d. 16.32 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 58)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas, sugadinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Šis BK straipsnis apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teisme ištirtais įrodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės: N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams, nepavykus atidaryti išėjimo iš laiptinės durų, koja išėjimo durų stiklą išdaužė, po to, laikytu dešinėje rankoje buteliu išmušė likusį ir nenukritusį ant žemės durų stiklą ir išlindęs į lauką pabėgo, rastas besislepiantis netoliese esančio kito pastato požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kaltinamasis dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, tačiau nurodė matęs vaizdo įrašą ir patvirtinantis savo kaltę, nurodė, kad jo veiksmams įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, blaivus taip nepasielgtų. Šie veiksmai buvo padaryti matant kitiems asmenims (lauke matėsi vaikštantys žmonės; matė apsaugos darbuotojas, daugiabučio namo pirmininkei, pasak kurios, įvykį matė ir įrengtos kirpyklos „U.“ darbuotojas R. K. ir „V. s.“ darbuotojai, bei kai kurie namo gyventojai, o pati ji labai išsigando, o apsaugos darbuotojui teko palikti savo darbo vietą, siekiant pagauti sprunkantį kaltinamąjį).

Teismui nekyla abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje, nes įvykis įvyko daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje, įvykis vyko dienos metu (15.10 val., miesto centre, buvo matomas ir lauke, nes išdaužtas išėjimo iš namo durų vitrininis stiklas).

Kaltinime pirmiau aptarti N. K. veiksmai įvertinti, kaip įžūlūs ir vandališki.

Teismas kaltinamojo veiksmus laiko įžūliais, nes jie moralės požiūriu aiškiai nepriimti, demonstratyvūs, neadekvatūs ir aplinkinius šokiruojantys.

Tačiau teismas nesutinka, kad minėtus kaltinamojo veiksmus yra pagrindas vertinti ir kaip vandališkus. Tai prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Kasacinėse nutartyse Nr. 2K-513/2010; 2K-218/2013 išaiškinta, jog vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Nagrinėjamu atveju išdaužtas vienas daugiabučio namo įėjimo durų stiklas, asmeniui nepavykstant atidaryti durų, todėl nėra pagrindo N. K. veiksmų vertinti, kaip vandališkų ir ši kaltinimo aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Kaip minėta, asmuo pagal BK 284 straipsnį traukiamas atsakomybėn tik jei dėl asmens neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju - turto gadinimo) kilo šiame straipsnyje nustatyti padariniai, t. t. buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į liudytojų V. S. ir J. M. parodymus bei tai, kad V. S. darbas buvo sutrikdytas, jis turėjo palikti savo darbo vietą, nes vijosi sprunkantį kaltininką. J. M. išsigando, kvietė policiją, jai teko pakeisti savo planus. Pasak šios liudytojos, įvykį matė ir name įsikūrusios kirpyklos darbuotojas, kiti namo gyventojai, kurie po įvykio jautėsi nesaugiai.

Be jau nustatytų aplinkybių, turi būti nustatytas ir būtinasis subjektyvusis BK 284 straipsnio sudėties požymis – tiesioginė tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Apibendrinant tai kas iš dėstyta – iš pirmiau nustatytų aplinkybių matyti, kad: 1) kaltinamojo veiksmai buvo dienos metu, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje; 2) N. K. veiksmas, t. y. nepavykstant atidaryti durų, spyrimas į jų stiklą, o po to buteliu daužymas nenukritusio stiklo be tai pateisinančios priežasties, buvo įžūlus, prieštaraujantis padoraus elgesio taisyklėms; 3) dėl N. K. veiksmų buvo sutrikdytas kitų žmonių darbas, buities reikalai, apsaugos darbuotojas turėjo palikti darbo vietą vydamasis ir ieškodamas pasislėpusio kaltinamojo; namo pirmininkė kvietė policiją, turėjo pakeisti savo planus; įvykį matė pastatė įsikūrusios kirpyklos darbuotojas ir kt. žmonės; 4) išdaužęs vitrininį durų stiklą kaltinamasis iš karto pasileido bėgti, pasislėpė greta esančio pastato požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kas rodo, jog N. K. puikiai suprato savo elgesio neteisėtumą; 5) įvykio metu buvusi namo pirmininkė pasijuto nesaugiai, pasak kurios nesaugiai pasijuto ir kiti namo gyventojai, kurie matė įvykį.

Taigi pagal nustatytas aplinkybes kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje, dienos metu be tai pateisinančios priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip norėjo veikti, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai.

Įvertinus N. K. veiksmų paskatas, nuteistojo veiksmų pobūdį, intensyvumą, įvykio vietos specifiką, elgesį po įvykio, kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmai prokuroro kvalifikuoti tinkamai, nes jis ne tik sugadino svetimą turtą, tačiau tuo pačiu savo tyčiniais įžūliais veiksmais sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

N. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino, įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkina, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas N. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena atsakomybę sunkinanti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Jis yra jauno amžiaus, praeityje 6 kartus teistas, už nusikaltimus nuosavybei, kai kuriais atvejais vartotas smurtas, tačiau teistumas išnykęs. 2021 m. lapkričio 30 d. duomenimis, N. K. per vienerius metus 88 kartus baustas administracine tvarka, didžioji dalis administracinių nusižengimų yra susiję su važiavimu viešuoju transportu be bilietu ir smulkias vagystes iš parduotuvių, tik trys baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 136-172). Nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Žala, padaryta šiuo nusikaltimu, nėra atlyginta, bet kaltinamasis ją pripažįsta ir atlyginti sutinka.

Taigi, nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, sudaro pagrindą išvadai, kad N. K., nors šiuo metu ir laikomas neteistu, visgi nėra linkęs laikytis įstatymų, nuolat daro teisės pažeidimus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau tik dėl pavogto turto vertės neužtraukia baudžiamosios. Baudos nemokamos. Asmuo nedirba, nors yra darbingas ir jauno amžiaus. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus ne pačią griežčiausią, tačiau vieną iš griežčiausių BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštą, artimą arešto, skiriamo už nusikalimus, vidurkiui, neatidedant jo vykdymo.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

N. K. buvo laikinai sulaikytas 1 dieną - nuo 2021 m. birželio 23 d., 16.10 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 11.36 val. (t. 1, b. l. 61, 71), šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi N. K. palikta galioti skirta kardomoji priemonė — suėmimas, nustatant 3 savaičių suėmimo terminą, skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 20 d. Teismas konstatuoja, jog yra išnykę suėmimo pagrindai, todėl suėmimas naikinamas ir N. K. paleidžiamas teismo salėje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, suėmimo laikas įskaitomas į bausmės laiką. N. K. skiriama kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

DNSB „D. n.“ pareiškė 318,89 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro durų kilimėlio kaina – 18,71 Eur, kilimėlio fiksatoriaus kaina – 6,18 Eur ir stiklo paketo kaina – 294 Eur. Prie ieškinio pridėta PVM sąskaita-faktūra serija AG Nr. 21-61 294 Eur sumai už stiklo paketą; kvitų kopijos už durų kilimėlį, kurio vertė 18,71 Eur ir kilimėlio fiksatorių, kurio vertė 6,18 Eur (t. 1, b. l.34-37). Teisminio nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimą patikslino ir prašo taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas. Žalą ir palūkanas prašo pervesti į DNSB „D. n.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 63).

N. K. su ieškiniu sutiko. Teismui taip pat nekyla abejonių dėl patirtos turtinės žalos dydžio, ji yra pagrįsta įrodymais, byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, žala iki šiol nėra atlyginta, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą iš kaltininko tenkinamas visiškai.

Taip pat tenkinamas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo civilinei ieškovei priteisiamos ir 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos sumos privalo būti pervestos į pirmiau nurodytą DNSB „D. n.“ banko sąskaitą, tik tada bus laikoma, kad sprendimas yra tinkamai įvykdytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai tirti klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio tvarka.

2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą perduoti saugoti (kvitas B Nr. 1PK004200): stiklinis 1 litro talpos butelis „Ballantines“ su 450 ml skysčiu, kuris buvo paimtas 2021 m. birželio 23 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamojo N. K. ir supakuotas į voką Nr. 2; nuoplova, paimta 2021 m. birželio 23 d. Daiktų apžiūros protokolu nuo paimto butelio paviršiaus ir supakuota į voką Nr. 1 (t. 1, b. l. 54-55) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis prie 1 tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 26 (dvidešimt šešių) parų arešto.

Į bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 23 d., 16.10 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 11.36 val. (viena diena), taip pat suėmimo laiką nuo 2022 m. kovo 20 d. iki šio nuosprendžio priėmimo (16 dienų), vieno sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai. Laikyti, kad nuosprendžio priėmimo dieną liko neatlikta 9 parų arešto bausmė.

N. K. kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbus nuosprendį, panaikinti ir N. K. nedelsiant paleisti.

Skirti N. K. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Tenkinti DNSB „D. n.“ civilinį ieškinį ir jai iš N. K. priteisti 318,89 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų ir 89 euro centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo priteistos sumos iki visiško žalos atlyginimo. Žalą ir palūkanas pervesti į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Į vokus supakuotus stiklinį 1 litro talpos butelį „Ballantines“ su 450 ml skysčiu ir nuoplovą, paimtą 2021 m. birželio 23 d. nuo paimto butelio paviršiaus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius daiktus.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

2. Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės (nagrinėjamu atveju – neatliktos jos dalies).

3. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, Jūs privalote ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.