Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui J. D. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su Gyventojų registre nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti su pašto žyma apie tai, jog dokumentai nebuvo atsiimti. Teismui prieinamomis priemonėmis nenustačius kitų atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adresų, procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami pakartotinai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje 30 dienų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad buvo išnaudotos įstatyme numatytos galimybės informuoti atsakovą apie prasidėjusį teismo procesą ir paskirtą teismo posėdį, įvertinus notarės A. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. liudijimą apie tai, kad atsakovui buvo įteiktas ieškovo siūlymas dėl kelio servituto nustatymo su jame nurodyta informacija apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą (b. l. 27), teismas nusprendė, kad byla gali būti išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nes šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Faktinės aplinkybės

4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1,3270 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 3,0184 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 2,0167 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Šalims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra ties valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A11 Šiauliai – Palanga. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020 m. kovo 10 d. raštu ieškovas buvo informuotas, kad jam nėra leidžiama įsirengti nuovažą nuo magistralinio kelio į jam priklausantį žemės sklypą bei pasiūlyta privažiavimo prie žemės sklypo klausimą spręsti per jau esamas nuovažas, nes pagal esamą teisinį reglamentavimą tokiame magistraliniame kelyje naujos nuovažos gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų (b. l. 11). Iš Palangos miesto pirmojo notaro biuro notarės A. B. 2021 m. rugsėjo 30 d. liudijimo nustatyta, kad per notarę atsakovui buvo išsiųstas ir 2020 m. gruodžio 3 d. įteiktas ieškovo pasiūlymas sudaryti sutartį dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose (b. l. 27), tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo (ne)sutikimą su ieškovo pateiktu pasiūlymu.

Dėl kelio servituto nustatymo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinosioms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015 ir kt.).

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas per Palangos miesto pirmojo notaro biuro notarę A. B. išsiųstu pranešimu pasiūlė atsakovui sudarytį sutartį dėl kelio servituto nustatymo atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, kartu su šiuo pasiūlymu atsakovui buvo išsiųsti MB „Pajūrio matininkai“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudaryti žemės sklypų servitutų nustatymo planai. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad iki pasiūlyme nustatyto termino, t. y. 2021 m. sausio 3 d., arba vėliau atsakovas kokia nors forma būtų atsakęs į ieškovo pasiūlymą. Po civilinės bylos iškėlimo atsakovas taip pat neišreiškė jokios savo pozicijos aptariamu klausimu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas vengia bendrauti su ieškovu, nors pastarasis ir siekė susitarti dėl servituto nustatymo. Aptartos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu tarp šalių nėra pasiektas susitarimas dėl kelio servitutų nustatymo, todėl savininkams nesutariant, yra pagrindas spręsti klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.

8. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), be kita ko, ribojasi su magistraliniu keliu A11 Šiauliai – Palanga (pietinėje ieškovo žemės sklypo pusėje), taip pat atsakovui priklausančiu 2,0167 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (rytinėje ieškovo žemės sklypo pusėje). Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad šiuo metu nėra galimybės patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, neribojant kitų asmenų teisių. Ieškovo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina byloje pateiktas www.regia.lt žemėlapio išrašas, iš kurio matyti, kad šiuo metu nėra tiesioginio privažiavimo kelių prie ieškovui priklausančio žemės sklypo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu leisti įsirengti nuovažą iš valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga 117,501 km dešinės pusės į ieškovui priklausantį žemės sklypą, tačiau 2020 m. kovo 10 d. raštu ieškovas buvo informuotas, kad jam nėra leidžiama įsirengti nuovažą bei pasiūlyta privažiavimo prie žemės sklypo klausimą spręsti per jau esamas nuovažas, motyvuojant tuo, jog tokio statuso kelyje nuovažos gali būti įrengtos ne dažniau kaip kas 1 000 metrų, o už 86 metrų Šiaulių kryptimi jau yra įrengta nuovaža. Vadinasi, dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga statuso ir jo nulemtų nuovažų įrengimo apribojimų šiuo metu nėra teisinės galimybės įrengti nuovažą iš magistralinio kelio į ieškovui priklausantį žemės sklypą ir tokiu būdu išspręsti patekimo į ieškovo sklypą klausimą. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, jog nenustačius servituto, ieškovui nėra įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti jam priklausantį žemės sklypą, nes patekimas į jį, nesuvaržant kitų asmenų teisių, nėra objektyviai įmanomas.

9. Pagal byloje esanius duomenis matyti, kad nuo ieškovo žemės sklypo apytiksliai 86 metrų atstumu Šiaulių kryptimi iš magstralinio kelio A11 Šiauliai – Palanga yra įrengta nuovaža, kuri veda į atsakovui priklausantį 3,0184 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tarp šio atsakovui priklausančio žemės sklypo ir ieškovo žemės sklypo yra įsiterpęs dar vienas atsakovui priklausantis 2,0167 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovo užsakymu MB „Pajūrio matininkai“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė žemės sklypų servitutų nustatymo planus. Pagal MB „Pajūrio matininkai“ sudarytus žemės sklypo servituto nustatymo planus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje, greta nuovažos, yra suprojektuotas 131 kv. m. ploto kelio servitutas, plane pažymėtas indeksu „S2“ bei taškais 1-7-8-9, kuriuo patenkama į greta esantį atsakovui priklausantį 2,0167 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pietinėje dalyje yra suprojektuotas 293 kv. m. ploto kelio servitutas, plane pažymėtas indeksu „S“ bei taškais 1-14-15-13, kuriuo būtų patenkama į greta esantį ieškovui priklausantį žemės sklypą. Teismo vertinimu, ieškovo prašomi nustatyti kelio servitutai atsakovo žemės sklypuose pagal esamą situaciją sudaro sąlygas ieškovui tinkamai patekti į jam priklausantį žemės sklypą, nepažeidžia atsakovo teisių labiau, nei tai būtina ieškovo teisėtiems interesams užtikrinti ir tuo užtikrina šalių interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą, taip pat atitinka racionalumo, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje prieštaravimų dėl ieškovo siūlomų servitutų nereiškė, ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Hipotekos kreditorius Luminor Bank AS taip pat neprieštaravo, kad ginčo žemės sklypuose būtų nustatomi ieškovo prašomi kelio servitutai.

10. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 3,0184 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatytinas 131 kv. m. ploto kelio servitutas, MB „Pajūrio matininkai“ 2020 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtas indeksu „S2“, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku patekti į ieško žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), taip pat atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 2,0167 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatytinas 293 kv. m. ploto kelio servitutas, MB „Pajūrio matininkai“ 2020 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtas indeksu „S“, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku patekti į ieško žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas).

Dėl kompensacijos už servitutų nustatymą priteisimo

11. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015 ir kt.).

12. Šioje byloje ieškovas neįrodinėjo jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių servitutai atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose turėtų būti nustatyti neatlygintinai. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas neginčija savo pareigos sumokėti atsakovui kompensaciją dėl jo nuosavybės teisės suvaržymo, tačiau jokių pasiūlymų dėl kompensacijos neteikė, nes mano, jog kelti šį klausimą pirmiausia yra atsakovo pareiga. Teismas pažymi, kad vien tai, jog atsakovo procesinis elgesys šioje byloje buvo pasyvus, t. y. atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, savaime nesudaro pagrindo nustatyti neatlygintinius kelio servitutus ir nepašalina teismo pareigos spręsti kompensacijos klausimą. Nors byloje nėra pareikšta savarankiško reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, tačiau atsižvelgiant į galiojančią servituto atlygintinumo prezumpciją, nesant nustatytų išimtinių aplinkybių neatlygintiems servitutams nustatyi, remiantis anksčiau aptarta kasacinio praktika, spręstinas klausimas dėl kompensacijos atsakovui priteisimo ir tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė jokių pasiūlymų dėl kompensacijos dydžio ar jos apskaičiavimo tvarkos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, jog kompensacijos dydis galėtų būti proporcingas žemės sklypų vertei bei servitutų plotui. Teisės aktuose nėra reglamentuojamas kompensacijos ar nuostolių dėl tokio pobūdžio servituto nustatymo dydis ar konkreti jų apskaičiavimo metodika. Sprendžiant klausimą dėl kompensacijos dydžio šiuo atveju atsižvelgtina į nustatomų servitutų pobūdį (kelio servitutai), taip pat į tai, kad servitutai yra nustatomi žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Atsakovui priklausančio 3,0184 ha ploto žemės sklype nustatomo kelio servituto plotas sudaro 131 kv. m. (0,0131 ha), kas sudaro apie 0,5 procento viso žemės sklypo ploto, o 2,0167 ha ploto žemės sklype nustatomas 293 kv. m. (0,0293 ha) ploto kelio servitutas, kas sudaro apie 1,5 procento viso žemės sklypo ploto. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad servitutais yra suvaržoma tik nežymi atsakovo žemės sklypų dalis, todėl nėra pagrindo konstatuoti esant esminį atsakovo nuosavybės teisės suvaržymą ar itin didelius atsakovo nepatogumus dėl nustatomų suvaržymų.

14. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nustatytinas vienkartinės kompensacijos dydis, kuris nustatytinas pagal servitutų plotui tenkančias žemės sklypų dalies vertes. Tokią kompensacijos dydžio nustatymo metodiką teismo posėdžio metu iš esmės nurodė ir ieškovo atstovas. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 3,0184 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 6 250 Eur, todėl proporcingai servituto plotui (0,0131 ha), kompensacija sudarytų apie 32 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2,0167 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 4 220 Eur, todėl proporcingai servituto plotui (0,0293 ha), kompensacija sudarytų apie 63,30 Eur. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant tarnaujančio bei viešpataujančio daiktų savininkų interesų pusiausvyros bei teisingo atlyginimo už servituto nustatymą, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina vienkartinė 100 Eur dydžio kompensacija dėl servitutų nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienkartinės kompensacijos nustatymas neapriboja tarnaujančio daikto savininko teisės bendra tvarka reikalauti dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių atlyginimo, jeigu tokie nuostoliai būtų realiai patirti (CK 4.129 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 100 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti atsakovui J. D. nuosavybės teise priklausančiame 3,0184 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) 131 kv. m. ploto kelio servitutą, MB „Pajūrio matininkai“ 2020 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtą indeksu „S2“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku patekti į ieškovo P. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas).

Nustatyti atsakovui J. D. nuosavybės teise priklausančiame 2,0167 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) 293 kv. m. ploto kelio servitutą, MB „Pajūrio matininkai“ 2020 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku patekti į ieškovo P. P. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas).

Priteisti atsakovui J. D. iš ieškovo P. P. 100 Eur kompensaciją už 131 kv. m. ploto kelio servituto nustatymą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 293 kv. m. ploto kelio servituto nustatymą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui P. P. iš atsakovo J. D. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.