- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- e2A-581-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26152-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- V. L., R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį solidariems atsakovams V. L. ir R. V. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Gelvora“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. L. ir R. V. 546,43 Eur skolą, 341,59 Eur palūkanas, 98,86 Eur delspinigius, 61,49 Eur palūkanų delspinigius, 106,74 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 10,50 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos (546,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimo išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005-05-09 atsakovai su pirminiu kreditoriumi AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditoriui atsakovams suteikė kreditą, o atsakovai įsipareigojo grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitus sutartyje numatytas sumas, tačiau atsakovai įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. 2009-05-21 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB ,,Swedbank“ ieškovui perleido reikalavimo teisę į atsakovų skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė UAB „Gelvora“ solidariai iš atsakovų V. L. ir R. V. 546,43 Eur skolą, 341,59 Eur palūkanas, 98,86 Eur delspinigius, 61,49 Eur palūkanų delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (1 048,37 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-03) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų po 11,80 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas už akių priimtas įvertinus, kad ieškinys įteiktas tinkamai, tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.
Teismas nustatė, kad V. L. ir R. V. 2005-05-09 su AB „Swedbank“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovams suteiktas 2 027,34 Eur (7 000 Lt) kreditas; bendra kredito suma 2 641,87 Eur (9 121,85 Lt); metinė palūkanų norma 10,50 procentų; metinė kredito grąžinimo norma 11,74 procento; delspinigių dydis 0,10 procento; galutinis kredito grąžinimo terminas 2010-04-17. 2009-05-21 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido UAB „Gelvora“ visus reikalavimus į V. L. ir R. V. pagal Vartojimo kredito sutartį. Apie reikalavimų perleidimą atsakovai informuoti 2009-08-09 rašytiniais pranešimais. Teismas nurodė, kad atsakovo nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą yra 341,59 Eur, nesumokėtų delspinigių – 98,86 Eur, o nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas – 61,49 Eur. Šie reikalavimai tenkinti.
Ieškinio reikalavimas priteisti 10,5 proc. dydžio palūkanas už 546,43 Eur negrąžintą kreditą atmestas kaip neįrodytas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkretaus vartojimo sutarties straipsnio, kuriame šalys būtų sutarusios už praleistą terminą mokėti kreditą, mokėti sutartines palūkanas ir ieškinio faktiniame pagrinde nenurodė argumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. Ginčo sutartyje numatyta pareiga atsakovams mokėti tik delspinigius už praleistą kredito ar palūkanų mokėjimo terminą, bet ne sutartines palūkanas kaip netesybas (Vartojimo kredito sutarties 7.2 punktas). Taip pat atmestas reikalavimas dėl 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 10,5 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (546,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas pažymėjo, kad Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte numatytos 10,5 proc. dydžio palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Tuo šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais mokėjimo. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas neturi įtakos palūkanų už naudojimąsi pinigais paskirties pakeitimui, nutraukus sutartį palūkanos netapo kompensacinėmis palūkanomis. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskola mokėjimo tuo atveju, kai paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčas byloje kilo dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais pagal Vartojimo kredito sutartį priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Iš Vartojimo kredito sutarties skyriaus „Pagrindinės kredito sąlygos“ matyti, jog sutartimi nustatyta 10,50 proc. metinė palūkanų norma. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad sutartyje nustatytos palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, laikant, kad metuose yra 360 dienų, o mėnesyje kalendorinis dienų skaičius. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Preliminarios kredito gavėjų už paimtą kreditą bankui mokėtinų palūkanų sumos nurodytos kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike ir gali keistis, jei kredito gavėjai prieš sutartyje numatytus terminus grąžins bankui dalį kredito.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Šiame straipsnyje nustatytos palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).
Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino vykdyti piniginę prievolę praleidimą, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius prievolės. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa-LTB” prašymą, bylos Nr. 3K-3-751/2003).
Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas prašė priteisti skolą, palūkanas, delspinigius bei palūkanų delspinigius, taip pat procesines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį ir 10,50 proc. sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito sutartyje yra nustatyta, jog šalys susitarė dėl 10,50 proc. metinės palūkanų normos, kuri suprastina kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, bei delspinigių, kurie atitinka netesybas dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra ieškovo teisė į sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas apskritai yra konstatavęs ieškovo teisę į 10,50 proc. palūkanas iki bylos iškėlimo dienos. Pagal palūkanų paskaičiavimo aktą (b. l. 11) matyti, jog ieškovo prašytos priteisti 341,59 Eur palūkanos, kurias teismas priteisė, kaip tik ir yra palūkanos paskaičiuotos pagal Vartojimo kredito sutarties nuostatą dėl 10,50 proc. Nepriteistos tik 10,50 proc. palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė teisinį pagrindą, kuriuo reikalavimą į 10,50 proc. palūkanas laikė pagrįstu. Atsižvelgiant į apeliacinio proceso ribas, šioje dalyje teismo sprendimas negali būti peržiūrimas.
CK 6.874 straipsnio 1 dalis nustato, jog laiku negrąžinęs paskolos sumos paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 išaiškinta, kad bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas).
Tai patvirtina, jog palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos ir po to, kai byla iškeliama teisme iki paskolos grąžinimo dienos. Paskolos grąžinimo diena apibrėžiama 10,50 proc. metinių palūkanų mokėjimo pabaigos diena. Paskolos grąžinimo diena gali nesutapti su teismo sprendimo visiško įvykdymo diena, todėl ieškovo reikalavimas iš dalies keičiamas nurodant, kad palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas 10,50 proc. palūkanas be pagrindo kvalifikavo kaip palūkanas, mokamas pažeidus prievolę, kadangi šių palūkanų mokėjimas pagal Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktą yra sutartas nepriklausomai nuo to, ar terminas bus ar nebus praleistas, šios palūkanos mokamos nuo kredito suteikimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstoje dalyje keičiamas ir ieškovo reikalavimas dėl 10,50 proc. palūkanų priteisimo tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nėra duomenų, kad ieškovas sumokėjo už apeliacinio skundo padavimą, kitos išlaidos nenurodytos. Kadangi priėmus šią nutartį, ieškinio tenkinimo procentas nesikeičia, tai remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių pakeisti, nurodant, kad UAB „Gelvora“ naudai solidariai iš atsakovų V. L. ir R. V. priteisiamos 10,5 proc. dydžio sutartinės metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (546,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-03) iki pagrindinės skolos sumos sumokėjimo.