- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-1768-867/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- J. K., P. V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir P. V. J. skunda dėl antstolės A. R. Žičkuvienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės taryba, Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos –Suomijos įmonei „Laitila architects Baltic“, D. M., A. B., S. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai skundu prašo panaikinti antstolės 2018 m. gruodžio 4 d. surašytą „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“ Nr. S-18-75-7922. Nurodo, kad šis aktas surašytas nepagrįstai, kadangi vykdomo sprendimo rezoliucinė dalis, kurią turi įvykdyti skolininkai, nėra aiški. Sprendime nurodytas įpareigojimas skolininkams yra susietas su Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšų panaudojimu šiam įpareigojimui atlikti. Tačiau tam skirtos lėšos iki šiol nėra pervestos į jokią skolininkų sąskaitą. Taip pat nėra nurodyta, kokiu kitu būdu skolininkai galėtų atlikti jiems teismo sprendimu tenkančią prievolę panaudojant nurodytų asmenų lėšas, bei nėra nustatyta, kokio dydžio sumą šiai prievolei įvykdyti minėtos įstaigos turėtų paskirti skolininkams. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo” pritarė Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau - KNNP TP), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo", rengimo pradžiai bei nustatė teritorijos planavimo tikslus. Vykdydama šį nutarimą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 5 d. pavedimą Nr. (18-1)-D8-3413, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (toliau - VSTT) direktoriaus 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-134 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo ir planavimo darbų programos patvirtinimo” VSTT pradėjo KNPP TP tikslinimo (koregavimo) procedūras. Patvirtinus KNNP TP korektūros projektą būtų sukurtos teisinės prielaidos parengti bei pasirašyti taikos sutartį vykdymo procese ir įteisinti ginčo statybos padarinius.
A. A. Rimaitė Žičkuvienė 2019 m. sausio 7 d. patvarkymu Nr. S-50 pareiškėjų skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).
Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ byla perduota nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad atsakovų skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamojoje byloje apskritai neturėtų būti vertinamos, nes jos neturi jokios teisinės reikšmės vertinant Akto surašymo pagrįstumą ir teisėtumą. Nurodo, kad antstolės surašytas ir pareiškėjų skundžiamas aktas yra surašytas CPK 771 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra esant neįvykdytam vykdomajame rašte nustatytam įpareigojimui. Pareiškėjai patys neginčija, kad nėra įvykdę teismo sprendimo, o teismo nustatytas terminas per kurį pareiškėjai turėjo įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 yra pasibaigęs.
Suinteresuotas asmuo Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr.389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pakeitimo“, kuriuo terminas planavimo sąlygas išdavusioms institucijos suderinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendimus pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. Informuoja, kad koreguojamame dokumente, sklype Preilos g. 8 B nėra numatytas pastatų griovimas. Jei būtų pakeistas sprendimo vykdymas, pakeista sprendimo vykdymo tvarka , situacija galbūt būtų vertinama kitaip, bet šiuo atveju, teismo sprendime nustatytas jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, todėl vertinant pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas ir nustačius teismo sprendimo nustatytų įpareigojimų neįvykdymo faktą, skundžiamas aktas surašytas pagrįstai ir teisėtai.
Neringos savivaldybės meras pateikė nuomonę dėl skundo, kad įpareigojimas nugriauti ginčo statinius, nepasibaigus administracinėms procedūroms, sukurtų neigiamus padarinius, todėl tikslinga pareiškėjų skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus CPK 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Be to, įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės, savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. R. Žičkuvienė, nuo 2017 m. kovo 31 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/17/00585, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė vadovaudamasi CPK 771 straipsniu dėl neįvykdyto sprendimo 2018 m. gruodžio 4 d. surašė „Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą“ Nr. S-18-75-7922, kurį pareiškėjai prašo panaikinti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 įpareigojo: atsakovus P. V. J. ir J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Preilos 8B, Preilos gyv., Neringoje, pastatytą pastatą – motelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotą 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovams P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Neringoje, pastatytus statinius: motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir motelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 2012-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (16.31), ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš atsakovų Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“.
2014 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjus 2013 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, atsakovai privalėjo jį įvykdyti iki 2015 m. balandžio 29 d., tai yra pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eVP2-15918-901/2017 tenkino P. V. J. ir J. K. prašymą ir atidėjo sprendimo vykdymą iki 2018 m. kovo 1 d.
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 buvo nutarta atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą iki 2018 m. spalio 1 d.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo gautas atsakovo A. B. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašoma atidėti 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymą iki bus pabaigtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano rengimo“ pradėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano tikslinimo (koregavimo) procedūros ir sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi nutarta, tenkinti atsakovo A. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą atidėjo iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto panaikinimo.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti CK 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, grąžinti į darbą, įkeldinti, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų. Nagrinėjamu atveju aktualus teismo sprendimo, kuriuo atsakovai įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ir lėšų perdavimu, vykdymas. Jeigu atsakovai teismo sprendimu yra įpareigoti atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kuriuo pareiškėjai yra įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, tai yra nugriauti statinius, yra įsiteisėjęs, tačiau neįvykdytas. Pareiškėjai prie skundo teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2018 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimas, pagal kurį jų atžvilgiu yra išduotas vykdomasis raštas buvo įvykdytas. Iš pateikto skundo motyvų matyti, kad pareiškėjai iš esmės neginčija, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, tačiau mano, kad antstolė turėjo ne surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, o turėjo kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo.
Susipažinus su vykdomąja byla, teismo turimais duomenimis iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO darytina išvada, kad šiuo atveju antstolis neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl nutarties vykdymo išaiškinimo. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kadangi vykdomojoje byloje nei pareiškėjai, nei išieškotojas nekėlė klausimo dėl nutarties aiškinimo ir antstoliui nekilo abejonių/neaiškumų dėl vykdymo tvarkos, nebuvo procesinio pagrindo kreiptis į teismą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Teismo turimi duomenys iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO patvirtina, kad sprendimo vykdymas buvo atidėtas ne vieną kartą, paskutinį kartą sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2018 m. spalio 1 d.
CPK 771 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį surašyti aktą, jeigu teismo sprendimas yra neįvykdytas ir perduoti jį teismui.
Įvertinus tai, kad antstolei 2018 m. gruodžio 4 d. surašant skundžiamą aktą, sprendimo vykdymo atidėjimo terminas buvo pasibaigęs, todėl teismo vertinimu, antstolė nustačiusi, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas, vadovaudamasi CPK 771 straipsniu, pagrįstai surašė pareiškėjų skundžiamą aktą, todėl jo naikinti nėra pagrindo, nes tik 2019 m. sausio 24 d. nutartimi, kuri šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, buvo nutarta 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą atidėti iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjų skundo netenkinti.
Vykdomąją bylą Nr. 0075/17/00585 grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo rūmams, kur 2019 m. vasario 11 d. bus nagrinėjamas antstolės A. R. Žičkuvienės pareiškimas dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, civilinėje byloje Nr. 2VP-1507-/2019.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.