Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-04-16 · Administracinė byla Nr. I-235-413/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-16
Bylos Nr.
I-235-413/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius, Gintautas Koriaginas
Trečiasis asmuo
Z. L., L. A., V. K. L., E. L., I. B., L. S.
Pareiškėjas
UAB „Ethical Products Distribution“
Atsakovas
Marijampolės apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Egidijus Milašius, Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-235-413/2009Procesinio sprendimo kategorija 11.9; 11.12. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Egidijui Milašiui,atsakovo atstovui Tadui Račiui,trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. L. ir jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ethical Products Distribution“ skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. L. , L. A. , V. K. L., E. L. , I. B. ir L. S. dėl administracinių aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Ethical Products Distribution“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr.SD-11-3251, 1998 m. lapkričio 25 d. protokolą, 1998 m. lapkričio 25 d. aktą ir nuosavybės teise (iki nacionalizacijos) valdytos žemės sklypo dalies, patenkančios į Marijampolės miesto teritoriją bei esančios Marijampolės mieste, Gėlyno g., ribų schemą; Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. balandžio 21 d. sprendimus Nr.SM-18-1210, Nr.SM-18-1207, Nr.SM-18-1211, Nr.SM-18-1209, Nr.SM-18-1208, Nr.SM-18-1212 bei 2008 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr.ŽM-516.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad bendrovė 1999 m. kovo 31 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį N18/99 Nr. 0029, pagal kurią 99 metų laikotarpiui iš valstybės išsinuomavo 4,5596 ha ploto žemės sklypą, esantį Marijampolėje, Gėlyno g. Atsakovas 2006 m. rugsėjo 29 d. minėtą žemės nuomos sutartį nutraukė, tačiau jo sprendimą pareiškėja apskundė teismui. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą, ir civilinį procesą dėl nuomos sutarties atnaujinimo pareiškėjas pralaimėjo. Ginčijamais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims į A. M. iki turto nacionalizacijos valdytą 6,33 ha žemę Marijampolės mieste. Nuomotas sklypas patenka į paminėtos grąžintinos žemės sklypą. Bendrovė kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, kad A. M. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 6.33 ha žemės sklypą, esantį Marijampolės mieste. Kadangi šis teismo sprendimas įtakojo pareiškėjo civilines teises ir pareigas, teismas nusprendė atnaujinti procesą. Ši civilinė byla pagal L. A. pareiškimą nagrinėjama iki šiol. Šioje byloje yra aplinkybių, išryškinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, atliktus atkuriant nuosavybės teises A. M. įpėdiniams bei priimant neteisėtus sprendimus žemės nuosavybės atkūrimo procese. Skundžiamieji aktai pažeidžia pareiškėjos interesus ir prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Panaikinus skundžiamus aktus, pareiškėjai ateityje atsirastų teisinis pagrindas atnaujinti civilinę bylą dėl nuomos sutarties panaikinimo ir siekti tapti 4,5596 ha ginčo sklypo, esančio Gėlyno g. 32, Marijampolėje, nuomininke.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su pareiškėju 1999 m. kovo 31 d. dėl ginčo žemės sklypo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis N18/99-Nr.0029 vienašališkai buvo nutraukta 2006 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėjo, kad apskrities viršininko veiksmai nutraukiant minėtą sutartį buvo pagrįsti ir teisėti bei pripažino ginčo sutarties nutraukimą teisėtu. Todėl nuo to momento pareiškėja neteko bet kokių teisių į ginčo žemės sklypą ir neturi jokio juridinio pagrindo ginčyti šių administracinių aktų.

Tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovė advokatė prašė atmesti pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatymu nustatytą terminą skųsti minėtus aktus teismui. Apie šiuos aktus (aktą, sprendimą, ribų schemas) bendrovei buvo žinoma dar 2008 metais, pateikus pareiškimą Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kadangi visi šie dokumentai buvo pateikti į minėtą civilinę bylą. Pakartotinai pareiškėja su minėtais dokumentais galėjo susipažinti Marijampolės rajono apylinkės teismui 2008 m. balandžio 17 d. išreikalavus nuosavybės atkūrimo bylą. O apie skundžiamus sprendimus ir įsakymą, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjai buvo žinoma jau 2008 m. gruodžio 5 d. Teigė, kad bendrovei nesuteikta teisė ginti viešą interesą. Nuomos sutartis su pareiškėja buvo vienašališkai nutraukta ne dėl to, kad į šį žemės sklypą pretendavo atkurti nuosavybės teises tretieji suinteresuoti asmenys, bet todėl, kad nuomininkas nevykdė sutarties sąlygų ir išnuomotame sklype nevykdė jokios komercinės - ūkinės veiklos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Minėtų teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-308/2009 pažymėjo, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas.

Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę paduoti skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi asmens teisę paduoti skundą administraciniam teismui suponuoja aplinkybės, kad jis gina (nurodo skunde, kad gina) būtent savo (o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą) asmenines teises ar įstatymų saugomus interesus ir (subjektyvus faktorius) kad jis mano, jog šie (tariamai pažeisti) jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pažymėtina, kad besikreipiančio į teismą asmens nurodyti kaip (tariamai) pažeisti teisės ar įstatymų saugomi interesai tam tikrais atvejais gali visiškai arba iš dalies sutapti su viešuoju interesu, kurį pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį gali ginti (įstatymų nustatytais atvejais) tik kiti šiose normose nurodyti subjektai. Tačiau toks interesų sutapimas negali paneigti asmens teisės pačiam kreiptis į teismą dėl savo (tariamai) pažeistų teisių gynimo, nes priešingai nėra nustatyta įstatymų. Nurodyta taisyklė (procesinių teisės normų aiškinimas) yra pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės penkių teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A3-64/07). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pasakyta, kad teismas, sistemiškai vertindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, daro išvadą, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ethical Products Distribution“ 1999 m. kovo 31 d. sudarė su Marijampolės apskrities viršininko administracija Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį N18/99-Nr.0029. Minėta sutartimi jai buvo išnuomotas 4,5596 ha žemės sklypas, esantis Gėlyno g., Marijampolėje. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2006 m. rugsėjo 29 d. žemės nuomos sutartį vienašališkai nutraukė, kadangi nuomininkas nenaudojo išsinuomoto žemės sklypo pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pažeisdamas žemės nuomos sutarties 6 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė UAB „Ethical Products Distribution“ kasacinį skundą dėl minėtos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriuo teismas pripažino, kad nuomos sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos anksčiau nuomotas žemės sklypas šiuo metu patenka į žemės sklypą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Nuosavybės teisės atkurtos 2008 m. balandžio 21 d. sprendimais ir 2008 m. balandžio 25 d. įsakymu. Pareiškėjos reikalavimai panaikinti protokolą, aktą, ribų schemą, sprendimus bei įsakymą grindžiami teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, pažeidimais, o savo subjektinę teisę reikalauti paminėtų administracinių aktų panaikinimo bendrovė sieja su ateityje galinčiu atsirasti teisiniu pagrindu atnaujinti civilinę bylą Nr. 3K-3-662/2007 Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 1, 2 ar 5 p. pagrindais bei savo teise sudaryti ginčo sklypo nuomos sutartį ateityje.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga pripažinti skundą pagrįstu yra asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo konstatavimo faktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama panaikinti administracinius aktus, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nėra šių teisinių santykių dalyvė. Lietuvos Aukščiausias teismas 2008 m. vasario 5 d. nutartyje pažymėjo, kad nuomotojas turėjo pagrindą nutraukti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi nuomos sutartis buvo panaikinta ne dėl to, kad į tą žemės sklypą turėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, o todėl, kad bendrovė pažeidė sutarties sąlygas. Iš pasakyto darytina išvada, kad pareiškėja šioje byloje negali reikalauti pašalinti jos teisės ar įstatymu saugomų interesų pažeidimą, kadangi ji tokių teisių nėra įgijusi. Reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu.

Aptartų aplinkybių ir bylos įrodymų viseto pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti ir tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.

Teisėjai Gintautas KoriaginasJolanta MedvedevienėAlgis Markevičius