Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. J. bausmę atlieka pagal Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Polocko rajono ir miesto teismo 2014 m. spalio 13 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 3 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, galutinė bausmė nustatyta – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams. Taip pat teistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 258 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, galutinė bausmė paskirta – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 2 d., pabaiga – 2023 m. spalio 2 d.

2. Komisija 2019 m. lapkričio 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam E. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

6. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

7. Nuteistasis E. J. bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. J. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad rizika vertinama 31 balas (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

8. Kaip teisingai pažymėta skunde, E. J. už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 10 kartų. Be to, bausmės atlikimo metu jis mokėsi ir įgijo II-o lygio staliaus kvalifikaciją, dirba. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis pataisos namuose nesielgė nepriekaištingai, kadangi nors ir buvo skatinamas eilę kartų, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs 1 kartą. Iš šių duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys nebuvo nuoseklus išimtinai teigiama linkme. Šį nusižengimą nuteistasis padarė prieš daugiau, nei metus – 2018 m. liepos 3 d., nors prieš tai buvo 8 kartus skatintas. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius. Ir nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. J. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Be to, priešingai, nei teigiama skunde, E. J. išties praeityje yra teistas, tame tarpe už iš esmės analogišką veiką, todėl vertintina, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau, priešingai, nei teigia nuteistasis, tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, įstatymo nėra draudžiamas, o tik negali būti vienu iš esminiu kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

10. Abejoti išimtinai teigiama ir pakankama nuteistojo elgesio korekcija verčia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis susiduria su sunkumais atpažindamas problemines sritis, apie nusikaltimus kalbėti ir juos analizuoti nėra linkęs. E. J. apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, daugiau optimistiškai jas vertina. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis atsainiai žiūri į savo elgesio pasekmes, jų nesureikšmina ir lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Itin neigiamai nuteistąjį apibūdina aplinkybė, kad jis iš dalies palaiko kriminalinę subkultūrą, savo elgesį minimalizuoja, pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Pataisos įstaigoje gavo nuobaudą už alkoholio vartojimą, tačiau bando pasiteisinti, kad šventė gimtadienį. Tai dar kartą įrodo, kad nuteistasis ciniškai elgiasi ir žiūri į pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį jį supančiomis aplinkybėmis, neprisiimdamas kaltės. Be to, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad išlieka kriminogeninis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai.

11. Sutiktina su nuteistuoju, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei (31 balas), tačiau vien tai, priešingai, nei teigia nuteistasis nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi ne mažiau svarbi sąlyga yra pagrįstas manymas, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutiniojo vertinimo nuteistojo E. J. nusikalstamo elgesio rizikos balas nėra sumažėjęs, o tai nerodo akivaizdžios ir abejonių nekeliančios nuteistojo pažangos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu, siekdamas savo elgesiu įrodyti, kad pataisos procesas gali būti toliau tęsiamas laisvėje, turi mažinti nusikalstamo elgesio rizikos balus, kadangi paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 3 metai 10 mėnesių 5 dienos, paskirta bausmė – 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, priešingai, nei teigiama skunde, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apygardos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad jau E. J. padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų, juo labiau, kad jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad likusios neatliktos bausmės dydis nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau gali būti vertinamas kitų aplinkybių kontekste ir įstatymo nėra draudžiamas.

13. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis E. J. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. J. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.