Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovui M. K., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2019 m. rugpjūčio 29 d. priimtas ieškovės V. M. ieškinys atsakovui M. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriuo prašo nustatyti dukros M. K. gyvenamąją vietą su ieškove V. M., priteisti iš atsakovo M. K. dukros M. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 125 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant V. M., nustatyti, kad M. K. bendrauja su dukra M. K. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį jos gyvenamojoje vietoje nuo 14 val. iki 16 val., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas M. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2019 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai ir laiku, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsakovo nuomonė teismui nebuvo išsakyta tiesiogiai, nes jis į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu – procesinius dokumentus išsiuntus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismo šaukimas buvo įteiktas pačiam atsakovui asmeniškai, todėl jis žino apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme.

Byloje nustatyta, kad šalys susilaukė dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini). Nepilnametė mergaitė gyvena su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ieškovė rūpinasi dukra ir ją prižiūri, stengiasi mergaitei sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas mergaitės atžvilgiu, teismas neturi, todėl atsižvelgiant į institucijos išvadą, ieškovės paaiškinimus, mažą vaiko amžių, nepilnametės M. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Ieškovės prašymu nustatytina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, siekiant, kad ne tik atsakovas turėtų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, bet ir užtikrinant nepilnamečio vaiko galimybę bendrauti su tėvu. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus ir institucijos išvadą, nustatytina, kad atsakovas M. K. su nepilnamete dukra M. K. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį jos gyvenamojoje vietoje nuo 14 val. iki 16 val. (CK 3.172 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepilnametei mergaitei išlaikymo neteikia nuo jos gimimo, išskyrus atsakovo duotus 70 Eur rugsėjo mėnesį. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai bei turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismas savo iniciatyva surinko duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas Užimtumo tarnyboje neregistruotas, Sodros duomenimis nedirba, pajamų negauna, turto neturi. Ieškovės gaunamos pajamos yra minimalios, ji taip pat gauna socialines išmokas vaikams, turto neturi, ieškovės nepilnametei dukrai G. K. teismo sprendimu teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Įvertinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, abiejų šalių turtinę padėtį – ieškovė augina dvi nepilnametes dukras ir viena jas išlaiko, ieškovė su nepilnametėmis mergaitėmis gyvena jos motinai priklausančiame bute, nepilnametei M. yra 2 m. 5 mėn., jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ieškovė gauna minimalų mėnesinį atlyginimą ir socialines išmokas vaikams, turi pilnametę dukrą, kuri mokosi vidurinėje mokykloje ir pagal išgales prisideda prie jos išlaikymo, ieškovės finansinė padėtis sunki; atsakovas nedirba, turto neturi, turi tris nepilnamečius vaikus, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai G. K., jo nepilnametis sūnus R. (16 m.) gyvena su motina užsienyje, be to, byloje esančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra darbingas ir sveikas, turi paklausias elektromonterio ir staliaus specialybes, jo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą yra žymiai didesnės; atsižvelgiant į šalių dukros M. amžių – 2 m. 5 mėn., į jos bendruosius ir specialiuosius poreikius būstui, maistui, aprangai, lavinimui, sveikatai; į minimalią mėnesinę algą, kuri sudaro 555 Eur per mėnesį; nepilnametės M. K. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors ieškovė dirba ir gauna minimalias pajamas, be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikui gyvenant su ja, ji privalo užtikrinti vaiko teisę į būstą, todėl finansinė tėvų padėtis laikytina apylyge.

Be to, pasisakant dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, yra laikomasi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba ir neieško papildomo darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad atsižvelgiant į tėvų finansinę padėtį, pripažintina, kad 250 Eur vaikui laikytinos reikalingomis ir protingomis išlaidomis patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, todėl iš atsakovo priteistas 125 Eur išlaikymo dydis minimaliai užtikrins nepilnametės mergaitės poreikius, jos vystymąsi, normalias buitines sąlygas. Nustatydamas kiekvieno iš tėvų išlaikymo dydžio dalį, teismas atsižvelgia į nurodytas aplinkybes bei konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį, paskirstant 125 Eur iš atsakovo vaiko išlaikymui, preziumuojama, jog likusias 125 Eur dalis vaikui privalės teikti ieškovė.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismas neturi kitų duomenų, išskyrus duomenis teismo iniciatyva gautus iš viešų registrų, apie jo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai jis turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo ar padidinimo.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. M.

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu buvo nuspręsta teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis – 33,75 Eur ( 12 mėn. x 125 Eur = 1 500 Eur x 3 proc. = 45 Eur x 75 proc.) už išlaikymo priteisimą priteistinas iš atsakovo.

Teismui pateikta 2019 m. gruodžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.15)NTP-7-6823, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. M. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 182 Eur advokato užmokestis ir 5,10 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 187,10 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 187,10 Eur valstybės patirtos išlaidos advokato pagalbai atlyginti.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos – 5,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 375-380 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti šalių nepilnametės dukros M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą, nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki išlaikytinės pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą dvidešimt penkis eurus (125 Eur).

Periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti jos nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai penkių eurų keturiasdešimt septynių centų (5,47 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, trisdešimt trijų eurų septyniasdešimt penkių centų (33,75 Eur) žyminį mokestį ir vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų dešimt centų (187,10 Eur) išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodai – 5660 (žyminiam mokesčiui ir išlaidoms už procesinių dokumentų įteikimą), 5630 (advokato pagalbos išlaidoms).

Spendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.