Kauno apygardos teismo nutarimas

2018-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-239-317/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-28
Bylos Nr.
AN2-239-317/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00060-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-239-317/2018
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00060-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimo R. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2018 m. sausio 11 d. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 226 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. apie 13.13 val. (duomenys neskelbtini) areštinėje, adresu (duomenys neskelbtini), vykdant perduodamų daiktų apžiūrą, sulaikytasis R. K., slėpdamas nuo patikrinimo sportinių batelių viduje, slėpė 23 vnt. rudos spalvos tablečių, kurios yra priskiriamos prie vaistinių preparatų „Chlorprothixene“ (2017 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokia savo veika R. K., neturėdamas gydytojo lapo ir išduoto medicininio pažymėjimo (forma Nr. 046), pažeidė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-156 3 skyriaus 50, 51, 52 punktus. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-68-2018 R. K. už ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – vaistinio preparato (23 tablečių) konfiskavimas. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 52ANR-N-68-2018, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį, panaikintas. R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 226 straipsnio 1 dalyje, konstatavus, jog jis 2017 m. gruodžio 4 d. pervežtas iš (duomenys neskelbtini) ir patalpintas į sulaikytų asmenų laikymo vietą – (duomenys neskelbtini) areštinę, neteisėtai įnešė daiktą, draudžiamą turėti areštantams – 23 tabletes, kuriose buvo rasta vaistinė medžiaga – (duomenys neskelbtini). Tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, Policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 2 punktą, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 16 priedą. R. K. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 226 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Konfiskuotos iš jo paimtos ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje voke saugomos 23 tabletės, kurių veiklioji medžiaga – (duomenys neskelbtini).Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarimu, R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują spendimą šioje administracinio nusižengimo byloje. Skunde nubaustasis nurodo, kad jis nesutinka su apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria teismas pakeitė administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo R. K. pripažintas kaltu dėl ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Teismas iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.Pasak apelianto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra ne kartą pažymėję, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuoti administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) sudėties objektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teismas privalo nustatyti, kokios aplinkybės yra įrodytos surinktais ir teismui pateiktais įrodymais. Skunde teigiama, kad LVAT nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo kaltinimas formuojamas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris ir apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, konstatavęs, jog R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, Policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 2 punktą, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 16 priedą, patraukė nubaustąjį administracinėn atsakomybėn už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą. Tokiu būdu buvo apribotos apelianto teises gintis nuo pareikšto kaltinimo, kadangi jis proceso metu gynėsi nuo institucijos suformuoto kaltinimo. Atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime vadovavosi Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 16 priedu, kuris nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios, todėl suimtasis šiame priede nustatytų draudimų pažeisti negalėjo. Pažymima ir tai, kad teismo teiginys, jog nubaustasis į sulaikytųjų laikymo vietą neteisėtai, nuslėpęs nuo patikrinimo, įnešė daiktus – jam skirtus, tačiau nesuvartotus vaistus, kurių pagal galiojančią nustatytą tvarką jis negalėjo turėti, yra neatitinkantis tikrovės ir niekuo nepagrįstas, nes suimtasis R. K. jokių draudžiamų, tai yra neteisėtai įgytų, daiktų neturėjo ir medikamentų nuo patikrinimo neslėpė, o gydytojo jam paskirtus vaistus laikė krepšyje kartu su visais kitais asmeniniais daiktais. Pasak nubaustojo, jis vaistus gauna teisėtai iš sulaikymo vietos gydytojo, kuris jam yra paskyręs gydymą medikamentais. Be to, apylinkės teismas tik formaliai konstatavo, jog administracinį nusižengimą R. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jo kaltė šioje byloje apskritai nebuvo įrodinėjama, nors nėra jokių duomenų, kad nubaustasis tyčia, turėdamas aiškų motyvą ir tikslą, siekė draudžiamus daiktus įnešti į areštinę. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime teigiama, kad nuteistiesiems, suimtiesiems ir sulaikytiems pasimatymų metu daiktų perdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. 182 „Dėl areštinių vidaus tvarkos taisyklių“, 140 punkte, kuriame teigiama, kad pasimatymų metu asmenims, atvykusiems į pasimatymą, ir nuteistiesiems areštu draudžiama perduoti vieni kitiems bet kokius dokumentus, užrašus, brėžinius ir kitokius daiktus. Prireikus dokumentai ar kiti daiktai perduodami pasimatymų biuro darbuotojui. Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimą, laikymą ir įtraukimą į apskaitą Laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintas Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą Laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), kurio 51 punkte numatyta, kad suimtajam ar nuteistajam naujai atvykus į įstaigą ir su savimi turint vaistų lėtinėms ligoms gydyti, įstaigos gydytojas įvertina jo sveikatos būklę ir, patvirtinęs lėtinės ligos diagnozę, išduoda medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046), kuriame pažymi vaisto pavadinimą ir kiekį, kuriuos asmeniui leidžiama turėti. Toks medicininis pažymėjimas išduodamas ir suimtajam ar nuteistajam, sergančiam lėtine liga, vykstant iš vienos įstaigos į kitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas.Apeliaciniame skunde ginčijama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 226 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo ir jo kaltės įrodytumo, neteisingai taikė įstatymo nuostatas ir nepagrįstai apeliantą pripažino padarius ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepagrįstai sprendė R. K. veiksmuose buvus Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies, Policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 2 punkto ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 16 priedo pažeidimams. ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už 1) neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, 2) perdavimą ar 3) bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietoje, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba 4) neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra alternatyvi, todėl atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vieno iš šių veiksmų įgyvendinimo. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog R. K. institucijos nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas sulaikytas (duomenys neskelbtini) areštinėje, vykdant perduodamų daiktų apžiūrą, sportinių batelių viduje slėpė 23 vnt. tablečių, kurios priskiriamos vaistiniams preparatams „Chlorprothixene“.Tokiu būdu R. K. buvo kaltinamas pažeidęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-156 50, 51, 52 punktus. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas institucijos nutarimą dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje konstatavo, jog R. K. neteisėtai, nuslėpęs nuo patikrinimo, 2017 m. gruodžio 4 d. įnešė į sulaikytųjų laikymo vietą ((duomenys neskelbtini) areštinę) jam skirtus, tačiau nesuvartotus, vaistus, kurių pagal galiojančią nustatytą tvarką negalėjo turėti. Teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir priimdamas naują nutarimą, nurodė, jog R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, Policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 2 punktą ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 16 priedą. Iš aptartų duomenų matyti, kad apylinkės teismas, iš naujo nustatęs R. K. veiksmuose ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytus šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmingus požymius bei teisės aktus, kuriuos nubaustasis savo veiksmais pažeidė, konstatavo, jog apeliantas iš jo suėmimo vietos (duomenys neskelbtini) į kitą suėmimo vietą – (duomenys neskelbtini) areštinę, 23 vnt. tablečių, priskiriamų vaistiniams preparatams „Chlorprothixene“, įnešė neteisėtai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus bei surinktą medžiagą, su tokia skundžiamo nutarimo išvada nesutinka.Visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris daiktus ar reikmenis įnešė, perdavė ar siekė perduoti būtent laisvės atėmimo ar sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba tas, kas daiktus iš šių laikomų asmenų įgijo. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, ne kitiems, o būtent laisvės atėmimo ar sulaikymo vietose laikomiems asmenims daiktus ar reikmenis turint su savo asmeniniais daiktais, juos pervežant iš vienos sulaikymo vietos į kitą bei tokiu būdu minėtus daiktus ar reikmenis įnešant į naują suėmimo ar sulaikymo vietą, jiems atsakomybė pagal ANK 226 straipsnio 1 dalį negali būti netaikoma. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2018 m. vasario 20 d. raštas Nr. 9-2128 patvirtina, jog suimtajam R. K. laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir vėlesniais buvo išrašytas vaistas „(duomenys neskelbtini)“, kurio veiklioji medžiaga – (duomenys neskelbtini). Šis medikamentas jam buvo išrašomas nurodytais laikotarpiais po 30 vnt. tablečių, o dienai skirtos dozės (po tris tabletes į dieną) išduodamos kiekvienos dienos ryte. Vaistus suimtasis vartojo savarankiškai, tai yra be medicinos personalo kontrolės. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. A. K. vaistus „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo teisėtai – gydytojo paskyrimu. Iš byloje esančio Gydytojo paskyrimų lapo matyti, jog nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d., kuomet R. K. buvo perkeltas į kitą suėmimo vietą – (duomenys neskelbtini) areštinę, jam šie medikamentai buvo paskirti, tačiau išduodami nebuvo. Vis tik tai nepaneigia apelianto teiginių, jog šių vaistų didesnis kiekis tarp jo daiktų rastas dėl to, kad ne visus juos suvartodavo pagal gydytojo nurodymus. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. K., turėdamas su savo asmeniniais daiktais minėtą vaisinį preparatą, pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, kuri numato, jog suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, daiktų ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ar, juolab, Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių 2 punkte išdėstytą bendrąją nuostatą, kad areštanto teises ir pareigas bei jam taikomus draudimus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas. Skundžiamame nutarime taip pat konstatuota, jog R. K. pažeidė Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 16 priedą. Šiame priede nurodytas tardymo izoliatoriuose suimtiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausių reikmenų sąrašas, kurio 3 punkte nurodyti medicininės paskirties reikmenys. Kaip teisingai pažymima nubaustojo skunde, minėtas teisės aktas 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-110 pripažintas netekusiu galios nuo 2016 m. balandžio 1 d. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. K. pažeidusiu teisės aktą, kuris jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo galiojantis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Suėmimo vykdymo įstatymas bei Areštinių vidaus tvarkos taisyklės nenumato specialiosios vaistų (vaistinių preparatų) išdavimo laisvės atėmimo ar sulaikymo vietose laikomiems asmenims tvarkos. Kaip pagrįstai pažymėta Institucijos nutarime, suimtam asmeniui išduodamų vaistų ir (ar) vaistinių preparatų bei medicinos prekių išdavimo tvarką galimo administracinio nusižengimo padarymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintas Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, galiojęs iki 2017 m. gruodžio 13 d. Šio aprašo 50–52 punktuose, kuriuos Institucijos nutarimu ir buvo pripažintas pažeidęs R. K., numatyta, kad tardymo izoliatoriuose vaistai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį vienam gydymo kursui. Suimtajam ar nuteistajam išduodamas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymima vaisto pavadinimas ir kiekis, kuriuos asmeniui leidžiama turėti. Suimtajam ar nuteistajam naujai atvykus į įstaigą ir su savimi turint vaistų lėtinėms ligoms gydyti, įstaigos gydytojas įvertina jo sveikatos būklę ir, patvirtinęs lėtinės ligos diagnozę, išduoda Medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046), kuriame pažymi vaisto pavadinimą ir kiekį, kuriuos asmeniui leidžiama turėti. Toks medicininis pažymėjimas išduodamas ir suimtajam ar nuteistajam, sergančiam lėtine liga, vykstant iš vienos įstaigos į kitą. Vaistiniai preparatai ir medicinos prekės, kuriais buvo neteisėtai disponuojama, taip pat atsiųsti pašto siuntose, paimami ir saugomi įstaigoje arba suimtojo ar nuteistojo prašymu perduodami sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams, o įstaigos direktoriaus leidimu – kitiems asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.Nors šių teisės aktų pažeidimai inkriminuojami suimtajam R. K., tačiau juos aiškinant sistemiškai akivaizdu, kad jais siekiama reguliuoti ne suimtųjų, o būtent įstaigų, kuriuose jie laikomi, personalo veiksmus, išduodant, laikant ir įtraukiant į apskaitą vaistus ar medicinos prekes. Nuteistajam R. K., jį perkeliant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 26 d. rašto Nr. 9-2392, medicininis pažymėjimas jam nebuvo išduotas, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo V skyriuje nėra nuostatos, kad psichotropiniai vaistai duodami ilgesniam laikui ir rašomas medicininis pažymėjimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad minėtas aprašas įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 13 d., tai yra R. K. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu dar nebuvo galiojantis, todėl nėra pagrindo juo vadovautis, argumentuojant, kodėl medicininis pažymėjimas suimtajam nebuvo išduotas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai. II ir III sąraše nurodoma, kokios narkotinės ir psichotropinės medžiagos Lietuvos Respublikoje leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Priešingai nei teigiama minėtame rašte, vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“, kurio veiklioji medžiaga (duomenys neskelbtini), minėtuose sąrašuose nėra priskiriamas nei prie narkotinių, nei prie psichotropinių medžiagų, todėl teiginiai, jog Medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046) apeliantui nebuvo išduotas dėl to, kad jam skirtas vaistinis preparatas priskiriamas psichotropinėms medžiagoms, nepagrįsti. Juolab įvertinus ir tai, kad psichotropinių medžiagų, skirtų vartoti medicininiais tikslais, apskaita laisvės atėmimo ar sulaikymo vietose, jų įsigijimo ir išdavimo pacientams tvarka itin griežta, vaistai suimtųjų vartojami medicinos personalo atstovo akivaizdoje. Tuo tarpu R. K. vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išduotas vartoti kontrolėje. Kaip minėta, R. K. vaistą „(duomenys neskelbtini)“ vartojo (duomenys neskelbtini) gydytojo paskyrimu, todėl šio preparato laikymas tarp jo asmeninių daiktų negali būti vertinamas kaip neteisėtas, net ir jį pervežant iš vienos suėmimo vietos į kitą. Konstatavus, kad ANK 226 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti inkriminuojamas tiems asmenims, kurie daiktus ar reikmenis neteisėtai įneša, perduoda ar bando perduoti laisvės atėmimo ar sulaikymo vietose laikomiems asmenims, taip pat tiems, kurie iš šių asmenų daiktus ar reikmenis siekia gauti, R. K. veiksmai ANK 226 straipsnio būtinųjų sudėties požymių neatitinka. Aukštesniojo teismo vertinimu, nubaustąjį perkeliant iš vienos sulaikymo vietos į kitą, su savo asmeniniais daiktais turint jo teisėtu būdu įgytus vaistus, tačiau galimai pažeidus nustatytą tvarką bei neinformavus apie vaistinių preparatų turėjimą suėmimo vietos administracijos darbuotojų, šie jo veiksmai galėtų būti vertinami drausminio nusižengimo kontekste, kaip suėmimo režimo pažeidimas, tačiau savo esme nesudaro pagrindo jų vertinti kaip administracinio nusižengimo sudėties požymių turinčios veikos. Pažymėtina ir tai, kad ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareigūnas ar teismas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.R. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime skirti nuobaudą dėl jam inkriminuoto nusižengimo, nurodomi jo veiksmais galimai pažeisto norminio teisės akto punktai, kurie negali būti taikomi tuomet, kai galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, suimto asmens teisėtai (gydytojo paskyrimu) įgyti vaistai (vaistiniai preparatai) kartu su jo asmeniniais daiktais buvo pergabenti iš vienos suėmimo vykdymo vietos į kitą, apie tokių vaistų (vaistinių preparatų) turėjimą, pasimatymo metu siekiant juos perduoti laisvėje esančiam artimajam giminaičiui, neinformavus atsakingų suėmimo vykdymo vietos administracijos darbuotojų. Be to, apylinkės teismas, konstatavęs, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, ne tik pakeitė norminius teisės aktus, kuriuos R. K. buvo kaltinamas pažeidęs, bet ir paties kaltinimo esmę, nurodęs kitą administracinio nusižengimo padarymo laiką – 2017 m. gruodžio 4 d., taip pat veiksmus, kuriais nusižengimas buvo galimai padarytas (ne siekiant vaistinį preparatą perduoti laisvėje esančiam asmeniui, jį slepiant tarp asmeninių daiktų jau R. K. būnant (duomenys neskelbtini) areštinėje, kaip buvo nurodyta Institucijos nutarime ir administracinio nusižengimo protokole, o būtent perkeliant R. K. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) areštinę). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal paties R. K. atstovo skundą, neturėjo pagrindo inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybes keisti iš esmės skirtingomis ar papildyti suformuoto kaltinimo, juolab tinkamai teismo posėdyje apie tai neinformavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, nenustatęs ir neįvertinęs R. K. institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto norminio teisės akto pažeidimo pagrįstumo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ANK 226 straipsnio 1 dalies taikymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas nutarimas. Darant išvadą, jog R. K. veiksmai, nurodyti jam suformuotame administracinio nusižengimo aprašyme, neatitinka ANK 226 straipsnio 1 dalies požymių, administracinio nusižengimo teisena jam nutraukiama (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinę teiseną R. K. nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas