- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- A-442-345-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Galina Korabliova
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. J. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Teisingumo ministerijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valančiui, advokatei Galinai Korabliovai, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr.85-561(06)-D/08, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr.610-561-A/06 civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.
Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ginčijamas jo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Buvo nustatyta, jog pareiškėjos reikalavimas parengti kasacinį skundą civilinėje byloje dėl 3522,89 Lt skolos priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 341 straipsnio 2 punktu, kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju iš jai teikti teisinę pagalbą civilinėje byloje paskirtos advokatės Galinos Korabliovos reikalavo, jog advokatė civilinėje byloje parengtų kasacinį skundą. Šioje civilinėje byloje pareiškėja buvo atsakovė ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo šioje civilinėje byloje iš pareiškėjos buvo priteisti 3522,89 Lt. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 341 straipsnio 2 punkte numatyta, jog kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų. Civilinėje byloje, kurioje dalyvavo pareiškėja, ginčijama suma buvo 3522,89 Lt, todėl kasacija dėl tokio turtinio ginčo negalima. Teismas nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo nutraukimo yra pagrįstas ir atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų apimtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas išsamus teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų sąrašas, kuriame galimybė nutraukti pagalbos teikimą dėl jos neperspektyvumo nenumatyta. Atsakovas tik administruoja teisinės pagalbos teikimą, tačiau nėra kompetentingas priimti teisinius sprendimus dėl teismui nagrinėti jau perduoto civilinio ginčo esmės, nes atsakovas yra ne teisinė, o administracinė valstybės institucija. Pareiškėja taip pat nurodo, kad, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, antrinės teisinė pagalba jai privalėjo būti teikiama nuo bylos teisme iškėlimo iki įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Ginčijamu atsakovo sprendimu teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas po bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir tokiu būdu be jokio pagrindo buvo sumažinta teisinės pagalbos apimtis, nes pareiškėja neteko galimybės naudotis teisine pagalba ne tik kasacinėje instancijoje, bet ir proceso atnaujinimo bei įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stadijose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A(8)-50/2007 yra išaiškinęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindas (kai paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti tokios pagalbos) turi būti aiškinamas siejant jį su šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatytų prielaidų buvimu. Pirmosios instancijos teismo šioje byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytų antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų aiškinimas būtent ir atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Taikant šią įstatymo nuostatą, būtina nustatyti, kokie asmenys yra laikomi neturinčiais teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Tuo tarpu šio klausimo išsprendimui tiesioginę reikšmę turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnis. Byloje ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte buvo numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmens reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ši nuostata reiškia, jog asmenys, reiškiantys akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą.
Iš paminėtų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad asmeniui, kuriam yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir kuris reiškia akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus, antrinės teisinės pagalbos teikimas turi būti nutrauktas. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų nustatymas ir sprendimo dėl šios pagalbos teikimo nutraukimo priėmimas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kompetencija, todėl ši tarnyba, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus, turi teisę spręsti, ar asmens reiškiami reikalavimai laikytini akivaizdžiai nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, tačiau pareiškėja pareiškė reikalavimą inicijuoti šioje civilinėje byloje kasacinį procesą, nors civilinėje byloje ginčijama suma buvo mažesnė kaip penki tūkstančiai litų. Civilinio proceso kodekso 341 straipsnio 2 punkte yra aiškiai numatyta, jog tokiose civilinėse bylose kasacija yra negalima, todėl minėtas pareiškėjos reikalavimas buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.
Pareiškėjos apeliaciniame skunde minimos proceso atnaujinimo ir teismo sprendimo vykdymo stadijos yra papildomo pobūdžio, t. y. konkretaus civilinio ginčo atveju šių stadijų gali ir nebūti. Jeigu nagrinėjamu atveju iškiltų būtinybė atnaujinti procesą civilinėje byloje ar prasidėtų teismo sprendimo priverstinio vykdymo procesas, o pareiškėja atitiktų įstatymo numatytas sąlygas antrinei teisinei pagalbai gauti, šioje administracinėje byloje ginčijamas atsakovo sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo nebūtų kliūtis pareiškėjai atitinkamais atvejais vėl kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl ginčijamo atsakovo sprendimo. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.