- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- 2-1121-548/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- M. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., R. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai M. R., jos atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, suinteresuotiems asmenims A. G., R. S., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. S., A. G. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų R. S., A. G. priešinį pareiškimą pareiškėjai M. R., suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino paikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po močiutės O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties 1994 m. liepos 6 d., priėmė jos palikimą ir pradėjo jį valdyti. Šį juridinį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja M. R. savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad jos močiutė O. G., mirė 1994 m. liepos 7 d. Iki mirties močiutė gyveno kartu su ja, ji močiutę slaugė ir prižiūrėjo. Po močiutės mirties ji rūpinasi jos kapaviete, jai liko močiutės asmeniniai daiktai – religiniai paveikslai, patalynė, indai, drabužiai. Močiutė prašymą dėl nuosavybės atstatymo parašė 1991 metais, parodė jos vyrui žemės ribas. Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 14 d. įsakymu močiutei O. G. atkurta nuosavybės teisė į 9,03 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. R. 2005 m. balandžio 28 d. įregistravo ūkininko ūkį. Ji kartu su sutuoktiniu naudojosi močiutei priklausančiu sklypu nuo 1991 metų, sėjo grūdines kultūras, šienavo, deklaravo, teikė paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Po sutuoktinio A. R. mirties 2013 m. sausio 31 d., ji toliau rūpinasi žeme, ją dirba. Pas notarus nesikreipė. Suinteresuoti asmenys R. S. ir A. G. yra jos motinos V. V. brolio K. G. vaikai, t. y. O. G. anūkai.
Šalies argumentai
Pareiškėja su priešiniu pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad suinteresuoti asmenys R. S. ir A. G. palikimo nepriėmė, nors jiems niekas netrukdė to padaryti. Jie visiškai neprisidėjo prie močiutės slaugos, jos laidotuvių. Apie močiutės žemę jie žinojo, niekada jokių pretenzijų pareiškėjai nereiškė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė pareiškimą palaikė, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. S. ir A. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, pateikė prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, kuriame nurodė, kad jie nori pretenduoti į senelės O. G. palikimą. Jog senelės mirties dieną jokio paveldimo turto nebuvo, todėl pas notarą nesikreipė. Apie nuosavybės teisių atkūrimą palikėjai nieko nežinojo, šią aplinkybę sužinojo tik gavę pareiškėjos procesinius dokumentus šioje byloje. Prašo jų nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą O. G. palikimui priimti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemė buvo suteikta seneliui kaip savanoriui ir jiems labai brangi kaip atminimas. Senelis mirė 1943 metais, nuosavybės teisė į žemę atkurta senelei. Senelė su visu turtu persikėlė gyventi į Kalvius apie 1979 metus. Po senelės mirties visas turtas liko pareiškėjai. 2004 metais, po nuosavybės teisių atkūrimo, pas notarę dėl paveldėjimo nesikreipė, žeme leido naudotis pareiškėjai, jiems žinoma žemės buvimo vieta. Pareiškėja senelės kapavietės neprižiūri. Nenori, kad pareiškėja žemę parduotų, mano, jog turi paveldėti žemę visi trys.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimus, kuriuose nurodė, jog su pareiškėjos M. R. pareiškimu sutinka visiškai, o suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl termino atnaujinimo prašo atmesti. Teismo posėdžio metu atstovė Ernesta Mockutė paaiškino, kad O. G. nuosavybės teisės į 9,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atkurtos 2005 metais. Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja palikėja rūpinosi iki mirties, ją prižiūrėjo ir mirus palaidojo, prižiūri kapavietę. Taip pat naudojasi senelei priklausančia žeme. Mano, jog pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai. Prašo suinteresuotų asmenų priešinį pareiškimą netenkinti, nes nors pareiškime nurodo, kad apie paveldimą turtą sužinojo tik gavę pareiškėjos procesinius dokumentus, tačiau iš jų paaiškinimų matyti, kad apie žemę jiems buvo žinoma seniai, žeme jie nesinaudojo, nereiškė jokių pretenzijų, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. Š. paaiškino, kad Kalvių kaime gyvena nuo 1987 metų, su pareiškėja kaimynės nuo 2002 metų. Jai žinoma, kad O. G. turėjo žemės, o pareiškėja su savo vyru ir sūnumi Laimiu visą laiką ta žeme naudojosi, nes vyras buvo įregistravę valstiečio ūkį. Po pareiškėjos vyro mirties 2013 m. sausio 31 d., pareiškėja su sūnumi naudojasi žeme, šienauja, gano gyvulius, sodina daržoves ir visiškai nesiruošia jos parduoti. Žemė yra (duomenys neskelbtini), maždaug 4-5 km nuo pareiškėjos gyvenamosios vietos. Pareiškėja ir jos dukra rūpinasi močiutės kapaviete, sodina gėles, uždega žvakutes. Suinteresuotą asmenį R. S. pažįsta, nes vaikai kartu lankė mokyklą, o Gudzinską tik iš matymo. Suinteresuoti asmenys niekada žemės nedirbo.
Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. paaiškino, jog pareiškėja su savo vyru, o dabar viena naudojosi O. G. žeme. Žemę arė, sėjo, deklaravo dėl išmokų. Jų žemė ribojasi su jo motinos žemės sklypu. Suinteresuotų asmenų nepažįsta ir nėra matęs. Jis padeda pareiškėjai nudirbt žemės ūkio darbus.
Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodėko (toliau - CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau - 1964 m. CK) (Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“, Vyr. žin. 1964, Nr. 19-138) (1994 m. gegužės 17 d. Redakcija Nr. 34) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Motyvuojamoji dalis
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja M. R. yra palikėjos O. G. anūkė. Palikėja O. G. ((duomenys neskelbtini) 1921 m. lapkričio 27 d. Kalvių bažnyčioje susituokė su S. G. (b. l. 28), kuris 1943 m. birželio 21 d. mirė (b. l. 27). Jų santuokoje gimė (duomenys neskelbtini) V. G., kuri 1923 m. spalio 14 d. pakrikštyta Žiežmarių bažnyčioje (b. l. 23) ir 1928 m. kovo 15 d. gimė K. G. (b. l. 26). K. G. 1955 m. kovo 26 d. susituokė su E. T. K. (b. l. 25), jų santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė R. G. (b. l. 17). R. G. susituokė 1978 m. gruodžio 30 d. su A. S. (b. l. 18) ir (duomenys neskelbtini). gimė A. G. (b. l. 24). K. G. mirė 1994 m. gruodžio 29 d. (b. l. 14). Palikėjos O. G. dukra V. G. 1955 m. lapkričio 6 d. susituokė su Z. V. (b. l. 22), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė M. V. (b. l. 20), kuri 1975 m. gruodžio 31 d. susituokė su A. R. (b. l. 19). V. V. mirė 1983 m. sausio 30 d. (b. l. 21). Palikėja O. G. mirė 1994 m. liepos 7 d. (b. l. 16). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos 2013 m. balandžio 16 d. pažymos Nr. IP-127 matyti, kad O. G. iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Palikėjai O. G. 2005 m. liepos 14 d. atkurtos nuosavybės teisės į 9,03 ha žemės (duomenys neskelbtini), Kauno a. (b. l. 7-8, 11, 12). Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis A. R. 2005 m. gegužės 2 d. įregistravo ūkininko ūkį (b. l. 6). Pareiškėja 2013 m. gegužės 10 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (b. l. 29). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro liudijimo matyti (b. l. 9), jog paveldėjimo byla po O. G. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Pareiškėjos paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. Š., S. S. parodymai bei pačių suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja po močiutės mirties aktyviais veiksmais priėmė O. G. palikimą – ji naudojosi ir iki šiol naudojasi, rūpinasi kaip savu mirusiosios O. G. nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Suinteresuoti asmenys, duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažino, kad pareiškėja po močiutės mirties iki dabar ūkininkauja, naudojosi ir naudojasi O. G. paliktais daiktais ir žeme. M. R. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jos močiutės O. G. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pripažintina, kad M. R. turi teisę paveldėti 1994 m. liepos 7 d. mirusios jos močiutės O. G. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Duomenų, kad O. G. paliko testamentą, nenustatyta (b. l. 10).
Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą atsiradusį po O. G. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Po palikėjos mirties atsiradus jai priklausančiam nekilnojamam turtui (b. l. 7-8), įpėdinei iškilo būtinybė registruoti savo teises į jį įstatymų nustatyta tvarka. O. G. palikimo priėmimo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja negali gauti, kitokia negu teismine tvarka, todėl toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 445 straipsnis).
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo).
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Suinteresuoti asmenys nurodė vieną priežastį, dėl kurios jie praleido terminą O. G. palikimui priimti – nebuvo paveldimo turto, o apie nuosavybės teisių atkūrimą jie nieko nežinojo. Taigi, vertinant jų pareiškimą su savarankiškais reikalavimais esminis dalykas – suinteresuotų asmenų nurodytų priežasčių, dėl kurių jie praleido terminą savo močiutės palikimui priimti, pripažinimas svarbiomis.
Palikimo priėmimo įstatymas nesieja nei su paveldimo turto pobūdžiu, nei su jo verte, nei su įpėdinio subjektyviu požiūriu į paveldimą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnį paveldimi materialūs ir nematerialūs daiktai, turtinės teisės ir pareigos. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys pripažino, kad visas jų močiutei priklausęs turtas liko pareiškėjai. Taigi, savo teiginį, kad močiutei mirus nebuvo jokio paveldimo turto paneigė patys suinteresuoti asmenys. Be to suinteresuoti asmenys nurodė, kad prašymus dėl termino atnaujinimo padavė tik po to, kai dėl fakto nustatymo kreipėsi pareiškėja, nors suinteresuotiems asmenims buvo žinoma kad iki ir po nuosavybės teisių atkūrimo žeme naudojosi tik pareiškėja. Kieno vardu 2005 metais atstatyta nuosavybė jie nesidomėjo, nes galvojo, kad žemę močiutė „užrašė“ pareiškėjai.
Kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeistos teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Pareiškėja nurodė, kad po močiutės mirties, atkūrus močiutei nuosavybės teises į žemę ji kalbėjosi su suinteresuotu asmeniu A. G. ir jis pasakė, kad žemė jam nereikalinga. Šie pareiškėjos paaiškinimai, kurių suinteresuoti asmenys neneigė, taip pat patvirtina, kad visi O. G. įpėdiniai žinojo apie palikimą ir būdami apdairūs, rūpestingi ir atidūs, galėjo jį priimti savo močiutės O. G. palikimą kaip įstatyminiai įpėdiniai vienu iš įstatymo (1964 m. CK 587 straipsnis) numatytu būdu, tačiau to nepadarė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog per terminą nustatytą palikimui priimti, suinteresuoti asmenys objektyviai negalėjo priimti palikimo, todėl teismas daro išvadą, kad suinteresuotų asmenų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jų močiutės mirties nebuvo suvaržyta. Be to nuo palikimo atsiradimo dienos iki sumanymo realizuoti savo teises praėjo devyniolika metų, kas taip pat vertintina kaip suinteresuotų asmenų nerūpestingumą patvirtinanti aplinkybė.
Išnagrinėjus bylą, teismas nekonstatuoja svarbių priežasčių, dėl kurių suinteresuoti asmenys praleido įstatymo nustatytą terminą jų motinos palikimui priimti, todėl atnaujinti tokį terminą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju dalyvaujančių asmenų, t. y. pareiškėjos M. R. ir suinteresuotų asmenų R. S. ir A. G., interesai yra priešingi, todėl gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno po 19,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas
nusprendžia:
R. S. ir A. G. pareiškimą dėl termino atnaujinimo O. G. palikimui priimti atmesti.
M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos močiutės O. G., gimusios 1892 m. sausio 3 d., mirusios 1994 m. liepos 7 d., palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Priteisti iš R. S. ir A. G. iš kiekvieno po 19,50 Lt (devyniolikos litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.