Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-202-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-02
Bylos Nr.
2A-202-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
Trečiasis asmuo
E. B.
Ieškovas
IĮ Estetinės odontologijos centras „VivaDens“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Kategorijos
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A29-868/07Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15.; 44.6.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu

2008 m. birželio 2 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovams adv. A.Goštautui, I. I., M. V., atsakovo atstovui A. N., trečiajam asmeniui E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo IĮ Estetinės odontologijos centras „VivaDens“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ Estetinės odontologijos centro „VivaDens” ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje L. Ž. ir E. B. ir atsakovo pusėje – S. M. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas IĮ Estetinės odontologijos centras „VivaDens” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2006-06-08 sprendimą Nr. 56-33. Nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (trumpinama – komisija) pagal S. M. pareiškimą 2006-06-08 priėmė sprendimą Nr. 56-33, kuriuo įpareigojo ieškovą išmokėti S. M. 4000 Lt išmoką: 2500 Lt 26 danties ekstrakcijai ir implantacijai bei 1500 Lt neturinei žalai kompensuoti. Komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas grubiai pažeidžiant jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas bendrąsias ginčų nagrinėjimo, ekspertizės skyrimo, atlikimo taisykles ir principus, o taip pat reikalavimus eksperto išvadai ir komisijos sprendimui. Ieškovas nurodė faktines aplinkybes, t.y., kad S. M., kitose klinikose gavusi pasiūlymą rauti 26-ą dantį, kreipėsi į ieškovą, prašydama dantį gydyti, atstatyti jo funkciją ir estetiką, prašė jį protezuoti, o ne implantuoti. Pacientės nurodyto danties kanalai anksčiau kitų klinikų buvo gydyti nekokybiškai ir užkalkėję. Pacientė buvo supažindinta su gydymo planu, su juo sutiko. Ieškovas nurodė pacientės konsultavimo ir gydymo eigą, jos nusiskundimus, siūlė nemokamai koreguoti vainikėlį ir pabaigti protezavimo darbus, tačiau pacientė atsisakė tęsti gydymą, pareikalavo grąžinti pinigus. Manydama, kad ieškovas protezuodamas padarė klaidų, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos odontologų rūmus, kur buvo sudaryta komisija pacientės nusiskundimams tirti, tačiau, komisijos išvados nebuvo išsamios, situacija objektyviai neįvertinta, kadangi komisijai nebuvo žinomos visos aplinkybės. Ieškovas nurodė, kad protezavimo darbai atlikti tinkamai, gydyme klaidų nebuvo, jokia žala pacientei nepadaryta. Geranoriškumo principu ieškovas grąžino pacientei jos sumokėtus pinigus, tačiau pacientė 2006-01-20 pateikė nepagrįstą pretenziją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o 2006-04-22 kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos dėl 4000 Lt kompensacijos išmokėjimo. Komisija prašymą išnagrinėjo 2006-05-24 ir 2006-06-08 posėdžiuose, pripažino Odontologų rūmų komisijos išvadas neišsamiomis, kreipėsi į KMU klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovą prof. R. K. atsakyti į komisijos pateiktus klausimus. 2006-06-06 prof. R. K. pateikė Komisijai išvadą, kurioje konstatavo, jog technologiškai 26-o danties vainikėlis padarytas gerai, sveikatos sutrikdymo žalos gydant ir protezuojant padaryta nebuvo, anatominio-struktūrinio danties sužalojimo paslaugų metu nepadaryta. Atsakovo komisija į šią išvadą visiškai neatsižvelgė ir pilna apimtimi patenkino S. M. prašymą kompensacinės išmokos dalyje. Ieškovas nurodė, kad atsakovo komisija formuluodama klausimus prof. R. K. neatsižvelgė į tai, kad jis yra odontologijos specialistas ir gali nustatyti medicininius faktus, o ne pateikti atsakymus į teisinius klausimus dėl moralinės žalos padarymo ar jos dydžio, todėl eksperto išvados šiais klausimais laikytinos niekinėmis. Atsakovas nesuteikė ieškovui galimybės pateikti klausimus ekspertui, neįtraukė esminio klausimo apie tausojančio protezavimo pacientei negalimumą ir 26-o danties kanalų nepraeinamumą, taip pat pažeidė komisijos veiklą reglamentuojančias procedūras, reglamentuotas 2005-02-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.152 bei komisijos darbo reglamentą, patvirtintą 2006-02-01 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-79, kadangi nesivadovavo demokratijos ir teisėtumo principais, o taip pat ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, CPK, reglamentuojančiu ginčo sprendimo procedūrą. Atsakovas informacijai pateikti suteikė ieškovui tik 3 darbo dienas, ieškovo pateiktų atsakymų visiškai neįvertino, nagrinėjo klausimą šališkai ir neobjektyviai, pažeidė ieškovo teisę būti išklausytam, su eksperto išvadomis leido susipažinti tik prieš posėdį. Pagal CK 6.246 str., 6.247 str. pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys, šios aplinkybės nebuvo nustatytos ir įrodytos. Atsakovas pažeidė CPK 12 str., 270 str., laiku nesurašė posėdžių protokolų, nemotyvuotai ieškovui uždraudė daryti posėdžio garso įrašą, nepagrįstai vadovavosi nepasirašytu taikos sutarties projektu, nenurodė teisės aktų, kuriais grindė savo sprendimą, aiškiai nenurodė kokia žala ir kokiais veiksmais padaryta, ar yra priežastinis ryšys, klaidingai konstatavo faktus (pacientės pageidavimus ir kt.), atsakovo sprendimas nepagrįstas nei medicininiais nei teisiniais faktais. Atsakovo Komisijos sprendime esantis konstatavimas, kad pacientės kreipimosi metu nebuvo tinkamai įvertinta jos burnos sveikata, kad pacientė nebuvo informuota, kad jautė skausmą ir patyrė moralinę žalą prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Neįvertinti faktai, kad pacientė nurodžiusi, jog skausmo nejuto, kad ji buvo savavališkai nusiėmusi vainikėlį ir dėl to sudarė situaciją kada juntamas skausmas, kad skausmas buvo trumpalaikis ir tokioms procedūroms būdingas, kad prof. R. K. konstatavo, jog ieškovas pacientei žalos nepadarė, protezavimo darbus atliko gerai. Ieškovo geranoriškumą grąžinant pinigus komisija nepagrįstai įvertino kaip ieškovo kaltės pripažinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2007-05-17 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (1996-10-03 Nr. I-1562) 3 str. nustatyta, kad kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Kiekvienas pacientas turi teisę į savo garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir sveikatos įstaigos personalo pagarbų elgesį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, kiekviena intervencija į paciento sveikatą, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikant atitinkamų profesinių paslaugų ir standartų. Pacientams turi būti teikiamos moksliškai pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pagal Įstatymo 5 str., pacientas turi teisę pasirinkti gydytoją ar sveikatos priežiūros įstaigą, o pagal 6 str., turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, apie alternatyvius gydymo metodus ir gydymo prognozę. Pacientas taip pat turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę. Gydytojas privalo paaiškinti pacientui įrašų jo ligos istorijoje prasmę, o kai yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė, o pasirinkimas įforminamas raštu. Teismas konstatavo, kad esami bylos įrodymai – įrašai S. M. ambulatorinėje kortelėje, specialisto prof. R. K. išvados ir pacientės S. M. paaiškinimai teisme patvirtina, kad teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovo darbuotojai nebuvo atidūs ir nesilaikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimų. Sveikatos priežiūros paslaugas šiuo atveju teikė privati sveikatos priežiūros įstaiga, todėl bylai spręsti taikytinos sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės. Teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje pažymima, jog kaltė civilinėje teisėje suprantama ne subjektyvia, o objektyvia prasme, todėl sprendžiant, ar yra žalą padariusio asmens kaltė, jo elgesys vertinamas vadovaujantis protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais. Profesinės gydytojo atsakomybės atveju būtina turėti galvoje gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų, šios veiklos metu tarp gydytojo ir paciento susiklostančių santykių specifiką: paprastai gydytojas negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas, pvz., kad ligonis bus išgydytas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja tokia prievolė, kurioje gydytojas turi pareigą užtikrinti, kad prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimu, ieškovo darbuotojai nedėjo maksimalių pastangų, kad pacientei teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos gydant 26 dantį būtų pasiektas maksimalus ir kvalifikuotas rezultatas. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis pacientės S. M. ambulatorinės kortelės įrašais ir pripažino atsakovo padarytą išvadą, kad pirminės konsultacijos metu pacientės burnos sveikatos būklė nebuvo tinkamai įvertinta ir dėl to sudarytas gydymo planas dėl 26 danties endodontinio gydymo nepasitvirtino. Iš pacientės S. M. ambulatorinės kortelės taip pat matyti, kad pirminė pacientės dantų kanalų būklė kortelėje tikrai neaprašyta, yra tik vėlesni įrašai apie gydymo eigą. Atsakovo prašymu atliktoje specialisto - prof. R. K. ekspertizės išvadose, kuriomis rėmėsi atsakovas priimdamas sprendimą, nurodyta, kad dėl ilgalaikio destrukcinio proceso 26 dantyje atsirado 25 ir 27 dantų horizontalūs poslinkiai, kurie yra gerai matomi rentgenologiškai ir juos buvo galima įvertinti prieš protezuojant 26 dantį. Būtent dėl to, uždėjus 26 danties vainiką, pacientė jautė stiprų skausmą. Šios išvados ieškovas neginčijo, teisme pripažino, kad horizontalūs dantų poslinkiai buvo, tvirtino, kad gydytojai tai pastebėjo ir įvertino. Ieškovas neginčijo, kad jo pagamintas ir pacientei uždėtas vainikėlis dėl eksperto įvardintų horizontalių 25 ir 27 dantų poslinkių sukėlė didelį skausmą, tačiau tvirtino, jog pacientė pati kalta, kad prisidėjo prie šių pasekmių savavališkai nusiimdama vainikėlį. Teismas nesutiko su šiuo ieškovo argumentu, kadangi paprašyti patikslinti vainikėlio nusiėmimo pasekmes jo atstovai nurodė tai, kad pacientės buvimas su vainikėliu tam tikra laiką leistų gydytojams įvertinti padėtį ir poreikį vainikėlį koreguoti bei pritaikyti pacientės burnoje. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pacientė nusiimdama vainikėlį prisidėjo prie vainikėlio uždėjimo pasekmės – didelio skausmo sukėlimo ar kad taip ji pakenkė savo sveikatos būklei arba suteiktų paslaugų kokybei. Nesulaukusi tinkamos ir atidžios reakcijos iš gydytojų bei negavusi jokio nurodymo dėl priemonių kad išvengti didelio skausmo, pacientė buvo priversta nusiimti metalo keramikos vainikėlį ir taip išsivaduoti nuo skausmo. Eksperto prof. R. K. išvadoje taip pat konstatuota, kad technologiškai 26 danties vainikėlis padarytas gerai, tačiau neįvertinta klinikinė situacija 26 danties aplinkoje, o 26 danties endodontinis gydymas buvo nesėkmingas. Ieškovas teisme tvirtino, kad visas medicinines paslaugas pacientei jis suteikė tinkamai, tačiau paminėtos eksperto išvados byloje nėra paneigtos CPK leistinais įrodymais. Teismas keletą kartų ragino ieškovą pasinaudoti teise reikšti prašymą dėl teismo medicinos ekspertizės pacientės S. M. gydymo metodų tinkamumui ir pasekmėms įvertinti. Atkreipė ieškovo dėmesį, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais, tačiau ieškovas dėl nežinomų priežasčių vengė naudotis šia procesine teise. Ieškovas taip pat nepasinaudojo teismo siūlymu apklausti pacientę pirmą kartą konsultavusią ir gydymo planą sudariusią gydytoją D. S. Esamoje padėtyje, spręsdamas šalių ginčą, teismas rėmėsi eksperto prof. R. K. išvadomis. Apžiūrėjęs pacientę ir įvertinęs nurodytas aplinkybes bei medicininę dokumentaciją, prof. R. K. konstatavo ieškovo suteiktų paslaugų nekokybiškumą (3-oji išvada). Ieškovas teisingai nurodė, kad 4-ojoje išvadoje buvo konstatuota, jog sveikatos sutrikdymo žalos, gydant ir protezuojant 26 dantį, pacientei S. M. padaryta nebuvo, tačiau ieškovas nutyli antrąją išvados dalį, jog buvo netikslinga planuoti 26 danties gydymą ir protezavimą, kaip kad ieškovo buvo padaryta. 5-ojoje išvadoje nurodyta, kad anatominio – struktūrinio 26 danties sužalojimo paslaugų metu nepadaryta, bet dėl nesėkmingo gydymo patirtas skausmas ir moralinė žala. Ši išvada ieškovo kritikuojama dėl moralinės žalos konstatavimo, tačiau ši išvados dalis sprendžiant atsakovo priimto ir ieškovo ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimą tiesioginės reikšmės neturi, kadangi komisija pati galėjo konstatuoti moralinės žalos buvimą ar nebuvimą, o taip pat nustatyti jos dydį. Esminė išvada, kuri leido atsakovui prieiti būtent tokio sprendimo, buvo ta, kad buvo konstatuotas nesėkmingas gydymas ir sukeltas didelis skausmas. Teismas pripažino atsakovo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą bei argumentus, jog pacientei S. M. ieškovo nepakankamai rūpestingai teiktomis paslaugomis sukeltas didelis fizinis skausmas, o tai suponavo išvadą apie pacientės patirtą neturtinę žalą. Šią išvadą patvirtino ir ta aplinkybė, kad pacientė apie tokias pasekmes nebuvo įspėta. Teismas sprendė, kad ieškovas nepaneigė prof. R. K. padarytos išvados, jog sukeltas didelis skausmas yra vainikėlio uždėjimo (neįvertinus pacientės klinikinės būklės - horizontalių dantų poslinkių) pasekmė, vadinasi yra pakankamas pagrindas konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį. Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas nepasiūlė pacientei alternatyvaus gydymo būdo – danties ekstrakcijos ir implantacijos, kurį siūlė tiek Odontologų rūmų ekspertai, tiek ekspertas prof. R. K., nesuteikė pakankamos informacijos apie gydymo metodus ir tokiu būdu neužtikrino pacientės teisės į alternatyvius gydymo metodus ir gydymo prognozę bei nesudarė prielaidų gauti nuskausminamųjų priemonių, kad ji nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų ar būklės bei medikų intervencijos, tuo pažeisdamas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. ir 5 str. reikalavimus ir taip neužtikrino kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų bei teisės į informaciją. Teismas, ieškovo argumentus, kad pacientė tariamai reikalavo gydytojo E. B. patvirtinti padaryto metalo keramikos vainikėlio nekokybiškumą ir kad atsisakė tęsti gydymą pas ieškovą todėl protezavimas nebuvo baigtas, vertino kaip nereikšmingus ieškovo atsakomybei apspręsti, motyvuodamas tuo, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 str. pacientė turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą, pasirinkti gydytoją. Ieškovo argumentus, kad pacientė kreipėsi į jį reikalaudama nešalinti danties, teismas vertino kaip neįrodytus. Teismas nurodė, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 str. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t.y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pacientas, kuriam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, turi teisę į su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimą. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 str., pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Įstatymas (III skyrius) ir CK, draudimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Jei pažeidžiami sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, be turtinės žalos, taip pat atlyginama ir neturtinė žala. Jei kyla ginčas tarp suinteresuotų asmenų, tai pacientui padarytos žalos dydį pagal jo pareiškimą nustato Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kuri yra ikiteisminė institucija ginčams, dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo (Įstatymo 17 str.). Priimdama sprendimą Komisija atsižvelgė į ekspertų išvadas ir į kitą reikšmingą informaciją (Įstatymo 17 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie leistų pripažinti jos sprendimą neteisėtu ir naikintinu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr.152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų (toliau - nuostatai) 18 p. ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006-02-01 įsakymu Nr.V-79 patvirtinto Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento 14 p. nustato, kad suinteresuotiems asmenims apie posėdį pranešama ne vėliau kaip prieš 5 dienas. Šio reikalavimo atsakovas nepažeidė – apie posėdį ieškovui tapo žinoma prieš savaitę, kartu pateiktas numatomas nagrinėti S. M. kreipimasis. Komisijos posėdyje ieškovo atstovai dalyvavo. Įrodymų, kad ieškovas būtų prašęs suteikti papildomo laiko pasiruošti ar kad atsakovas būtų atsisakęs priimti kokią nors įrodomąją medžiagą byloje nepateikta, todėl teismas ieškovo argumentus, jog profesorius R. K. nebuvo supažindintas su pirmine pacientės būkle dėl kitose klinikose blogai užgydytų pacientės 26-o danties kanalų ar pirminės rentgeno nuotraukos nepateikimo, o taip pat ir dėl komisijos šališkumo, atmetė. Atkreipė dėmesį, jog teismo posėdyje S. M. patvirtino, kad 26-as dantis iki šiol nesutaisytas, todėl ieškovas galėjo įrodinėti savo argumentus pareikšdamas prašymą dėl teismo medicininės ekspertizės, bet to nedarė. Teismas konstatavo ieškovo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d. numatytos pareigos netinkamą vykdymą, bei ieškovo kaltę – nepakankamą rūpestingumą ir atidumą. Teismas, vertindamas CPK 178 str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, sprendė, kad pacientė ir atsakovas byloje įrodė ieškovo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Žalos dydžio ieškovas neginčijo. Motyvavo, kad CK 6.264 str. numatyta samdančio darbuotojo asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Ieškovui atsisakius ekspertizės, teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir maksimaliai objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, konstatavo, jog atsakovo 2006-06-08 priimto sprendimo Nr.56-33 naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas IĮ Estetinės odontologijos centras „VivaDens“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareikšto ieškinio objektas yra jau priimtas administracinis sprendimas, kurį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - komisija) priėmė pagal neišsamų tyrimą. Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą ir motyvuodamas sprendimą, nukrypo nuo esminės aplinkybės, kurią reikėjo įvertinti - ar komisija priėmė pagrįstą sprendimą, t.y. ar nagrinėdama gautą skundą surinko visą reikiamą medžiagą objektyviam sprendimui priimti, ar ta medžiaga buvo pakankama, ar tinkamai buvo suformuluoti klausimai ekspertui, ar eksperto atsakymai suteikė pagrindą padaryti sprendimą, ar buvo įvertinti (o ne tik išklausyti) ieškovo argumentai. Teismas nepagrįstai vadovavosi vieno trečiojo suinteresuoto asmens prieštaringais parodymais bei neobjektyvia ir niekine eksperto išvada. Klientė prašė gydyti 26-ą dantį ir atstatyti jo funkciją ir estetiką tausojančiu būdu - protezuojant, t.y. klientė norėjo išsaugoti dantį, jo nerauti ir todėl prašė jį protezuoti, nepaisant anksčiau, kituose odontologiniuose kabinetuose nekokybiškai gydytų 26-o danties kanalų. Ieškovui nebuvo jokių materialinių ar finansinių motyvų dantį protezuoti, o ne implantuoti, nes implantacija yra žymiai brangesnė procedūra. Ieškovas mano, kad esminės faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškinyje išdėstytus reikalavimus, yra tai, kad klientė pageidavo ir sutiko su pasiūlytu gydymo planu bei diagnostinėmis, gydomosiomis procedūromis, kurias atliktų ieškovo specialistai ir pasirašė ambulatorinėje kortelėje. Remiantis susitarimu su kliente ir sudarytu gydymo planu, ieškovas pradėjo teikti paslaugas klientei; ieškovo gydytojai dėjo maksimalias pastangas ir gydė klientės 26-ą dantį su maksimaliu atidumu, rūpestingumu, atsargumu ir labai aukšta kvalifikacija; gyd. E. B. maksimaliai pagal klinikinę situaciją paruošė 26-ą dantį protezavimo darbams ir nukreipė klientę 26-o danties protezavimui pas gyd. L. Ž.; 2005-06-14 gyd. L. Ž. fiksavo 26-o danties metalo keramikos vainikėlį laikinu cementu. Taikant vainikėlį klientė skundėsi spaudimu kontaktuose, nepatogumu. Atsižvelgdama į klientės nusiskundimus, gyd. L. Ž. pakoregavo vainikėlį bei informavo klientę apie būtinybę nešioti pakoreguotą vainikėlį ne mažiau kaip parą, kad adaptuotųsi. Nepaisydama šio nurodymo klientė 2005-06-14 po uždėjimo per keletą valandų savavališkai nusiėmė vainikėli. Taigi žala nepadaryta (prof. R. K. išvada 3-5 punktai: „technologiškai 26-o danties vainikėlis padarytas gerai“, „sveikatos sutrikdymo žalos gydant ir protezuojant 26 dantį, padaryta nebuvo“, „anatominio-struktūrinio 26-o danties sužalojimo paslaugų metu nepadaryta“). Priešingai, ieškovo gydytojų veiksmais ne tik kad žala nepadaryta, bet ir pagerinta 26-o danties būklė - praeitas ir sugydytas vienas danties kanalas, nustatyta, kad kiti du kanalai yra nepraeinami, ko klientei jau nereikia daryti. Klientei savavališkai nutraukus gydymą nekilo jokios su tuo susijusios nei 26-o danties, nei sveikatos komplikacijos, neprarastos ir nesumažintos iki tol buvusios danties atstatymo galimybės - ant implanto ar tiltiniu protezu. Tačiau komisija nepagrįstai ir nemotyvuotai priėmė sprendimą pilna apimtimi patenkinti klientės prašymą kompensacinės išmokos dalyje. Nei ekspertas ir komisija, nei teismas nenurodė jokių objektyviai nustatytų gydytojo pareigų pažeidimų, nei nenustatė, kad reikėjo nevykdyti klientės prašymo - protezuoti, nei kaip geriau gydyti. Ieškovas taip pat nurodė, kad sprendžiant ginčą negali būti remiamasi prof. R. K. išvada, nes komisija uždavė ekspertui klausimus, viršijančius jo kompetenciją. 2006-06-06 ekspertas prof. R. K. savo išvadoje taip pat nepriėmė domėn, kad klientė pageidavo 26-o danties protezavimo ir savo išvadoje nenustatė, ar klientei 2005-02-22 atvykus pas ieškovą buvo galima pasakyti, kad dantį tausojantis gydymo būdas yra neįmanomas ir kad ieškovas, klientės prašymu protezuodamas 26-ą dantį, nuėjo tikrai ne tuo keliu. Prof. R. K. išvadoje rašydamas, kad „buvo netikslinga ir planuoti 26 danties gydymą“, neįvertino, kad klientė S. M. prašė protezuoti 26-ą dantį ir, kad klientė žinojo ir sutiko, jog protezuotas dantis gali laikyti nuo vienerių metų iki dešimties. Be to ieškovas niekada neprieštaravo dėl teismo medicininės ekspertizės skyrimo teismo nuožiūra arba atsakovo prašymu. Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva tokios ekspertizės neskyrė. Tuo tarpu ieškovas pagrįstai ir motyvuotai teismui išdėstė savo argumentus neprašyti savo iniciatyva skirti teismo medicininę ekspertizę, kadangi manė, jog netikslinga skirti medicininę ekspertizę, kai po gydymo proceso yra praėję 1,5 metų bei visi iki tol ekspertai sutarė, kad technologiškai gydymas atliktas gerai ir žala nepadaryta. Taip pat atkreipė dėmesį į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo svarbą bei į tai, kad visos proceso šalys patvirtino galimybę išspręsti bylą iš esmės vadovaujantis rašytiniais įrodymais: ieškinys pareikštas dėl to, kad komisija nepagrįstai, šališkai ir neteisingai priėmė sprendimą. Teismas neatkreipė dėmesio į naują faktinę aplinkybę, kurią teismui nurodė S. M., kad komisijos paskirtoje ekspertizėje dalyvavo ne tik prof. R. K., bet ir dar kiti du specialistai. Tuo tarpu prof. R. K. išvadoje nutyli ir nenurodo tų kitų dviejų specialistų vardų, pavardžių, neįvardina, kokios srities tai buvo specialistai bei nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu remiantis tai padarė, ar tie du asmenys turi reikiamus įgalinimus tai ekspertizei atlikti. Tai papildoma priežastis, dėl kurios nei komisija, nei teismas negalėjo vadovautis eksperto išvada. Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad: „iš klientės S. M. ambulatorinės kortelės taip pat matyti, kad pirminė klientės dantų kanalų būklė kortelėje tikrai neaprašyta, yra tik vėlesni įrašai apie gydymo eigą“. Pirminė kanalų būklė nėra išsamiai matoma konsultacijos metu, o išaiškėja gydymo eigoje, pradėjus endodontinį gydymą. Būklė kortelėje buvo aprašyta, kad kanalai užkalkėję, nepraeinami: „26 d. danties bandžiau praeiti kanalus. Kanalų nepraeinu“, „Likusi 26 d. šaknis. Bandyta praeiti kanalus. Praeitas mediobukalinis“. Be to, kanalų būklė matosi iš rentgeno nuotraukų. Teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į trečiųjų asmenų liudijimus, išsakytus 2007-03-01 teismo posėdžio metu, sprendime klaidingai konstatavo faktines aplinkybes, kad: „kito gydymo plano ar galimybės rinktis klientei nebuvo pasiūlyta“. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovas „nesuteikė pakankamos informacijos apie gydymo metodus ir tokiu būdu neužtikrino klientės teisės į alternatyvius gydymo metodus ir gydymo prognozę“. Medicininiu požiūriu, klientės klinikinėje situacijoje, jai pageidaujant dantį išsaugoti vienintelė danties išsaugojimo galimybė buvo danties protezavimas. Ieškovas iš savo pusės, dėdamas visas aukščiau nurodytas maksimalias pastangas, vykdė klientės užsakymą ir pasiekė maksimalų ir kvalifikuotą rezultatą, t.y. maksimaliai - kiek tai buvo įmanoma pagal klientės prašymą ir klinikinę situaciją burnoje, paruošus 26-ą dantį protezavimo darbams pritaikė ir fiksavo 26-o danties vainikėlį klientės burnoje, tačiau klientė nutraukė gydymą (2005-06-16 rašytiniu nusiskundimu „VivaDens“ atsisakė baigti protezavimo darbus) - nepageidavo, kad vainikėlis būtų fiksuotas ar koreguojamas ir todėl ieškovas nebeturėjo galimybės kvalifikuotai užbaigti protezavimo procedūrų. Klientė subjektyviai ir neprofesionaliai vertino pagamintą vainikėlį. Netgi po to, kai klientė išsakė subjektyvius pageidavimus dėl vainikėlio formos ir spalvos, „VivaDens“ dėjo maksimalias pastangas užbaigti protezavimo darbus - labai geranoriškai net tris kartus siūlė klientei užbaigti 26-o danties protezavimo darbus ir sutiko nemokamai pakoreguoti vainikėlį pagal klientės pageidavimus: 2005-07-15 konsiliuminės konsultacijos metu, taip pat ir 2005-07-22, 2005-08-29 raštuose klientei. Be to, 2005-08-29 rašte klientei taip pat nurodė, kad galutinai fiksavus 26-o danties vainikėlį laikinu cementu ir pabaigus protezavimo darbus, gyd. E. B. sutinka nemokamai koreguoti apačioje esančio 36-o danties estetines plombas. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad: „nesulaukusi tinkamos ir atidžios reakcijos iš gydytojų bei negavusi jokio nurodymo dėl priemonių, kad išvengti didelio skausmo, klientė buvo priversta nusiimti metalo keramikos vainikėlį ir taip išsivaduoti nuo skausmo“. Ieškovo teismui 2006-07-10 ieškinyje nurodyti faktai įrodo, kad gydymo eigoje klientė buvo įspėta dėl galimo laikino nepatogumo ir pradėjus protezavimo procesą neatidėliotinai buvo imtasi visų priemonių, kad gydymas klientei sukeltų kuo mažiau nepatogumų. Tai rodo, kad ieškovas teikė odontologines paslaugas atidžiai, kvalifikuotai ir rūpestingai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d. Aukščiau nurodyti faktai patvirtina, kad už tai, jog ieškovas negalėjo pabaigti ir nepabaigė protezavimo darbų, t.y. negalėjo pasiekti maksimalaus ir kvalifikuoto galutinio rezultato yra atsakinga pati S. M., o ne ieškovas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad komisija pati nenagrinėjo faktinių nesutarimo su kliente aplinkybių, taip pat ir jos reikalavimų tiek dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o savo 2006-06-08 sprendime tik perrašė nekvalifikuotą eksperto išvadą. Teismas nemotyvuotai, besiremdamas tik subjektyviais klientės tvirtinimais konstatavo, kad klientė patyrė didelį skausmą ir neįvertino, kad skausmas tęsėsi ne ilgiau kaip porą valandų ir nebuvo sunkiai įveikiamas. Teismas neteisingai konstatavo, kad klientei padaryta kokia nors žala, įskaitant ir moralinę žalą. Teismas sprendime motyvuotai nepagrindė kokiais veiksmais ieškovas pažeidė sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimus ir tokiu būdu netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismas betarpiškai, tiesiogiai, visapusiškai ir išsamiai tyrė bei vertino visus byloje esančius rašytinius bei žodinius įrodymus, pateiktus tiek apelianto, tiek atsakovo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos Veido ir žandikaulių klinikos chirurgijos vadovo prof. R. K. išvada laikytina tinkamu įrodymu byloje dėl žemiau išvardytų priežasčių: minėta išvada vertintina kaip duomenys apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką; šio rašytinio įrodymo ryšys su nagrinėjama byla, su faktais, sudarančiais įrodinėjimo dalyką, tiesioginis; minėta išvada gauta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos realizuojant komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 152, 8.2 punkte įtvirtintą teisę vykdant savo funkcijas pasitelkti ekspertus; minėta išvada pateikta teismui įstatymų nustatyta procesine tvarka. Atsikertant į apelianto teiginį dėl teismo medicininės ekspertizės skyrimo teismo arba atsakovo prašymu, pažymėtina, jog šalių rungimosi principas reikalauja kiekvienai šaliai įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kertinis civilinio proceso teisės principas - dispozityvumo - suteikia šalims ir kitiems proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Todėl teismas, pasiūlęs ieškovui pasinaudoti teise prašyti teismo skirti ekspertizę byloje, tinkamai įgyvendino teisėjo vadovavimo procesui pareigą, o atsakovas neprivalėjo reikšti tokio pobūdžio reikalavimo, nes pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimo pagrindu, teko ieškovui. Teismas, betarpiškai, tiesiogiai, visapusiškai, išsamiai ištyręs bei įvertinęs visus su nagrinėjama byla susijusius faktinius duomenis, galinčius turėti reikšmės įstatymų nustatyta tvarka konstatuoti, kad buvo visos būtinos sąlygos apelianto sutartinei civilinei atsakomybei kilti ir komisija jas nustatė, arba, kad jų nebuvo ir/ar komisija jų nenustatė, konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos apelianto civilinei atsakomybei atsirasti ir, kad komisija jas nustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas 2007-05-17 priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pirminės konsultacijos metu pacientės S. M. sveikatos būklė nebuvo tinkamai įvertinta ir dėl to sudarytas gydymo planas dėl 26 danties nepasitvirtino, buvo paremta pacientės S. M. ambulatorinės kortelės įrašais, profesoriaus R. K. ekspertizės išvada, kurioje buvo nurodyta, kad dėl horizontalių 25 ir 27 danties poslinkių ieškovo gydytojų uždėtas vainikėlis sukėlė didelį skausmą. Apeliacinės instancijos teismas 2007-09-25 nutartimi paskyrė byloje medicininę komisijinę ekspertizę, atsižvelgęs į tai, kad byloje buvo skirtingos specialistų - Odontologų rūmų ekspertų ir profesoriaus R. K. išvados dėl ieškovo gydytojų atlikto gydymo kokybės. Ekspertais byloje buvo paskirti VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos gydytojas odontologas ortopedas R. P., Odontologų rūmų tarybos pirmininkė med. dr. doc. A. T. , Kauno medicinos universiteto klinikų Dantų ir burnos klinikos docentė P. P., VŠĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja med. dr. doc. A. P. Pateiktoje išvadoje ekspertai nurodė, jog ieškovo gydytojų sprendimas gydyti ir protezuoti 26-ą dantį pacientei S. M. buvo padarytas tinkamai įvertinus klinikinę situaciją. Nors šia išvada ekspertai neišsamiai ir nepilnai atsakė į Vilniaus apygardos teismo 2007-10-25 nutartyje nurodytus klausimus, nenurodė, kuo remiantis buvo padaryta išvada, tačiau į 2008-05-19 teismo posėdį iškviestas vienas iš ekspertų – R. P., įspėtas dėl atsakomybės už eksperto priesaikos sulaužymą, nurodė, kad ieškovo gydytojų sprendimas išsaugoti pacientei dantį, buvo tinkamai parinktas gydymas, jo negalima vertinti kaip nesėkmingo, nes jis nebuvo užbaigtas. Nurodė, kad kiekvienas gydymo metodas gali išprovokuoti skausmą, pacientė dėl to buvo įspėta, tokią išvadą ekspertas padarė iš jam pateiktų dokumentų. Ekspertas paaiškino, kad tinkamas gydymas galėjo sukelti pacientei skausmą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią ekspertų išvadą ir byloje esančią eksperto prof. J. K. išvadą (b.l.29, t. I) , kurioje teigiama, kad buvo netikslinga planuoti 26 danties gydymą, daro išvadą, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija neturėjo pagrindo atmesti neišsamią Odontologų rūmų ekspertų išvadą, o, nepareikalavusi, jog ji būtų pateikta išsami, priimti eksperto J. K. atsakymą, jog 26 danties gydymas buvo netikslingas. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų, priimtų LR Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 152 8.2 p. nurodyta, kad komisija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę pasitelkti ekspertus ir kviesti į Komisijos posėdžius Valstybinės medicininio audito inspekcijos ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų, pateikusių išvadas, atstovus. Komisija neišnaudojo visų galimybių, kad būtų pašalintos abejonės dėl pacientei suteikto gydymo kokybės. Esant skirtingoms Odontologų rūmų ir profesoriaus J. K. išvadoms, turėjo kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją, kad būtų įvertinta ieškovo gydytojų suteiktų pacientei S. M. paslaugų kokybė. Pripažintina, kad komisija nevisapusiškai ištyrė pacientės S. M. skundą, todėl jos išvados nebuvo pagrįstos. Tai, kad apeliacinės instancijos teismui paskyrus byloje ekspertizę buvo gauta išvada, jog gydytojų sprendimas gydyti ir protezuoti dantį buvo padarytas tinkamai įvertinus klinikinę situaciją, leidžia teigti, kad komisijos išvada įpareigoti ieškovą išmokėti pacientei 4000 Lt yra padaryta netinkamai atlikus S. M. skundo tyrimą, todėl komisijos sprendimas naikintinas.

Netinkamai įvertinus įrodymus pirmosios instancijos teisme bei naujų įrodymų pagrindu teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 329 str. 1 d. ).

Ieškovo atstovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas dalinai, atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai byloje buvo gauti teismo iniciatyva paskyrus ekspertizę, ieškovo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudos bylai neatitinka 2360 Lt sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Vilniaus m. trečios apylinkės teismo 2007-05-17 sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2006-06-08 sprendimą Nr. 56-33.

Priteisti ieškovui IĮ Estetinės odontologijos centrui „Vivadens“ 1240 Lt iš atsakovo LR Sveikatos apsaugos ministerijos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėDalia Višinskienė