Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi atleistas nuo bausmės, paskirtos Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užregistruoti darbo biržoje;

5. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val. ir pradėti dirbti arba užregistruoti darbo biržoje;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6-8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuota nurodyta transporto priemonė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, paskirtas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe alkoholio;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. F., turėdamas išankstinį sumanymą nevykdyti sutartinių nuomos įsipareigojimų ir ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini), su UAB „S.“ atstovu V. Z. sudarė įrankių nuomos sutartį, kurios pagrindu jam (E. F.), kaip nuomininkui, buvo perduota vibroplokštė „Tremix MV480“, 8 000 Eur vertės, ir, siekdamas suklaidinti UAB „S.“ atstovą dėl ketinimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, sutartyje nurodė neegzistuojantį gyvenamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini)“, bei sumokėjo 500 Eur užstatą, tačiau nei sutartyje nurodytą dieną, t. y. 2018 m. birželio 21 d., nei vėliau išnuomoto turto negrąžino, taip apgaule įgijo svetimą, UAB „S.“ priklausantį 8 000 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai byloje tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka.

Liudytojas V. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo vadovaujama UAB „S.“ nuomoja įrankius. 2018 m. birželio 20 d., apie 15.00 val., į įmonę adresu (duomenys neskelbtini), atvyko du nepažįstami asmenys, kurie norėjo vienai dienai išsinuomoti vibroplokštę „Tremix MV480“. Jie davė 500 Eur užstatą ir sutiko pateikti asmens dokumentus, kad sudaryti sutartį. Pateikto dokumento nuotrauka atitiko asmenį, su kuriuo jis bendravo. Jam nekilo abejonių dėl asmenų sąžiningumo, todėl vibroplokštė buvo išnuomota E. F. ir su juo buvo sudaryta įrankių nuomos sutartis. 2018 m. birželio 20 d. nesulaukęs išnuomoto įrankio paskambino E. F., kuris atsiliepė ir paprašė pratęsti įrankio nuomos terminą iki pirmadienio. Kadangi tokia galimybė yra, todėl jis sutiko pratęsti nuomos terminą. 2018 m. birželio 30 d. nuomininkas įrankio negrąžino. Bandant su juo susisiekti telefonu neatsiliepė. Suprato, kad yra apgautas. Jis bandė savo pastangomis surasti E. F.. Važiavo jo ieškoti sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tokio adreso nerado. Tada nusprendė E. F. ieškoti (duomenys neskelbtini), nes pasirašydamas sutartį užsiminė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vietinių žmonių pagalba jam pavyko surasti E. F., kuris pasakė kad išsinuomotą vibroplokštę pardavė jam nepažįstamam žmogui. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „S.“ pateikė civilinį ieškinį dėl 15 496 Eur turtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 38). Ieškinyje nurodyta, kad bendrovė patyrė 8 000 Eur dėl negražintos vibroplokštės. Šios neturėdama, bendrovė neteko 6 540 Eur pajamų už jos nuomą, taip pat prašė priteisti 0,03 procento per dieną dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 24 d. (du šimtai aštuoniolika dienų), kai vienos dienos nuomos kaina sudaro 30 Eur, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 37).

Nagrinėjant bylą teisme, pasisakydamas baigiamųjų kalbų metu, UAB „S.“ atstovas pagal įstatymą V. Z. prašė bendrovės pateiktą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Kadangi kaltinamasis už vibroplokštės nuomą bendrovei sumokėjo 500 Eur avansą, todėl, šios negrąžinus, prašė iš kaltinamojo priteisti 7 500 Eur žalos atlyginimo. V. Z. pripažino, kad negali pateikti rašytinių įrodymų (duomenų), pagrindžiančių, jog dėl kaltinamojo pasisavintos ir negražintos vibroplokštės jo vadovaujama bendrovė neteko 6 540 Eur pajamų, kurias būtų gavusi nuomodama vibroplokštę, tačiau šią pinigų sumą kartu su delspinigiais prašė priteisti iš kaltinamojo. V. Z. nenurodė patirtų bylinėjimosi išlaidų, šioje dalyje nuo civilinio ieškinio atsisakė ir neprašė, kad šios išlaidos būtų priteistos iš kaltinamojo.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „S.“ direktorius V. Z. kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė automobilio „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registracijos liudijimą, iš kurio matyti, kad automobilis registruotas H. B. vardu, E. F. paso kopiją, 2018 m. birželio 20 d. įrankių nuomos sutartį, sudarytą tarp nuomotojos UAB „S.“, atstovaujamos V. Z., ir nuomininko E. F. bei priėmimo-perdavimo aktą. Sutartyje nurodyta, jog ši sudaryta iki 2018 m. birželio 21 d., nuomos mokestis už 24 val. sudaro 51 Eur su PVM. Nuomininkas palieka 500 Eur užstatą, o išsinuomoto įrankio vertė sudaro 8 000 Eur. Iš perdavimo-priėmimo akto matyti, jog 2018 m. birželio 20 d. nuomininkui perduotas įrankis – vibroplokštė „Tremix MV480“ (b. l. 1-5).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo apklaustas liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Apklausos metu paaiškino, kad galimai 2018 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, jam paskambino pažįstamas E. F. ir paprašė pagalbos. E. F. prašė kartu nuvažiuoti į vieną vietą ir padėti pakrauti vibroplokštę. Už tai pasiūlė 20 Eur. Kartu su E. F. automobiliu Volvo nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus E. F. nuėjo pakalbėti su kažkokiu vyru. E. F. su tuo vyriškiu galimai sudarė sutartį. Jis padėjo vibroplokštę pakrauti į automobilį ir kartu su E. F. ją nuvežė į už Rudaminos esančią aikštelę. Adreso tiksliai nežino ir nurodyti negali. Šioje aikštelėje E. F. pasiliko su vibroplokšte, o jis išvyko. Kas buvo toliau nežino (b. l. 25).

Kaltinamojo E. F. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką be jo paties prisipažinimo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. Z., A. B. parodymais. Kaltinamasis E. F. pripažino, jog prieš vykdamas nuomotis vibroplokštę žinojo, kad jos negražins ir taip apgavęs bendrovę įgys svetimą turtą, šiuo tikslu nuomos sutartyje nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą. Liudytojas V. Z. patvirtino, kad plokštę išsinuomojo E. F., kuris sumokėjo 500 Eur avansą, pasiėmė 8 000 Eur vertės plokštę ir jos sutartyje nustatytu terminu bei vėliau negrąžino. Suradus E. F., pastarasis neneigė, kad išnuomotą plokštę kažkam pardavė ir jos nebeturi. V. Z. pateikė rašytinius duomenis, pagrindžiančius, jog E. F. išnuomotos plokštės vertė sudaro 8 000 Eur. Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis E. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – apgaulės būdu įgijo svetimą, UAB „S.“ priklausančią vibroplokštę, kurios vertė sudaro 8 000 Eur.

Skirdamas E. F. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. F. padarė nesunkų tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, padarytos turtinės žalos neatlygino. E. F. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Tuo tarpu E. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

E. F. nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Iki jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo penkis kartus teistas. Jam keturis kartus buvo skirta laisvės apribojimo bausmė ir tris kartus laisvės atėmimo bausmė, kurių vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidedamas. Šiuo metu E. F. atžvilgiu vykdomas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendis, kuriuo paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas. E. F. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iki šio nuosprendžio priėmimo.

Teismas, įvertinęs šiuos duomenis ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas E. F. neduotų reikiamo rezultato bei prieštarautų BK 41 straipsnio nuostatoms, kad bausmės paskirtis ir tikslai yra ne tik nubausti asmenį už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ir jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Teismas įsitikinęs, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą E. F. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, tačiau jos realus vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis). E. F. skirtini tam tikri įpareigojimai, tarp kurių ir įpareigojimas per teismo nustatytą terminą atlyginti dalį padarytos turtinės žalos. Bylos nagrinėjimo teisme metu E. F. teigė, kad jis gali dalimis atlyginti UAB „S.“ padarytą žalą. Tai norėjo padaryti ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau bendrovės atstovai pareikalavo iš karto sumokėti jų reikalaujamą didelę pinigų sumą, o tokios galimybės jis neturi. Pažymėtina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį E. F. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingų institucijų bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus. Tuo atveju, jeigu E. F. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo, nevykdytų jam paskirtų įpareigojimų ar darytų naujus teisės pažeidimus, jo priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti E. F. taikytą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Atidėdamas E. F. paskirtos bausmės vykdymą ir paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas teismas atsižvelgia, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog po 2018 m. birželio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos E. F. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar, kad jis nevykdytų Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių bei pareigų. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl E. F. skirtinos bausmės dydis mažinamos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). E. F. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Nagrinėjant bylą teisme civilinio ieškovo UAB „S.“ atstovas pagal įstatymą direktorius V. Z. patikslino pateiktą civilinį ieškinį ir prašė iš E. F. priteisti 7 500 Eur turtinę žalą dėl nesugrąžintos vibroplokštės „Termix“ MV 480“. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje esantys rašytiniai duomenys pagrindžia, kad vibroplokštės kaina sudaro 8 000 Eur, todėl, atskaičius E. F. sumokėtą 500 Eur avansą, iš jo priteistina šios sumos likusi dalis.

Civilinė ieškovė UAB „S.“ taip pat prašė iš E. F. priteisti 6 540 Eur negautų pajamų, kurias bendrovė būtų gavusi toliau nuomodama jo pasisavintą vibroplokštę bei 0,03 procento per dieną dydžio delspinigių laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 24 d., kai vibroplokštės vienos dienos nuomos kaina sudaro 30 Eur su PVM.

Pagal teismų praktiką negautos pajamos taip pat laikomos žala (turtine). Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos (nuostoliai), kaip turtinės žalos rūšis, atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Šiuo gi atveju UAB „S.“ nepateikė teismui duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad dėl E. F. apgaulės būdu pasisavintos vibroplokšės ji negavo 6 540 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti ir dėl to patyrė nuostolių. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusių asmens veiksmų. Tuo tarpu vien turto, kaip tokio, turėjimas savo žinioje negarantuoja nuomos pajamų iš šio turto gavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik hipotetinių nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Remiantis išdėstytu, UAB „S.“ civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo bei reikalavimo priteisti 0,03 procento per dieną dydžio delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2019 m. sausio 24 d. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. F. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir E. F. skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. F. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu 1 ir 3 dalimis, E. F. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti ne mažiau kaip pusę nusikaltimu UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybei padarytos 7 500 Eur turtinės žalos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti E. F. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

UAB „S.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš E. F. priteisti 7 500 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „S.“ naudai.

Likusioje dalyje UAB „S.“ civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.