- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 1-1819-865/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00135-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Uldukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A.R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Kaltinamasis A. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
jis, 2008-01-01, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) melagingai pažadėjęs Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos direktorei R. R. tiekti kompiuterinę ir techninę įrangą pagal paruoštą ir patvirtintą pasiūlymą bei šiuo tikslu pasirašęs pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 200801PP su Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos direktore R. R., pastarajai patikėjus apgaule bei pagal 2008-12-30 sąskaitą faktūrą VLN Nr. 1332 pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini), AB „DnB NORD bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 9995.18 Lt bei pagal 2008-12-30 sąskaitą faktūrą VLN Nr. 1333- 9963.52 Lt, bendrai įgijo 19958.70 Lt. ir tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinei mokyklai priklausantį nurodytos vertės turtą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. iš pradžių savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, jog jis išvyko iš Lietuvos 2009-11-20, dienos labai tiksliai neprisimena. Šiuo metu jis gyvena Londone. Jis dirba laisvai samdomu darbuotoju, t.y. jis dirba verslo analitiku. Jis yra įgijęs statybininko profesiją, baigė Statybininkų mokyklą. 2010 metų gegužės mėnesį jam, atrodo, mama pranešė elektroniniu paštu, kad jo ieško policijos pareigūnai. Jis būdamas Londone paskambino šaukime nurodytu telefono numeriu ir kalbėjo su tyrėja, kuri atliko tyrimą. Jis pažadėjo paskambinti sekančią dieną ir suderinti jo atvykimo į Lietuvą apklausai laiką. Jis tikrai skambino dar keletą kartų, bet jo anksčiau skambintu telefono numeriu daugiau niekas neatsiliepė. Tuo metu jis dirbo fabrike, kur darbo metu naudotis telefonais buvo draudžiama, todėl darbo valandomis jis negalėjo paskambinti. Mano, kad jis į policijos komisariatą tyrėjai galėjo skambinti jau pasibaigus jos darbo dienai ar per išeigines. Jis taip ir neprisiskambino. Skambino kažkur 3 kartus. Į Lietuvą jis sugrįžo 2010-11-11- parskrido lėktuvu iš Londono į Rygą, o į Vilnių atvyko autobusu. Lietuvoje jis prabuvo apie 3 savaites. Jis gyveno Vilniuje pas mamą bute, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat gyveno Kaune, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)". 2010-12-07 iš Kauno oro uosto jis ruošėsi išskristi atgal į Londoną. Per visą jo buvimo Lietuvoje laiką jis nepaskambino ir neatvyko į policijos komisariatą, nes manė, kad tai kažkokia nereikšminga byla. Tiksliai neprisimena, bet kažkur 2006 metais jis sukūrė UAB „(duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi ir akcininku buvo taip pat jis. Dabar datos pasakyti negali, jis dirbo Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinėje mokykloje inžinieriumi, aptarnavo mokykloje esančius kompiuterius. Kiek jis atsimena, tai jis iš pačios mokyklos direktorės R. R. sužinojo, kad mokykla nori įsigyti kompiuterinę techniką. Jis pateikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini), direktorius pasiūlymą mokyklai. Po to direktorė nusprendė, kad kompiuterinę techniką pirks iš UAB „(duomenys neskelbtini), kadangi, mano, tiko siūloma kompiuterinės technikos įsigijimo kaina. Jis neprisimena, kada tiksliai buvo pasirašyta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini), ir Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos dėl kompiuterinės technikos įsigijimo. Sutartis buvo pasirašyta Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos patalpose, kurios adreso neprisimena. Jis pats pradėjo ieškoti, kur būtų galima iš tiekėjų užsakyti kompiuterinę techniką. Didžiausią dalį kompiuterinės technikos jis užsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)". Jis neprisimena, kiek tiksliai buvo surašyta sutartyje ir kiek jam reikėjo užsakyti kompiuterinės technikos. Taip pat jis kitą dalį kompiuterinės technikos užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)". Jau ruošdamas pasiūlymą Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinei mokyklai, jis domėjosi, kokioje įmonėje palankiausiomis kainomis galima užsakyti kompiuterinę techniką. UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „G" buvo informuoti, kad jie pirks iš jų kompiuterinę techniką. Toliau viskas turėjo vykti taip - Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinė mokykla perveda UAB „(duomenys neskelbtini), pinigus už perkamą kompiuterinę techniką, tada jo bendrovė perveda pinigus tiekėjams, t.y. UAB „F" ir UAB „G", kurie gavę iš jo bendrovės pinigus perduoda jo perkamą techniką, o jau toliau jo bendrovė sukomplektuoja kompiuterinę įrangą ir perduoda ją mokyklai. Kažkur apie mėnesį užtruko, kol Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinė mokykla pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini), . Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini), turėjo sąskaitas Swedbanke ir DNB Nord banke. Pats jis neatsimena, į kokio banko sąskaitą mokykla pervedė pinigus, bet pagal pranešimą apie įtarimą gali pasakyti, kad į DNB Nord banką. 2007 metų pabaigoje jo bendrovė jau buvo įsiskolinusi Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini), buvo 1500 Lt. 2007-2008 m., pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini), dirbo 5-6 darbuotojai. Jam atlyginimas praktiškai visada vėluodavo, nes pirmiausia jis išmokėdavo atlyginimus savo darbuotojams, kurių vidutinis atlyginimas buvo 1000-1200 Lt. Mano, kad 2008 metų pradžioje jo bendrovė buvo skolinga Sodrai kažkur už 2-3 mėnesius, tai gaunasi apie 6 tūkst., kadangi už vieną darbuotoją per mėnesį reikėdavo sumokėti apie 500 Lt, tai už visus 5 gaunasi jau apie 2500 Lt. Kai mokykla pervedė pinigus į jo bendrovės sąskaitą, tada Sodra ir VMI automatiškai nusiskaičiavo jų bendrovės joms skolingas pinigų sumas. Iš likusių pinigų jis sumokėjo atlyginimus jo bendrovės darbuotojams, t.y. kažkur apie 5 tūkst., gal daugiau. Praktiškai visa pinigų suma, kurią pervedė mokykla už kompiuterinę techniką, ir ištirpo. Taip pat jis sumokėjo UAB „G" apie 5 tūkst. Lt už jau anksčiau iš jų užsakytas prekes, tačiau tai nebuvo mokyklai skirta kompiuterinė technika. Tada jis pradėjo atleidinėti darbuotojus, kad nemokėti už juos Sodros mokesčių, kol liko visiškai vienas bendrovėje. Jis tikėjosi, kad su jo bendrove atsiskaitys klientai, kurie jam buvo skolingi, o už gautus pinigus jis tikėjosi nupirkti bent jau dalį mokyklos užsakytos kompiuterinės technikos. Jis jokių pinigų negavo, bet jei klientai ir mokėjo, tai visus pinigus pasiėmė antstolis. Mano, kad antstolio areštas buvo uždėtas būtent dėl to, kad mokyklai pagal sutartį nepristatė kompiuterinės technikos. Iš darbo mokykloje jis buvo atleistas už pravaikštas, nes dirbdamas savo bendrovėje nespėjo su viskuo tvarkytis fiziškai, todėl dienomis važinėdavosi per klientus, o vakarais ir naktimis dirbdavo mokykloje. Direktorė klausė, kodėl nepateikiama mokyklos užsakyta kompiuterinė technika. Jis direktorei aiškino, kad šiuo metu negali pateikti mokyklos užsakytos kompiuterinės technikos, nes yra prasta padėtis su finansais, jis tikėjosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini), kažkur per metus atsiskaitys su mokykla, nes tikėjosi, kad, galbūt, susiras kokį didelį klientą ar pan. Jis dirbdamas Londone užsidirbdavo pragyvenimui, bet pragyvenimas Londone yra brangus, jo finansinė situacija nestabili, mano, kad ji keisis kitais metais. Dėl blogos jo finansinės situacijos jis negalėjo atsiskaityti su mokykla. Išvažiuodamas iš Lietuvos jis paliko UAB „(duomenys neskelbtini), veikiančią, bankrotas paskelbtas nebuvo. Išvažiuodamas iš Lietuvos jis surašė įgaliojimą asmeniui, kuris vietoje jo tvarkė visus UAB „(duomenys neskelbtini), reikalus. Tą žmogų jis susirado pagal skelbimą, kuris norėjo pirkti jo įmonę. Ta įmonė nebuvo parduota tam asmeniui, o tik surašytas įgaliojimas, kad tas asmuo galėtų veikti, be to, jis liko akcininku, liko geras jo įmonės užtarnautas vardas. Įgaliojimas buvo surašytas ir pasirašytas kavinėje, šalia Baltojo tilto. Notariškai įgaliojimas tvirtintas nebuvo. Visus duomenis apie asmenį, kuriam jis surašė įgaliojimą, jis turi savo kompiuteryje Londone, šiuo metu to asmens įvardinti negali, nes neprisimena (t.2, b.l. 119-120).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys jam aiškūs, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai. Tikslios datos ir valandų neatsimena, bet pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis sudarė pirkimo pardavimo sutartį dėl kompiuterinės technikos ir įrangos pirkimo su Vilniaus „Ryto" vidurine mokykla, jos direktore R. R.. Po sutarties pasirašymo jam buvo pervesti 19958.70 Lt kompiuterinei technikai ir įrangai pirkti. Gavęs minėtus pinigus jis jų nepanaudojo pagal paskirtį, tai yra sumokėti už mokyklai reikalingą kompiuterinę techninę ir įrangą, o pinigus išleido įmonės reikmėms - darbuotojų algoms ir kitoms išlaidoms. Išleidęs pinigus, jis tikėjosi, kad jo įmonei skolingi klientai perves pinigus, už kuriuos jis galės Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinei mokyklai nupirkti kompiuterinę įrangą. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Su Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurine mokykla buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo sumokėti 6000 Lt jau šį mėnesį, o po to kas mėnesį mokėti po 2000 Lt, pervedant į Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos sąskaitą, mokant pinigus iki kalendorinių metų pabaigos. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t.2, b.l. 132).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. R. parodė, kad ji dirba Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos direktore. 2008-01-01 ji kaip Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos direktorė pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriumi A. R. dėl kompiuterinės technikos ir techninės įrangos pirkimo. A. R. tuo metu dirbo jų mokykloje inžinieriumi. Šita bendrovė buvo pasirinkta po organizuotos apklausos pagal viešuosius pirkimus, kadangi bendrovė pasiūlė prekes už mažiausią kainą, o jie turi pasirinkti tą bendrovę, kuri jiems siūlo prekes mažiausiomis kainomis. A. R. tuo metu nekėlė jokio įtarimo, tuo labiau, kad jis ir dirbo jų mokykloje. Buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 200801PP, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini), įsipareigojo tiekti kompiuterinę ir techninę įrangą pagal paruoštą bei patvirtintą pasiūlymą, o Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinė mokykla įsipareigojo sumokėti už prekes nustatytą kainą ir jas priimti. Mokykla už prekes šios sutarties pagrindu sumokėjo pagal dvi 2008-12-30 išrašytas sąskaitas- faktūras. Pagal vieną sąskaitą- faktūrą VLN Nr. 1333 sumokėjo 9963,52 Lt už 6 vnt. kompiuterių ir 1 monitorių. Pagal sąskaitą- faktūrą VLN Nr. 1332 sumokėjo 9995,18 Lt už 5 vnt. kompiuterių ir 4 vnt. monitorių. Bendra suma, kurią sumokėjo mokykla už prekes, buvo 19958,70 Lt. Bendrovė nupirktų prekių nepristatė. UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriui A. R. buvo išsiųstas pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo, tačiau iki šios dienos joks atsakymas negautas, prekės nepristatytos. PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos iš anksto, o pagal sutartį A. R. buvo įsipareigojęs pristatyti prekes. Jie nuolat, t.y. ir kituose pirkimuose, pirmiausia apmoka sąskaitas faktūras, o po to jiems yra pristatomos prekės. Susiklosčius tokiai situacijai, jie kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą ir buvo išduotas teismo įsakymas, bet jis nebuvo įteiktas A. R., kadangi jiems nepavyko jo surasti, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas. Jie mano, kad jau sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį dėl kompiuterinės technikos, A. R. žinojo, kad jis veikia apgaule, nes nuo pat pradžių žinojo, kad jiems sumokėjus pinigus pagal sąskaitas faktūras, jis prekių nepristatys. Mano, kad A. R. kaltę patvirtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini), jau nuo 2008 metų vykdomi išieškojimai pagal dvi vykdomąsias bylas, bet gavęs pinigus iš Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos, jis tuos pinigus panaudojo ne turimiems įsiskolinimams apmokėti, o pasisavino asmeniniams reikalams. A. R. vėliau buvo atleistas iš jų mokyklos, tačiau dabar tiksliai neprisimena, kada. A. R. atleidimo faktą patvirtinančius dokumentus pristatys vėliau. Šia nusikalstama veika Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinei mokyklai padaryta 19958,70 Lt turtinė žala, todėl prašo pripažinti Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinę mokyklą civiline ieškove minėtai sumai (t.l, b.l. 74-75).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. K. parodė, kad 2008 metais ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)", kur susipažino su A. R.. A. R. buvo rekomenduotas kaip geras kompiuterių specialistas. Po to A. R. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini), kuri vykdė UAB „S." kompiuterinės įrangos priežiūrą. Kai A. R. įsteigė savo bendrovę, tada jos paklausė, ar ji nenorėtų dirbti jo bendrovėje buhaltere. Ji sutiko ir buvo įdarbinta antraeiliam darbui vienai valandai. Ji pradėjo dirbti 2008-04-24, o išėjo iš darbo 2009-06-19. UAB „(duomenys neskelbtini), ofise ji buvo gal porą kartų, atsimena, kad Karoliniškių mikrorajone, bet tiksliai nežino. Viską, ką jai reikėjo sutvarkyti - dokumentus, A. R. jai atveždavo į namus. Ji suvesdavo į buhalterinę apskaitą, kiek UAB „(duomenys neskelbtini), padarė pardavimų, pirkimų, koks yra galutinis rezultatas, kam ir kokių mokesčių reikia sumokėti. Jos atlyginimas buvo apie 100 Lt. Kažkur pusę metų A. R. jai mokėjo atlyginimą, o po to atnešdavo dokumentus, sakydavo, kad atlyginimas bus vėliau. Ji tvarkė visus dokumentus, bet įmonės kasa buvo pas A. R.. Pradžioje A. R. pas ją į namus atvažiuodavo vieną kartą per savaitę, vėliau - tik kartą per mėnesį, o po to dar rečiau. Kartais A. R. prisiskambindavo telefonu. 2009-06-19 ji užpildė prašymą apie atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini), nes kažkur jau 3-4 mėnesius A. R. jai nemokėjo atlyginimo. A. R. jai iki šiol skolingas atlyginimo dalį. Iš pradžių ji tvarkė buhalterinę apskaitą, bet po to pasakė, kad viską tvarkys tik tada, kai jai sumokės atlyginimą. Ji realiai iš jai A. R. pateikiamų buhalterinių dokumentų nematė, kokiomis piniginėmis lėšomis disponavo A. R. tuo metu. A. R. pateikdavo jai išrašą iš banko sąskaitos apie pinigų judėjimą, bet pateikdavo tada, kada A. R. šaudavo į galvą, pavėluodamas 3-4 mėnesiais. Kai ji paskambindavo ir pati paprašydavo banko sąskaitos išrašo, tai ir tada A. R. atveždavo tada, kai jis norėdavo. Ji neprisimena, ar buvo kokių nors UAB „(duomenys neskelbtini), siskolinimų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu ji veda trijų įmonių buhalterinę apskaitą, todėl jai sunku prisiminti, ką ji darė prieš du mėnesius, o tuo labiau, kas vyko kelis metus atgal. Jos bendravimo su A. R. pradžioje, kai jai laiku buvo mokamas atlyginimas ir viskas atrodė tvarkoje, A. R. ją pakvietė atvažiuoti į banką „Swedbankas". Ji pamanė, kad ten reikalingas jos parašas ant kažkokio dokumento. Kai ji atvažiavo į banką, A. R. jai padavė laidavimo lapelį, kurį ji pasirašė. A. R. paėmė 40 tūkst. Lt paskolą, o ji savo turtu tapo laiduotoja. A. R. pasakė, kad ji bus laiduotoja metams, o po to jis suras kitą. Jai išėjus iš darbo, ji laiduotoja taip ir liko. Po to A. R. nustojo mokėti bankui paskolą, vyko teismo procesas, kur buvo kviečiama ir ji kaip laiduotoja, kur A. R. vis žadėjo, kad mokės, bet visas teismas baigėsi tuo, kad jau beveik du metus ji moka A. R. paskolą bankui ir dar mokės apie 2 metus. Vėliau ji bandydavo surasti A. R., bet jis pakeitė gyvenamąją vietą, visi jai žinomi telefonai buvo išjungti. Ji bendravo ir su A. R. motina, bet ji dangstė savo sūnų A. R.. Ji mano, kad A. R. motina žinojo apie visas sūnaus apgaules (t. 1, b.l. 101-102).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini), nuo 2007-09-17 iki 2008-05-31. Jis dirbo vadybininku tiekėju, bet realiai sėdėjo ofise, o išvažiuodavo kur nors retai. UAB „(duomenys neskelbtini), ofisas buvo V. M. g. 51 ar 53, Vilniuje, pirmame aukšte, adreso tiksliai neprisimena. Firmos direktorius A. R. kartais jam paskambindavo ir duodavo pavedimą nuvažiuoti į firmą „I", kurios adresas (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena. Vilniuje, taip pat į firmą „(duomenys neskelbtini)". A. R. ofise būdavo labai retai, kartais kelioms minutėms atvažiuodavo į darbo pabaigą. Jie vykdė firmų kompiuterinės įrangos priežiūrą. Darbas dažniausiai vykdavo per nuotolį. Jei nepasisekdavo gedimo sutvarkyti per nuotolį, tada vykdavo į firmą ir ten tvarkydavo atsiradusius kompiuterio gedimus. Kartu su juo ofise dirbo A. K., taip pat E. N. ir A. P., kurie vykdė kompiuterių priežiūrą per atstumą kaip ir jis. Taip pat dirbo administratorė O. kurios pavardės nežino, bet ji dirbo neilgai, darbo jai daug nebuvo, todėl ji skaitydavo internete. A. K. dirbo neilgai, nes A. R. jam neduodavo darbo. A. R. iš pradžių jam mokėjo 1100 Lt atlyginimą, o vėliau 1300 ar 1400 Lt. Jis išsireikalavo, kad A. R. jam pakeltų atlyginimą po 3 mėnesių. Iš pradžių jis dirbo 4 dienas per savaitę šitoje įmonėje, o vėliau - 5. Kad A. R. sumokėtų atlyginimą, reikėjo kiekvieną mėnesį reikalauti. A. R. sakydavo, kad vakare bus pinigai, bet realiai pinigų nebūdavo. A. R. atlyginimą mokėjo grynais pinigais. 2008 metų balandžio mėnesio pabaigoje - gegužės mėnesio pabaigoje, A. R. pasakė, kad reikia supakuoti visa įrangą, nes firma išsikelia į naują ofisą Pilaitėje. Po to A. R. pasakė, kad kurį laiką, kol bus suremontuotas naujas ofisas, jis turi padirbti iš namų. Tokiu būdu jis padirbo savaitę - pusantros. Po to paskambino A. R. ir pasakė, kad negali jų išlaikyti, reikia suprasti, kad neturi iš ko mokėti atlyginimų. Jis neprisimena, ar pildė kokį nors prašymą dėl atleidimo. Kiek jis prisimena, tai jis jau realiai nedirbo nuo 2008 metų gegužės vidurio, nors kada tiksliai Sodroje buvo įformintas jo atleidimas, jis nežino. Šiai dienai A. R. jam yra pilnai išmokėjęs visą neišmokėto atlyginimo dalį, bet tai įvyko kažkur per 1.5 mėnesio po jo atleidimo. Jis nuolat skambindavo A. R. ir reikalavo savo neišmokėto atlyginimo dalies. A. R. vis žadėdavo, vis nukeldavo atlyginimo mokėjimą, bet vis dėl to A. R., atrodo, per du kartus sumokėjo jam likusį atlyginimą. Kiek jis girdėjo, kažkam iš darbuotojų A. R. liko skolingas už neišmokėtą atlyginimą, bet negali prisiminti nei kam, nei kokią pinigų sumą. UAB „(duomenys neskelbtini), jis įsidarbino per savo draugą E. N., kuris tuo metu jau dirbo toje firmoje. Pats E. N. darbą toje firmoje susirado per skelbimą. Jis žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini), turėjo nemažai klientų, bet jis nežino, kokias pinigų sumas iš tų bendrovių už jų teikiamas paslaugas gaudavo A. R.. Kiek žino, tai jo bendradarbiai gaudavo panašaus dydžio atlyginimus kaip ir jis, gal kiek mažiau gaudavo A. K., o mažiausiai iš visų – O.. Į ofisą skambindavo žmonės, kurie reikalaudavo direktoriaus, o jiems atsakius, kad jo nėra, klausdavo, kada bus apmokėtos sąskaitos, kada bus atlikti darbai. Kadangi jie apie tai nieko nežinojo, tai visada sakydavo, kad skambintų direktoriui A. R. (t. 1, b.l. 106-107).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad jis dirba antstoliu Antstolių Nemiros Šiugždaitės ir D. S. kontoroje. 2008-06-20 gautas VSDFV 2008-06-16 sprendimas Nr. 33371 dėl 2510.36 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini), 2008-08-29 iš VSDFV buvo gautas pranešimas Nr. (9.1)3-02232, kad UAB „(duomenys neskelbtini), sumokėjo 3526.03 į VSDF biudžetą, todėl UAB „(duomenys neskelbtini), nebeskolinga. Antstoliai vykdomąją bylą baigė. UAB „(duomenys neskelbtini), buveinės adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas siūlymas apmokėti vykdymo išlaidas, tačiau siūlymas nebuvo įteiktas, nes moteris iš buto pasakė, kad tokios bendrovės šituo adresu nėra. Tokį pat siūlymą nusiuntė į direktoriaus A. R. gyvenamąją vietą, adresu A. P. K. g. 13-102, Vilniuje, tačiau siūlymas įteiktas nebuvo, nes moteris iš buto pasakė, kad toks asmuo čia negyvena. Po to jie kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini), 2010-06-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismas priėmė nutartį dėl vykdymo išlaidų - 812.07 Lt priteisimo. Pinigai išieškoti nebuvo. 2009-04-17 Vilniaus Ryto vidurinė mokykla kreipėsi į jų antstolių kontorą dėl vykdomojo dokumento Nr. L2-6879-820/09 taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant (aprašant) UAB „(duomenys neskelbtini), turtą 20030.88 Lt turto. Buvo išsiųsti patvarkymai į bankus dėl laikinojo lėšų, esančių bankų sąskaitose, aprašymo. Buvo aprašytos 2 sąskaitos banke Swedbankas, 2 sąskaitos AB DNB Nord banke, 2 sąskaitos UAB „Šiaulių bankas". Jų antstoliai išsiuntė patvarkymus, o iš bankų buvo gauti atsakymai, kad sąskaitos apribotos, sąskaitose lėšų nėra, taip pat nurodoma, kad kitų apribojimų nėra. 2009-04-24 UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriui A. R. jo namų ir įmonės buveinės adresais buvo išsiųstas nurodymas pateikti duomenis apie įmonės turtą, jo buvimo vietą, turto buvimą pas trečiuosius asmenis, tačiau nurodymas įteiktas nebuvo, nes A. R. nurodytais adresais negyvena. 2009-10-28 ši vykdomoji byla buvo baigta. 2010-03-10 UAB „B." kreipėsi su prašymu priimti vykdyti 2010-02-19 nutartį 2-4464-294/10 dėl laikinų apsaugos priemonių 10642.80 Lt turto arešto. Buvo išsiųsti patvarkymai į bankus dėl laikinojo lėšų, esančių bankų sąskaitose, aprašymo. Buvo aprašytos 2 sąskaitos banke Swedbankas, 2 sąskaitos AB DNB Nord banke, 2 sąskaitos UAB „Šiaulių bankas". Jų antstoliai išsiuntė patvarkymus, o iš bankų buvo gauti atsakymai, kad sąskaitos apribotos, sąskaitose lėšų nėra, taip pat nurodoma, kad yra apribojimai dėl kitų kreditorių reikalavimų. 2010-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriui A. R. įmonės buveinės adresu buvo išsiųstas nurodymas pateikti duomenis apie įmonės turtą, jo buvimo vietą, turto buvimą pas trečiuosius asmenis, tačiau nurodymas įteiktas nebuvo, buvo gautas atsakymas, kad tokios UAB „(duomenys neskelbtini), ten nėra. 2010-05-11 vykdomoji byla buvo baigta. 2010-09-17 UAB „B." pateikė vykdomąjį raštą Nr.2-4464-294/10 dėl 11206.12 Lt išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini), 2010-09-20 išsiuntė A. R. raginimą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas, bet raginimas grįžo neįteiktas, nes UAB tokiu adresu nėra, A. R. išsikėlė. Raginimas pakartotinai buvo nusiųstas direktoriaus A. R. gyvenamosios vietos adresu, tačiau raginimas taip pat nebuvo įteiktas, buvo pasakyta, kad A. R. seniai iš šito buvo išsikėlė. 2010-10-26 išsiųstas paklausimas į VSDFV dėl UAB „(duomenys neskelbtini), dirbančių asmenų. Buvo gautas atsakymas, kad minėtoje bendrovėje dirba vadovas A. R. ir vyr. finansininkė S. K., tačiau draudėjas valstybinio socialinio draudimo įmokų nemoka. 2010-12-08 vykdomoji byla buvo baigta su išieškojimo negalimumo aktu (t. 1, b.l. 172-173).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M.M. parodė, kad ji dirba antstolio padėjėja Antstolių Ingos Karalienės, N. L., G. B., A. B. ir R. K. kontoroje, esančioje J. Basanavičiaus g. 8, Vilniuje. 2009-03-09 buvo priimta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „(duomenys neskelbtini), turtui. Ieškovas yra UAB „B.". Būtent UAB „B." kreipėsi į jų antstolių kontorą dėl nutarties vykdymo. 2009-03-26 buvo pradėta vykdomoji byla. Iš karto buvo patikrintos UAB „(duomenys neskelbtini), turimos transporto priemonės bei nekilnojamas turtas, tačiau bendrovė nieko neturėjo. Gavus atsakymus iš bankų dėl UAB „(duomenys neskelbtini), turimų sąskaitų, jos buvo areštuotos. Buvo areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini), turėtos sąskaitos AB „Swedbanke", „Šiaulių banke", AB „DNB Nord banke“. Šitos banko sąskaitos buvo areštuotos ne tik jų antstolių kontoros, bet ir antstolio D. S., VSDF Vilniaus skyriaus. Jie išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini), direktoriui A. R. pranešimą jų turimu adresu (duomenys neskelbtini), bet jiems grįžo pranešimas neįteiktas, buvo nurodyta, kad bendrovė išsikėlė kažkur į Pilaitę. UAB „(duomenys neskelbtini), yra skolinga UAB „B." 10228,64 Lt. Šiai dienai jie vykdo tik laikinąjį turto areštą, bet nors UAB „(duomenys neskelbtini), sąskaitos ir areštuotos, tačiau jos yra tuščios. Išieškotojas UAB „B." jiems gali pateikti teismo nutartį dėl piniginių lėšų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini), bet išieškotojas teismo nutartį gali pateikti ir kitai antstolių kontorai, tokiu atveju jų vykdomoji byla būtų baigta. Šiai dienai vykdomoji yra baigta (t. 1, b.l. 174-175).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė, kad nuo 2006 metų spalio mėnesio yra UAB „G" direktorius. UAB „G“ bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini), ir jos direktoriumi A. R. nuo 2007-08-13 iki 2008-03-28. UAB „G" veikla yra didmeninė prekyba kompiuterine, programine įranga ir technika. UAB „(duomenys neskelbtini), buvo UAB „G" pirkėjas. Vienintelė sutartis, kuri buvo pasirašyta tarp UAB „G" ir UAB „(duomenys neskelbtini), buvo sudaryta 2007-08-13. UAB „(duomenys neskelbtini), atstovai, pirkdami iš jų kompiuterinę įrangą, jų neinformuodavo, kur ir kam bus naudojama ši įranga. UAB „(duomenys neskelbtini), atstovai iš anksto sumokėdavo už perkamas prekes (t. 1, b.l. 197).
Iš 2011-06-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E. R. pateikė didmeninės prekybos sutartį Nr. DP 07-072 (t. 1, b.l. 198-201).
Iš 2011-01-24 AB „DNB NORD" banko pateikto UAB „(duomenys neskelbtini), banke turimų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad jame užfiksuotas Biudžetinės įstaigos „Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos" 2008-12-18 9963,52 Lt pervedimas ir 2008-12-22- 9995.18 Lt pervedimas, po ko minėtos pinigų sumos pervedamos į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 150-156).
Iš 2011-05-03 AB „DNB NORD" banko pateikto UAB „(duomenys neskelbtini), banke turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog jame užfiksuota, kad į sąskaitą 2008-12-18 iš kitos UAB „(duomenys neskelbtini), banko sąskaitos pervedami 9800 Lt, iš kurių 2008-12-20- 4800 Lt pervedami į asmeninę A. R. AB „DNB NORD" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Apsipirkimui", o 2008-12-21 išgryninama bankomate 2000 Lt. 2008-12-21- 2000 Lt. 2008-12-22 užfiksuotas pervedamas iš kitos UAB „(duomenys neskelbtini), banko sąskaitos - 9000 Lt, o 2008-12-23 išgryninama bankomate 1000 Lt. 2008-12-23- 2000 Lt. 2000 Lt. 2008-12-26- 2000 Lt, 1000 Lt ( t.l, b.l. 167-171).
Iš 2011-02-02 AB „DNB NORD" banko pateikto atsakymo į paklausimą matyti, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (t.l. b.l. 159-160).
Iš 2008-01-01 Pirkimo pardavimo sutarties Nr. 200801PP matyti, kad ji pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini), ir Vilniaus „(duomenys neskelbtini)" vidurinės mokyklos, pridedamas pasiūlymas, sąskaitos faktūros (t. 1, b.l. 53-58).
Iš Vilniaus „(duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2009-02-10 Nr. SD-89 rašto, adresuoto UAB „(duomenys neskelbtini), matyti, kad jame primenama apie dvi neapmokėtas sąskaitas už kompiuterinę įrangą (t. 1, b.l. 59).
Iš 2013-04-24 Taikos sutarties matyti, jog ji sudaryta dėl turtinės žalos atlyginimo tarp A. R. ir Vilniaus „(duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (t.2, b.l. 173-174).
Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai, jo bei liudytojų R. R., S. K., D. S., D. S., M.M., E. R. parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, banko sąskaitų išrašų duomenimis, pirkimo pardavimo sutarties duomenimis, kita bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis A. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Kaltinamojo A. R. nusikalstama veika baigta, tyčinė, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ vidurinė mokykla pareiškė 19958,70 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos (t. 1, b.l. 78), dėl kurios vėliau (2013-04-24) buvo sudaryta taikos sutartis (t. 2, b.l. 173-174).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Paskelbus kaltinamajam A. R. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. tam neprieštaravo, su prokurorės sprendimu sutiko, dėl siūlomos skirti 46 parų arešto bausmės pareiškė, jog sutinka su siūloma bausme (t. 2, b.l. 176).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į tai, kad A. R. sudarė taikos sutartį su Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ vidurine mokykla dėl turtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: turi profesinį išsilavinimą, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. R. skirtina arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-12-07 d. 15.20 val. iki 2010-12-08 d. 14.30 val., nuo 2013-03-19 d. 23.10 val. iki 2013-05-03 d.
A. R. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -
nusprendžia:
pripažinti A.R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 46 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, 46 paras, kas prilyginama 46 arešto paroms, ir laikyti A. R. atlikusiu arešto bausmę.
A. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.