Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimas

2020-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-1870-284/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-30
Bylos Nr.
A17.-1870-284/2020
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00192-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rima Volikienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. P.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A17.-1870-284/2020m.
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00192-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.7; 18.1; 19.10; 19.11; 21.9.4; 21.9.10. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 30 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Loreta Armalienė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) atstovui Orlandui Ščegauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), spec.vidurinio išsilavinimo, vedusio, nedirbančio, neįgalaus – nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, teisto,

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis R. S. 2020 m. rugsėjo 6 d. surašė R. P. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnio 1 dalį, protokole nurodydamas, kad R. P. 2020 m. rugsėjo 6 d. 12.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus - nustatytas 2,38 promilių girtumas, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bei nevykdė statutinio valstybės tarnautojo - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjo I. Š. reikalavimo nustoti keiktis ir eiti į tarnybinį automobilį, įžeidžiamais žodžiais išplūdo minėtą pareigūną, pažemindamas jo garbę ir orumą.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- Šiaulių apskrities VPK atstovas Orlandas Ščegauskas teismo posėdžio metu protokolą palaikė ir nurodė, kad protokolas surašytas teisingai, nes R. P. padarė protokole nurodytus administracinius nusižengimus, jo kaltę įrodo visa surinkta medžiaga. Prašė įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją dėl kaltės nepripažinimo, o kadangi kaltė įrodyta, nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. teismo posėdžio metu su jam surašytu protokolu nesutiko, kaltės nepripažino, nurodydamas, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. adresu (duomenys neskelbtini) yra parduotuvė, jis su broliu, atvykusiu iš (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobiliu į parduotuvę apsipirkti. Jis tą pačią dieną su broliu buvo išgėrę butelį degtinės, o pasamdytas vairuotojas juos atvežė prie parduotuvės nusipirkti gėlių, žvakučių, nes norėjo nuvažiuoti prie tėvo kapo. Parduotuvėje buvo sudaužytas stiklas, kuris yra tarp pardavėjos ir žmonių, o pardavėja buvo iškvietusi policiją. Jam policijos pareigūnai jam iš karto uždėjo antrankius, parduotuvėje jokio konflikto nebuvo. Jis stiklo nesudaužė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis iš parduotuvės ėjo lauk, o brolis pirkosi cigaretes. Jam išeinant iš parduotuvės, policininkai iškart uždėjo antrankius. Jis nežino už ką. Neneigia, kad buvo išgėręs, bet jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, nesiplūdo. Plūdosi tada, kai jam dėjo antrankius, nepamena, kad kokius reikalavimus būtų išreiškę policijos pareigūnai, jų nesiplūdo. Galėjo kokį negerą žodį pasakyti. Nesutiko eiti į policijos automobilį, nes nesuprato už ką. Tai, kad buvo girtas viešoje vietoje, neneigia, bet nežino, už ką policininkai dėjo jam antrankius. Jis pats yra dirbęs policijoje, yra teistas. Parduotuvėje jis nesikeikė, nieko nekoliojo. Pyko ant policininkų, negalėjo ramiai išsiaiškinti, nes policininkai iš karto dėjo antrankius. Parduotuvėje stiklą išdaužė kitas asmuo, kuris pabėgo. Brolis sulaikytas nebuvo. Jis su pardavėja nekonfliktavo, ne jam pardavėja iškvietė policiją. Jam pateikti policijos pareigūnams asmens duomenis nereikia, jį policijos pareigūnai pažįsta, nes atvažiuoja jį tikrinti. Jis su policininkai nesutiko, nes nesuprato, dėl ko ja deda antrankius, nes policininkai net nepaklausė pardavėjos, kas sudaužė stiklą, jie net nebuvo į parduotuvę įėję. Jis priešinosi policininkams, nes nežinojo, dėl ko jį sulaiko.

Liudytojas I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju M. L., kai buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra neblaivus asmuo, kuris šūkauja, neleidžia kitiems pirkėjams ramiai apsipirkinėti. Nuvykus pagal pranešimą, einant aiškintis įvykio aplinkybių, prie įėjimo į parduotuvę pastebėjo akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kuris šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, prie parduotuvės durų stovėjo pardavėja. Šio asmens paprašė nusiraminti, bet jis ir toliau šūkavo. Paklausus vardo ir pavardės, tiksliai savo duomenų nenurodė ir bandė pasišalinti, todėl jis pareikalavo šio vyriškio stovėti vietoje, niekur neiti, tačiau vyriškis pradėjo mosikuoti rankomis, jį nustūmė, todėl su kolega jį sulaikinėjo. Kolega perspėjo vyriškį, kad tokiu atveju bus panaudota jėga, jie užlenkė vyriškio rankas už nugaros ir nuvedė prie tarnybinio automobilio, uždėti antrankiai ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Visą tą laiką vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs, muistėsi, kai vedė prie tarnybinio automobilio, į reikalavimus nusiraminti nereagavo, o pasodintas į tarnybinį automobilį, juos įžeidinėjo, tiksliai nebepasakys, bet lyg vadino „debilais“, „gaidžiais“. Jiems pirminis iškvietimas buvo tai, kad neblaivus vyriškis triukšmauja parduotuvėje. Vyriškis juos įžeidė, pažemino jų garbę ir orumą. Vyriškis nevykdė reikalavimų nusiraminti, nesikolioti, nešūkauti, vėliau,- nepasišalinti, nes jų neklausė, norėjo išeiti, o jiems reikėjo nusistatyti asmenybę. Antrankių būtų jam nedėję, bet vyriškis jį pastūmė, todėl apsaugant save ir kolegą, bandė užlenkti vyriškio rankas už nugaros, bet jis stangrino jas. Tarnybiniame automobilyje vyriškis juos vėl įžeidinėjo. Girtumą nustatė, kai vyriškis nusiramino, vėliau. Vyriškio broliui nedėjo antrankių, nes nebuvo už ką. Jei policijos pareigūnas išreiškia reikalavimą likti vietoje, asmuo privalo vykdyti policijos pareigūno reikalavimus. R. P. padarė šiuos pažeidimus: prie parduotuvės buvo neblaivus ir keikėsi viešoje vietoje, kur vaikščiojo žmonės; po to, kai pareikalavo stovėti vietoje ir nepasišalinti, nes buvo padarytas pažeidimas, jis nepakluso ir šalinosi, dėl ko negalėjo nusistatyti asmenybės, vėliau buvo pareikalauta nesimuistyti ir eiti į tarnybinį automobilį, bet jis nepakluso, mosikuodamas rankomis išmušė iš rankų jo tarnybinę knygelę; o trečias pažeidimas – įžeidinėjo juos - policijos pareigūnus.

Liudytojas M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad R. P. yra vieną kartą sutikęs tarnybiniais reikalais. 2020 m. rugsėjo 6 d. dirbo su kolega I. Š., prieš pietus iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į parduotuvę atėjęs neblaivus pilietis reikalauja parduoti alkoholio ir koliojasi. Su kolega atvažiavę dar per radijo stotį išgirdo, kad yra kitas iškvietimas, kurio nelabai suprato. Tačiau einant link parduotuvės pamatė iš parduotuvės išėjusį vyrą ir moterį-pardavėją. Vyras įžeidinėjo pardavėją, vadino „kurva“. Jis prisistatė, liepė nesikeikti viešoje vietoje, o aiškinantis aplinkybes paprašė vyriškio nurodyti savo duomenis, iš kur jis yra, bet vyriškis iki galo nepasakė savo duomenų ir bandė pasišalinti. Todėl buvo liepta likti vietoje, bet jis vis tiek bandė šalintis, todėl vyriškis buvo paimtas už rankų, liepta jam nusiraminti, bet jis mosikavo rankomis, bandė pasišalinti, todėl buvo panaudota jėga, nuvestas į tarnybinį automobilį ir uždėti antrankiai. Vyriškis buvo agresyvus, prie automobilio juos įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais: „piderais“, „debilais“, visų nepamena. Vyriškis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į Šiaulių VPK Operatyvaus valdymo patalpas išsiblaivėti. Girtumas nustatytas tarnybiniame automobilyje, kai apsiramino. Pirminis iškvietimas į parduotuvę buvo dėl kito žmogaus, kuris, kol jie atvažiavo, jau buvo pasišalinęs. O antras iškvietimas – dėl šio vyriškio - gautas jau kai jie buvo įvykio vietoje – prie parduotuvės. Pirmasis iškvietimas, kiek pamena, buvo dėl panašios situacijos, tik nepamena, ar buvo nurodyta pavardė, t.y. dėl J. Č.. Vėliau jis buvo nuėjęs pas pardavėją ir viską išsiaiškino, t.y. kad pirmąjį kartą kvietė policijos pareigūnus dėl J. Č., kuris pasišalino, o antrąjį kartą – dėl R. P., nes kol laukė policijos pareigūnų, pastarasis su broliu atėjo į parduotuvę, abu neblaivūs, ir jie tarpusavyje susikoliojo, keikėsi ir pareikalavo parduoti alkoholio. Pardavėja pasakė, kad vyriškiai yra neblaivūs, todėl neparduos. Tada pardavėja buvo įžeidinėjama, o šalia buvusią moterį griebė už kaklo. Tada pardavėja ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę prie parduotuvės, jie dar nuėjo pasižiūrėti, ar už pastato nėra Č., o beeinant išgirdo per raciją antrą pranešimą, o ant parduotuvės laiptų pamatė vyriškį, kuris koliojo pardavėją, mosikavo rankomis. Prie parduotuvės, gatvėje buvo žmonių, galėjo girdėti ir kiti žmonės. Vyriškiui buvo išreikšti reikalavimai: nesikeikti, nusiraminti, vėliau,- nepasišalinti, kurių jis nevykdė, bandė ištrūkti, mosikavo rankomis, todėl buvo perspėtas, kad bus panaudota jėga. Pradžioje jie norėjo nustatyti vyriškio duomenis, bet jis visų duomenų nesakė ir bandė šalintis, todėl jie liepė pasilikti vietoje. Vyriškis tiek lauke, tiek automobilyje juos išvadino „piderais“, „debilais“, visko tiksliai nebepamena. Taip vyriškis jį, kaip pareigūną, įžeidė. Nepamena, kad su R. P. būtų anksčiau susidūręs, jo nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju R. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį ir 508 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad jis 2020 m. rugsėjo 6 d. 12.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus - nustatytas 2,38 promilių girtumas, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, bei nevykdė statutinio valstybės tarnautojo - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjo I. Š. reikalavimo nustoti keiktis ir eiti į tarnybinį automobilį, įžeidžiamais žodžiais išplūdo minėtą pareigūną, pažemindamas jo garbę ir orumą.

Nors R. P. neigė padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų: administracinio nusižengimo protokolą, tarnybinį pranešimą, administracinių nusižengimų registro išrašą, daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą, administracinio sulaikymo protokolą, byloje esantį vaizdo ir garso įrašą, o taip pat teismo posėdžio metu liudytojų policijos pareigūnų I. Š. ir M. L. parodymus, konstatuoja, kad R. P. 2020 m. rugsėjo 6 d. 12.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,38 promilių girtumas), plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kas atitinka Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir ši jo padaryta veika yra kvalifikuota tinkamai.

Aukščiau nurodyta bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog R. P. 2020 m. rugsėjo 6 d. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėjo I. Š. reikalavimo nustoti keiktis ir eiti į tarnybinį automobilį. Teismo posėdžio metu liudytojais policijos pareigūnai I. Š. ir M. L. patvirtino, jog po to, kai R. P. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, buvo neblaivus ir keikėsi viešoje vietoje, konfliktuodamas su pardavėja, policijos pareigūnai pareikalavo jo nutraukti neteisėtus veiksmus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t.y. nustoti keiktis, o R. P. bandant pasišalinti,- likti stovėti vietoje ir nepasišalinti, vėliau - nesimuistyti ir eiti į tarnybinį automobilį, bet jis šiems policijos pareigūno I. Š. reikalavimams nepakluso. Šiuos policijos pareigūnų teisme duotus parodymus neginčijamai patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas.

Pažymėtina, jog atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą įtvirtinta Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Tam, kad būtų ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką, o kad kiltų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinti policijos pareigūno įgaliojimai, kuriame nurodyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pagal byloje suformuluotą kaltinimą ir byloje nustatytus duomenis nustatyta, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, neteisingai nurodė, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, todėl jo padaryto administracinio nusižengimo teisinė kvalifikacija pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį tikslintina, nurodant, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Šis netikslumas nagrinėjant bylą ištaisytinas, nes jis nekeičia šio administracinių nusižengimo esmės, kuri yra šiuo atveju pilnai įrodyta (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

R. P. taip pat inkriminuotas administracinis nusižengimas dėl policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo. Administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą numatyta ANK 508 straipsnyje. Iš bylos rašytinės medžiagos, policijos pareigūnų teisme duotų parodymų bei garso ir vaizdo įrašo nustatyta, kad R. P. įžeidžiamais žodžiais išplūdo policijos pareigūną I. Š., tuo pažemindamas jo garbę ir orumą. Todėl darytina išvada, jog R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, tačiau tikslintina jo šios padarytos veikos kvalifikacija, nes pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, neteisingai nurodė, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje, nes ši teisės norma dalių neturi. Toki būdu pašalintina protokole nurodyta šio straipsnio 1 dalis, nurodant, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Šis netikslumas nagrinėjant bylą ištaisytinas, nes jis nekeičia administracinių nusižengimo, esmės, kuri yra šiuo atveju įrodyta pilnai, o taip pat nekeičia ir R. P. šio padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. P. kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų nepripažino. Byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad R. P. padarė administracinius nusižengimus, kai jam nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jis administracinius nusižengimus padarė būdamas neblaivus – nustatytas 2,38 promilių girtumas, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo, R. P., tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, jis niekur nedirba. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. P. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, skirtini sankcijose numatyti baudų vidurkiai (ANK 32, 34 - 36 straipsniai).

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl už atskirus administracinius nusižengimus R. P. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 35–36, 38 straipsniais, 630, 635 - 637, 646 straipsniais,

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, bei jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį – 85 (aštuoniasdešimt penkių) eurų baudą;

- pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą;

- pagal ANK 508 straipsnį – 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, R. P. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų baudą.

Išaiškinti R. P., kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą ROIK 20122209081.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Rima Volikienė