Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ atstovams advokatui R. K. ir bendrovės vadovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. A51-38311/23(2.14.1.45E-AD25) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių įtraukimo į Sąrašą metu baigtumas buvo 97 proc. (būklė: nebaigtas statyti). Byloje taip pat nėra ginčo, kad Patalpos patikrinimo metu ir sprendimo jas į traukti į Sąrašą priėmimo metu buvo naudojamos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, patikrinęs ginčo patalpą (statinį) nustatė, kad ginčo turtas naudojamas: sustatytos transporto priemonės, atidaryti langai, įrengtos iškabos su įmonių pavadinimais, www.rekvizitai.lt internetiniame puslapyje nurodomas bendrovės adresas: (duomenys neskelbtini), todėl siūloma įtraukti pastatą į 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio sąrašą.

VMSA Ekonomikos ir finansų skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė raštą dėl informacijos pateikimo, kuris buvo adresuotas pareiškėjai. Rašte nurodoma, kad Patalpos įtrauktos į Sąrašą ir paaiškinama, kad Patalpos į Sąrašą įtrauktos vadovaujantis Aprašo 2 punkte nustatytais kriterijais t. y. jeigu turtas yra apleistas, neprižiūrimas arba prižiūrimas ir / arba naudojamas pažeidžiant statinių techninę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, naudojamas ne pagal paskirtį arba jis yra faktiškai naudojamas, nors jo statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Rašte pažymima, kad turtas gali būti išbrauktas iš Sąrašo, jei ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyriui bus pateikti dokumentai, įrodantys, kad turtas neatitinka Tvarkos apraše išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto Tvarkos aprašo 3.1-3.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių.

Pareiškėja 2023 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pašalinti Patalpas iš sąrašo, į kurį įtraukti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esantys nekilnojamojo turto objektai, kuriems 2021 m. taikomas 3 proc. dydžio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Rašte nurodoma, kad pareiškėja nebuvo informuota apie Patalpų įtraukimą į Sąrašą, todėl buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, kuris lėmė įtraukimo į Sąrašą neteisėtumą.

Atsakovė skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifo pareiškėjai sumažinimo. Sprendime pažymima, kad 2020 m. liepos 27 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra nurodyti patikrinimo vietoje nustatyti faktiniai duomenys, o bendrovės atstovų parašų, kuriais bendrovės atstovai būtų supažindinti su patikrinimo išvadomis, nėra, nes Apraše nėra nurodyta, kad statinių (patalpų) savininkai privalo dalyvauti patikrinime. Sprendime taip pat nurodyta, kad Patalpų statybos užbaigimas/paskirties pakeitimas buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre 2021 m. balandžio 28 d., todėl Patalpos patikrinimo metu buvo naudojamos, o bendrovei nuosavybes teise valdomų Patalpų statyba patikrinimo metu buvo neužbaigta.

Nesutikdama su Sprendimu pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.

Spręsdama dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, jog Patalpų įtraukimo į Sąrašą metu pareiškėja buvo Patalpų savininkė ir tuo metu Patalpos buvo naudojamo, o jų baigtumas pagal registracijos duomenis buvo 97 proc., t. y. Patalpos buvo laikomos nebaigtomis statyti. Šias aplinkybes patvirtina tiek byloje pateikti įrodymai, tiek pareiškėjos vadovo paaiškinimai teismo posėdžio metu.

Pareiškėja kvestionuoja įtraukimo į Sąrašą teisėtumą procedūriniu aspektu, nurodydama, kad ji nei patikrinimo metu, nei po jo nebuvo informuota apie Patalpų įtraukimą į Sąrašą ir negalėjo teikti paaiškinimų ir įrodymų, dėl kurių Patalpos galėjo būti neįtrauktos į Sąrašą. Atsakovė su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutinka, nurodo, kad patikrinimo metu nėra privaloma asmens informuoti, o vėliau pareiškėja buvo tinkamai informuota, taip pat, net bylos nagrinėjimo metu nėra pagrindų, dėl kurių Patalpos galėtų būti neįtrauktos į Sąrašą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, konstatuoja, kad ginčo situacijai taikytinas Aprašas, kuris reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu, identifikavimo tvarką, jų įtraukimo į objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu sąrašo tvarką bei Sąrašo tikslinimo procedūrą (Aprašo 1 punktas).

Aprašo 2.3 papunktyje nurodyta, kad į Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis kriterijus, kuris viena iš jų – faktiškai naudoja nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Priežiūros vykdytojai tikrindami, ar naudojamas nebaigtas statyti statinys privalo apžiūrėti vietoje nebaigtą statyti statinį vizualiai, žodinius paaiškinimus ir patikrinimo metu vietoje nustatytus faktinius duomenis užfiksuoti faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, atlikti fotofiksaciją, parašyti išvadas ir pasirašyti. Nebaigtų statyti statinių savininkus ar naudotojus, dalyvaujančius apžiūroje, supažindinti pasirašytinai apžiūros vietoje su akto išvadomis, atsisakius pasirašyti užfiksuoti atsisakymo pasirašyti faktą akte (Aprašo 7 punktas).

Aprašo 11 punkte nustatyta, kad finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo įsakymo pasirašymo dienos apie nekilnojamojo turto įtraukimą į Sąrašą informuoja turto savininkus el. paštu, esančiu Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemos @vilys išorinių kontaktų bazėje (turto savininkai atsako už gyventojų registrui pateiktų duomenų teisingumą ir prisiima atsakomybę už padarinius, kilusius dėl pateiktų duomenų klaidingumo ar netikslumo), nesant el. pašto informacija siunčiama raštu, išsiųstu registruotu paštu pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Asmenys, kurių valdomas nekilnojamasis turtas įrašytas Sąrašą, turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie jų valdomo turto įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Būsto administravimo skyriui dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 2.1, 2.2 ar 2.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 3.1-3.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių (Aprašo 12 punktas).

Nagrinėjamu atveju Patalpos atitiko Aprašo 2.3 papunktyje nustatytą kriterijų t. y. faktiškai jos buvo naudojamos, bet statyba nebuvo užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Šių aplinkybių šalys neginčija. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pagrindą tokias Patalpas priskirti prie objektų, kuriems taikomas 3 proc. apmokestinimo tarifas.

Vertindama, ar pareiškėjos nurodyti procedūriniai pažeidimai daro įtaką Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kelis aspektus.

Pirma, nors pareiškėja teigia, kad Apraše statinio savininko ar naudotojo prievolė dalyvauti patikrinime nėra įtvirtinta eksplicitiškai, bet ją implikuoja Aprašo 7 punkto nuostatos, tačiau toks teiginys nėra pagrįstas nei sisteminiu, nei lingvistiniu šios normos aiškinimu. Aptariamoje normoje (Aprašo 7 punkte) yra nustatytos pareigos apžiūrėti statinį vizualiai ir nustatytus faktinius duomenis užfiksuoti akte. Šiame Aprašo punkte nėra įsakmiai nurodyta, kokie konkrečiai faktiniai duomenys turi būti gauti ir (ar) surinkti, o tik nurodoma, kad nebaigtas statyti statinys pripažįstamas naudojamu, jeigu nustatomas naudojimo faktas.

Aprašo 7.1-7.5 papunkčiuose yra pateikiama alternatyva ir nurodoma, kad nebaigtas statyti statinys pripažįstamas naudojamu, jeigu nustatomi nebaigto statyti statinio naudojimo požymiai: 7.1. įrengtas ir pritaikytas ūkinei-komercinei ar kitai veiklai; 7.2. įrengtos darbo vietos; 7.3. iškabinti reklaminiai ir/ar informaciniai stendai ir iškabos, informuojančios apie vykdomą ūkinę-komercinę ar kitokią veiklą; 7.4. viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose skelbiama informacija apie vykdomą ūkinę-komercinę ar kitokią veiklą; 7.5. įrengtos patalpos, kuriose laikomi planuojamos vykdyti ūkinės veiklos priemonės ir daiktai.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, nėra ginčo, kad nebaigtas statinys buvo naudojamas, o iš Patikrinimo akto matyti, kad buvo nustatyta ir dalis Aprašo 7.1-7.5 papunkčiuose nurodytų požymių (iškabinti reklaminiai ir/ar informaciniai stendai ir iškabos, informuojančios apie vykdomą ūkinę-komercinę ar kitokią veiklą; viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose skelbiama informacija apie vykdomą ūkinę-komercinę ar kitokią veiklą).

Šios aplinkybės Aprašo 7 punkto aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą atsakovei konstatuoti Patalpų naudojimo faktą, todėl ji galėjo, bet neprivalėjo rinkti papildomus su tokiu naudojimu susijusius įrodymus, įskaitant statinio (patalpų) savininko ar naudotojo paaiškinimus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad savininko ir (ar) naudotojo apklausa ir (ar) dalyvavimas apžiūroje pagal Aprašo 7 punkto nuostatas buvo privalomas.

Antra, šalys byloje nesutaria, ar byloje buvo įvykdyta atsakovės pareiga informuoti pareiškėją apie Sprendimą, kaip tai nustatyta Aprašo 11 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios informavimo pareigos įvykdymą turi įrodyti atsakovė. Iš į bylą atsakovės pateikto dokumentų valdymo informacinės sistemos ekranvaizdžio (atsiliepimo 10 priedas) matyti, kad VMSA Ekonomikos ir finansų skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas, kuriuo pareiškėja informuojama apie jos įtraukimą į Sąrašą, turėjo būti siunčiamas pareiškėjos buveinės adresu ir jos el. pašto adresu. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. rugsėjo 18 d. siuntų priėmimo ir perdavimo aktas (atsiliepimo 11 priedas), iš kurio matyti, kad pareiškėjos buveinės adresu buvo siųsta siunta. Šie įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami padaryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja buvo informuota, nes, atsakovės informacinės sistemos ekranvaizdžio kopija patvirtina tik tai, kad buvo pavesta Sprendimą išsiųsti el. paštu, tačiau pats elektroninis laiškas nėra pridėtas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat patvirtino, kad pranešimai patalpų turėtojams siunčiami ne per pačią pirmiau aptartą informacinę sistemą, bet VMSA darbuotojui išsiunčiant atskirą elektroninį laišką, tačiau įrodymo apie tokio laiško išsiuntimą atsakovė neturi. Siuntų priėmimo ir perdavimo aktas taip pat patvirtina tik tai, kad VMSA Ekonomikos ir finansų skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. raštas buvo išsiųstas, tačiau nėra žymos apie jo įteikimą.

Trečia, teismas, vertindamas ar vienareikšmiškų įrodymų apie atsakovės pareigą informuoti pareiškėją nebuvimas yra esminis, sudarantis pagrindą panaikinti ginčijamą Sprendimą, pažymi, kad Apraše nustatyta pareiga informuoti statinių savininkus apie įtraukimą į Sąrašą nėra savitikslė, ja siekiama suteikti galimybę Patalpų savininkams ar naudotojams pateikti įrodymus, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 2.1, 2.2 ar 2.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams yra nulemtas vienos ar keleto 3.1-3.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių (Aprašo 12 punktas). Kitaip tariant, informavimas apie priimtą sprendimą yra reikalingas tam, kad suinteresuotas asmuo, nesutinkantis su sprendimu įrašyti jam priklausančias patalpas į sąrašą, galėtų pateikti įrodymus, paneigiančius tokio įrašymo egzistavimo pagrindus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, tiek prašydama atsakovės pašalinti Patalpas iš Sąrašo, tiek kreipdamasi į teismą, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nustatytas aplinkybes, konkrečia – įrodymų, kad Patalpos neatitinka Aprašo 2.3 papunktyje nustatyto kriterijaus. Priešingai, tiek iš byloje esančių įrodymų, tiek iš teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos atstovų paaiškinimų matyti (ir byloje dėl to nėra ginčo), kad Patalpos atitiko Aprašo 2.3 papunkčio kriterijų, t. y. Patalpos buvo faktiškai naudojamos ir jų statyba nebuvo užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Be to, pareiškėja neįrodinėjo ir teismas nenustatė, kad Patalpų atitikimas Aprašo 2.3 papunkčio kriterijui buvo nulemtas Aprašo 3.1-3.3 papunkčiuose išvardytų aplinkybių (nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą; turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo; dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas bei šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadoje ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai; Sąrašo sudarymo metu nuo turto įsigijimo praėjo mažiau nei vieni metai).

Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad galimai egzistavęs pareiškėjos (ne)informavimas apie sprendimą įtraukti ją į Sąrašą pareiškėjai nesukėlė neigiamų padarinių ir faktiškai nepakeitė ir negalėjo pakeisti pareiškėjos situacijos. Kitaip tariant, byloje nėra duomenų, kad informavus pareiškėja apie jai priklausančių Patalpų įtraukimą į Sąrašą būtų atsiradę ar paaiškėję pagrindai tikslinti Sąrašą ir pareiškėjos Patalpų į jį neįtraukti. Pareiškėjos argumentai, kad ji būtų sutvarkiusi Patalpų dokumentaciją ir Patalpų baigtumas 100 proc. galėjo būti registruotas dar greičiau, laikytini deklaratyviais ir situacijos teisinio vertinimo nekeičia. Pažymėtina, kad Patalpų baigtumas 100 proc. jų patikrinimo ir Akto surašymo bei įrašymo į sąrašą metu nebuvo registruotas, ir tai yra pakankamas pagrindas pareiškėjai taikyti 3 proc. mokesčio tarifą, nepriklausomai nuo to, kaip greitai po to toks baigtumas yra (gali būti) įregistruojamas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko nuo 2007 m, kai įgijo patalpas, sutvarkyti ir įregistruoti jų baigtumą, tačiau iki Sprendimo priėmimo 2023 metais to nepadarė ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų tam objektyviai trukdžiusias aplinkybes, nepateikė. Vien deklaratyvūs teiginiai, kad baigtumas negalėjo būti įregistruotas dėl trečiosios šalies (Patalpų pardavėjo) ir (ar) dėl Covid-19 pandemijos apribojimų, viena vertus, nėra pakankami tokių kliūčių egzistavimui tokį ilgą laiką konstatuoti ar pateisinti; kita vertus, pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių tokia registracija nebuvo atlikta, nėra teisiškai reikšmingos Apraše nustatyto reglamentavimo kontekste.

Taigi, nors pareiškėja teigia, kad sprendimas įtraukti Patalpas į Sąrašą buvo priimtas neįvertinus visų aplinkybių, tačiau ji nei atsakovei nei teismui nepateikė įrodymų, kurie galėtų (ar būtų galėję) turėti įtakos kitokiam rezultatui pasiekti. Kitaip tariant, pareiškėja nenuginčijo, kad Patalpos į Sąrašą buvo įtrauktos nepagrįstai. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienareikšmiškų įrodymų apie pareiškėjos informavimą byloje nebuvimas laikytinas formaliu procedūriniu pažeidimu, kuris nėra esminis, nekeičia teisinio vertinimo ir nelėmė pareiškėjos teisių pažeidimo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl galimo procedūrinio pažeidimo, susijusios jos informavimu, nesudaro pagrindo pareiškėjai priklausančių Patalpų neįtraukti į Sąrašą ar iš jo išbraukti, ir, atitinkamai, panaikinti skundžiamą Sprendimą, kuriuo Patalpas buvo atsisakyta iš Sąrašo išbraukti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje (atitinkamai iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusios ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnyje) įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, pažymi, kad jame nurodyti motyvai iš esmės aiškūs, nustatytos aplinkybės nepaneigtos, Sprendimas teisiškai pagrįstas. Sprendime nurodytos priežastys, lėmusios tai, kad buvo priimtas pareiškėjai neigiamas sprendimas, todėl pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjos skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.