Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Laureta Ulbiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-1172/2010 m.

1.1.7.1;1.1.8.1;1..1.8.6.3; 1.1.8.9.2;1.1.8.10.1;

1.2.4.1;1.2.28.4;2.1.7.4;2.4.6.3.1;2.4.6.3.2;

2.4.6.3.3;2.4.7;

Lietuvos Respublikos vardu 2010 m. lapkricio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. M. apeliacini skunda del Moletu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisves atemimu dviems metams;

- Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu 3 metams šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. punktu, paskirtos bausmes subendrintos dalinio sudejimo budu ir paskirta subendrinta triju metu dešimties menesiu laisves atemimo bausme, ja atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. M. 7310,70 Lt Valstybinei ligoniu kasai, A. P. 500 Lt neturtines žalos atlyginimui, 2000 Lt E. V. neturtines žalos atlyginimui, 2000 Lt D. V. neturtines žalos atlyginimui, 2000 Lt I. T. neturtines žalos atlyginimui, 10000 Lt Ž. R. neturtines žalos atlyginimui, 700 Lt turtines ir 5000 Lt neturtines žalos atlyginimui M. K., 4000 Lt neturtines žalos atlyginimui A. L..

R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 6 d. nakti i 2009 m. kovo 7 d., budamas apsvaiges nuo alkoholio, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai, panaudodamas fizine prievarta, vykde gincijama, savo teise, o butent: Moletu r., Inturkes sen., Inturkes k., itares I. T. pavogus jo telefona, jiems bunant sveciuose pas A. L., panaudojes smurta išsivede ji iš N. Z. gyvenamojo namo i lauka, isodino i G. P. vairuojama automobili „N. S.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant automobiliu reikalavo gražinti telefona, ranka sudave ne mažiau kaip 20 kartu i šona ir i galva, nuveže nuo Inturkes kaimo 25 km. 50 m. atstumu i Švencioniu rajono, Pabrades seniunijos Spenglo miška, kuriame reikalaudamas gražinti telefona trenke ranka per kakla, I. T. parkritus ant žemes, du kartus ispyre i dešini šona bei viena karta i kakla, tuo I. T. sukele fizini skausma ir paliko ji guleti be samones miške; po to, tesdamas savo nusikalstama veika, turedamas tiksla surasti 2009 m. kovo 6 d. dingusi savo telefona, 2009 m. kovo 14 d., apie 21 val. 30 min., Moletu r., Inturkes sen., Inturkes k., atvyko pas I. T. i namus, ten jo nerades ir tikedamasis ji surasti, nuvažiavo prie A. L. gyvenamojo namo Inturkes k., išlipes iš automobilio ir pamates namo kieme M. K. ir Ž. R., itardamas, kad prie jo telefono vagystes gali buti prisidejes A. L. bei jo draugai, turedamas rankoje beisbolo lazda, priejes prie M. K., nieko nesakes, lazda sudave smugi i galva, o jam nugriuvus ant žemes, dar karta lazda sudave smugi i galva ir smugius per dešine bei kaire kojas ir taip del odos nubrozdinimu galvoje ir dešineje kojoje ir poodines kraujosruvos kaireje kojoje nežymiai sutrikde M. K. sveikata; po to priejo prie Ž. R., užsimojo lazda, liepe klauptis, o kai jis atsisake tai padaryti, paklause jo vardo ir lazda sudave smugi i galva; po to jis, paemes M. K. už drabužiu, nutempe i A. L. namo vidu ir istume i kambari, kuriame buvo A. L., E. V., A. P., E. V., M. P., M. P. ir G. R.; cia jis beisbolo lazda trenke per stala, ji apverte, vaikšciojo po kambari, grasino ir reikalavo atiduoti jo telefona, lazda 4 kartus sudave A. L. i galva, koja spyre i galva ir taip del muštines žaizdos dešiniajame antakyje, kraujosruvu dešiniajame smilkinyje, dešines ausies kaušelyje ir dešiniajame žande nežymiai sutrikde jo sveikata; 3 kartus lazda sudave E. V. per rankas, viena karta i veida bei spyre koja i veida, kuriam del nubrozdinimu ir kraujosruvu viršugalvyje, muštines žaizdos kairiajame antakyje bei nubrozdinimu su aplinkine kraujosruva kairiajame dilbyje padare nežymu sveikatos sutrikdyma; kliude lazda M. P., E. V. lazdos galu trenke per galva, sukeldamas fizini skausma, M. P. buteliu trenke per galva sukeldamas fizini skausma, iš A. L. paeme 250 Lt vertes telefona „Nokia E50" bei pasakes, kad telefona gražins, kai atsiras jo telefonas, iš A. L. namu pasišalino.

Be to, jis 2009 m. kovo 14 d., apie 21 val. 30 min., Moletu r., Inturkes sen., Inturkes k., atvykes prie A. L. gyvenamojo namo, išlipes iš automobilio ir pamates namo kieme M. K. ir Ž. R., itardamas, kad prie jo telefono vagystes gali buti prisidejes A. L. bei jo draugai, turedamas rankoje beisbolo lazda sudave smugius M. K., po to priejo prie Ž. R., užsimojo lazda, liepe klauptis, o kai šis atsisake tai padaryti, paklause jo vardo ir lazda sudave smugi i galva ir taip del kaktikaulio kaires puses lužio, nusileidžiancio i kaukoles kaires puses kaire puse ir kaires kaktines skilties sumušimo sunkiai sutrikde jo sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Moletu rajono apylinkes teismo 2010 m. rugsejo 20 d. nuosprendi, jam paskiriant kita bausmes ruši ir sumažinant paskirtu neturtiniu žalu dydžius. Nurodo, kad teismo nuosprendis del paskirtos bausmes dydžio ir žalos dydžiu neargumentuotas.

Jis kalte padares nusikalstamas veikas pripažista, išskyrus epizoda del panaudoto savavaldžiavimo prieš I. T., nes tokios veikos nepadare. I. T. kartu su kitu liudytoju D. B. mineta ivykio vakara patys papraše nuvežti pas paneles, taciau D. B. pergalvojo, o nukentejusysis važiavo. Apie jokius smurto veiksmus prieš nukentejusiji I. T. nevartojo. To nepatvirtino nei jo motina, nei G. P., nei D. B., kurie kartu važiavo G. P. vairuojamu automobiliu. Liudytojas D. B. patvirtina, kad ta ivykio vakara tiek jis, tiek nukentejes I. T. buvo gana stipriai girti, neprisimena konflikto pas N. Z. ir kitu aplinkybiu (b.l.96,2t.). Teismo nuosprendyje nurodyta, kad jis nukentejusiajam sudave daugiau nei 20 smugiu su ranka, miške sparde kojomis, jis prarado samone, taciau jokio kuno sužalojimo nukentejusiajam nenustatyta, i medicinos istaiga ir specialista jis nesikreipe. Mano, kad tik remiantis neobjektyviais nukentejusiojo parodymais, priimtas nuosprendis nera pagristas irodymais ir jie nera patikimi ( BK 20 str.). Del šio fakto turetu buti išteisintinas. Del savavaldžiavimo pagal BK 294 str.2 d. savo kalte jis pripažista pilnai, todel nebutu tikslo neigti savavaldžiavima prieš nukentejusiji I. T., taciau jis to nepadare. Savo kalte padares nusikalstamas veikas pripažino pilnai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posedyje. Parodymu nekeite nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio nagrinejimo metu. Del šiu aplinkybiu mano, kad jam galetu buti taikoma lengvinanti aplinkybe- vadovaujantis LR BK 59 str. l d. l p. Jis suprato savo kalte ir stengesi iš dalies kompensuoti padaryta žala, dar teisminio nagrinejimo metu nukentejusiesiems atlygino turtine žala: E. V. - 100 Lt, A. L. - 150 L Ž. R.- 300 Lt. M. K.- 300 Lt. Del šiu aplinkybiu jam galetu buti taikoma lengvinanti aplinkybe-vadovaujantis LR BK 59 str. l d.3 p.

Visiems nukentejusiesiems, išskyrus Ž. R., yra padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai, o nukentejusieji: E. V. ir A. P. tik galejo jausti skausma, taciau neturtines žalos nuosprendžiu priteistos, net neatsižvelgus i šias aplinkybes ir nemotyvavus bent kokiais argumentais ar vadovaujantis irodymais. Nemotyvuoti ieškiniai:4000-A. L., 5000- M. K., kuriems sveikata sutrikdyta nežymiai, jokiu kitu pasekmiu jie nepatyre. E. V. ir I. T. po 2000 Lt kiekvienam, kuris iš viso sužalotas nebuvo ir jokiu pasekmiu nepatyre. Kokiu pagrindu priteista 2000 Lt D. V. (nepilnamecio) motinai. Kritiškai vertina priteista neturtine žala 10000 Lt suma nukentejusiajam Ž. R., nes teismo posedyje paaiškino, kad jokiu pasekmiu nejaucia ir kokiu nors papildomu irodymu del sveikatos sutrikimo nepateike. Jis gyvena su senele J. K.., kartu augina sunu Vismanta Meiluna gimusi 2006-08-05, jo gyvenimo drauge I. C. nedirba. Senelis mire 2010-05-19. Senelei yra implantuotas elektrokardiostimuliatorius. Ji fizinio darbo dirbti negali. Jis dirba pagal patenta, išlaiko nepilnameti sunu ir be jo pagalbos J. K. butu problematiška, nes viena negali išsiversti be jo pagalbos. Vadovaujantis LR BK 54 str.3 d ir BK 62 str. 1d.,2 d., jam gali buti skirta švelnesne, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausme. Jis teisiamas pirma karta, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bedarbis (nuosprendyje konstatuota, kad nedirbantis), šiuo metu dirba pagal patenta.

Teismo posedyje nuteistasis R. M. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

N. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Del nuteistojo R. M. nusikalstamu veiksmu prieš nukentejusiji I. T. vertinimo :

Pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje del nuteistojo R. M. savavaldžiavimo prieš nukentejusiji I. T. , inkriminuojant jam veiksmus, nustatytus skundžiamu teismo nuosprendžiu, yra pagristas ir teisetas . Teismo išvados del nuteistojo R. M. veiksmu prieš nukentejusiji I. T. yra pagristos faktiniais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais irodymais.

Tai, kad nuteistasis R. M. atliko nuosprendžiu nustatytus veiksmus prieš nukentejusiji I. T., patvirtina pastarasis , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo parodymuose nurodes teismo nustatytas aplinkybes ( t. 1 b.l. 104-106, t.1 b.l. 108-111, t. 2 b.l. 95-96). Liudytojas N. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu patvirtino, kad nuteistasis R. M. aptariamo ivykio metu , itares, kad nukentejusysis I. T. pavoge jo telefona, atejo pas pastaraji i namus, aiškinosi del telefono , po to jega , priešinantis I. T. , išvede iš namu , kita diena I. T. sake, kad ji nuveže i Pabrade už 25 km. , paliko miške, iš kur jis i namus grižo pescias, sake, kad ji nuteistasis R. M. muše ( t. 1 b.l. 114-116, t.2 b.l. 64-65).

Apeliacine instancija , ivertinusi šiuos irodymus, kaip ir pirmos instancijos teismas, mano, kad nera pagrindo netiketi nuosekliais ir detaliais minetu asmenu parodymais, jie atitinka tarpusavyje. Byloje nera jokiu duomenu, kad nukentejusysis I. T. , nurodydamas, kad nuteistasis R. M. prieš ji smurtavo , paliko miške ji sumušta, ji apkalbejo. Tai, kad nukentejusysis I. T. del jam padarytu sužalojimu nesikreipe pas teismo medicinos specialista ar pas gydytoja, nera vada netiketi jo parodymais, kad jis del nuteistojo R. M. smurto prieš ji patyre fizini skausma. Iš dalies nukentejusiojo I. T. parodymus, kad ji iš namu išsiveže ir paliko, pravažiavus Arnioniu km., link Pabrades miške , patvirtino nuteistojo tevai G. P., V. P., kurie parode, kad ju automobiliu važiavo sunus R. M., jo draugas D B. ir vaikinas, su kuriuo sunus aiškinosi del savo telefono dingimo ir kuri sunus išlaipino miške prie Pabrades , su juo nuejes i miška, grižo vienas, sakydamas , kad su jaunuoliu susitare, kad jis griš vienas (t. 1 b.l. 122-123,126-127, t.2 b.l. 65-66). Tai, kad mineti liudytojai neigia , kad ju sunus smurtavo automobilyje prieš nukentejusiji, vertintina kritiškai, nes jie yra jo tevai ir yra suinteresuoti, kad ju sunus nebutu nuteistas. Bylos irodymais yra nustatyta, kad aptariamo nusikaltimo pradžios metu automobilyje kartu važiavo ir liudytojas D. B. ( t. 1 b.l. 117-118, t. 2 b.l. 96-97), taciau jo parodymai nera informatyvus, liudytojas nurodo, kad nepamena ivykio del girtumo.

Del aukšciau išdestytu motyvu apelianto skundas toje dalyje atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausme, ne visiškai tinkamai taike bausmes ir jos paskirties principus, bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str..

Teismas, sutinkamai su aukšciau nurodytu normu reikalavimais , skirdamas bausme, atsižvelge i nuteistojo R. M. nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni (padare 1 sunku ir 1 apysunki nusikaltima), kaltes formas (veikos tycines), i apelianto asmenybe apibudinancius duomenis-administracine tvarka baustas (b.l.148-149), yra jauno amžiaus bet niekur nedirba, taciau teismas , tinkamai išanalizaves minetas aplinkybes, neivertino to , kad nuteistasis R. M. savo noru iš dalies atlygino nukentejusiesiems padaryta žala : jis atlygino nukentejusiajam M. K. 300 Litu, nukentejusiajam E. V. 100 Litu, nukentejusiajam Ž. R. 300 Litu, nukentejusiajam A. L. 150 Litu ( t. 2 b.l. 25,38-39). Ši aplinkybe pripažintina nuteistojo R. M. atsakomybe lengvinancia aplinkybe ( Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3p.). Nagrinejamu atveju nuteistasis R. M. atlygino tik dali žalos, taciau atsižvelgiant i jo bloga materialine padeti šeimoje, tai vertintina kaip jo pastangos pagal savo išgales atsilyginti nukentejusiesiems, todel ši aplinkybe vertintina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Del šios lengvinancios aplinkybes ir nesant jo atsakomybe sunkinancios aplinkybes švelnintinos jam paskirtos bausmes , sumažinant jam paskirtu laisves atemimo bausmiu trukme ( Lietuvos Respublikos BK 61 str.). Toje dalyje skundžiamas teismo nuosprendis keistinas del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo bei neteisingai paskirtos bausmes.

Iš bylos duomenu, matyti, kad nuteistasis R. M. jam inkriminuojamas veikas t.y. savavaldžiavima ir sunku sveikatos sutrikdyma padare viena veika, kuria istatymo leidejas vertina kaip idealiaja nusikalstamu veiku sutapti. Pagal BK 63 straipsnio 1 dali bausmes yra skiriamos už atskiras nusikalstamas veikas, taciau bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, jos dydžiui ir rušiai turi reikšmes, kokia yra nusikalstamu veiku sutaptis. Kadangi istatymu leidejas idealiaja sutapti vertina kaip mažiau pavojinga už realiaja, BK 63 straipsnio 5 dalyje yra itvirtina nuostata, kad, esant idealiai nusikalstamu veiku sutapciai, bausmes turi buti subendrinamos apemimo budu. Kolegijos nuomone, teismas, subendrindamas visas paskirtas bausmes dalinio bausmiu sudejimo budu, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma, todel nuosprendis keistinas dalyje del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo, priimant sprendima bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., 135 str. 1 d. subendrinti apemimo budu.

N. R. M. prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 ir 2 d. nuostatas nepagristas. BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisykles ir nurodyta salygu visuma, kai nusikaltima padariusiam asmeniui gali buti paskirta švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Pagal baudžiamaji istatyma švelnesnes negu istatymo numatytos bausmes paskyrimas, net ir esant konkrecioje baudžiamojoje byloje BK 62 str. 1 ir 2 dalyse numatytu salygu visumai, yra teismo, nagrinejancio byla, teise, bet ne pareiga. BK 62 str.1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelges i visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, jeigu, be to, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika padares asmuo savo noru atvyko ir praneše apie nusikalstama veika ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padaryta turtine žala. Teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali tik nustates nurodytu salygu bei aplinkybiu visuma. Byloje nera duomenu, kad R. M. prisipažino padares nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atvyko ar praneše apie nusikalstama veika. Sprendžiant BK 62 str. 2 d. taikymo

klausima, turi buti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybe lengvinancios aplinkybes. Taip pat turi buti nustatyta viena iš alternatyviu savarankiška teisine reikšme turinciu aplinkybiu, numatytu BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Nesant istatyme numatytu salygu visumos, teismas negali net svarstyti švelnesnes negu istatymo numatyta bausmes skyrimo klausimo.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. yra numatyta, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui , teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme. Tokia teisine galimybe yra numatyta tik esant išskirtinems aplinkybems, patvirtinanciomis , kad sankcijose numatytu bausmiu paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Nagrinejamu atveju apeliacines instancijos teismas, ivertines nusikaltimo pobudi, jo aplinkybes, tai, kad nuteistasis R. M. del gana menkos dingsties ( del telefono dingimo ) smurtavo prieš 7 nukentejusiuosius , juos sužalodamas, viena iš ju sunkiai , mano, kad apeliantas R. M. turi buti už tai nubaustas pagal istatyma . Jo nurodytos sunkios šeimines aplinkybes : mažas vaikas, jo nedirbanti sugyventine , pasiligojusi mociute, kurios namuose jis su šeima gyvena, nagrinejamu atveju negali buti vertinama kaip išimtine aplinkybe , nulemianti jo bausmes ruši, jos trukme, leidžiant skirti jam bausmes, švelnesnes nei numato istatymas. Del šiu motyvu nuteistojo R. M. prašymas jam skirti švelnesne bausme, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, atmestinas.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas nukentejusiesiems E. V., I. T., patyrusiems del nuteistojo R. M. smurtiniu veiksmu fizini skausma , priteise neturtines žalos atlyginimui kiekvienam po 2000 Litu, nukentejusiajam A. P., patyrusiam del nuteistojo R. M. veiksmu fizini skausma, buvo priteista 500 Litu neturtines žalos atlyginimui. Nukentejusiajam E. V., kuriam nuteistojo R. M. veiksmais sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, teismas priteise 2000 Litu neturtinei žalai atlyginti, nukentejusiesiems M. K. ir A. L. , kuriems sveikata del nuteistojo R. M. veiksmu, buvo sutrikdyta nežymiai , priteise atitinkamai 5000 Litu ir 4000 Litu, o nukentejusiajam Ž. R. už sunku sveikatos sutrikdyma teismas priteise iš nuteistojo R. M. 10000 Lit. neturtines žalos atlyginimui. Taip pat teismas priteise iš nuteistojo R. M. 2000 Litu nepilnamecio nukentejusiojo E. V. atstovei pagal istatyma D. V. neturtinei žalai atlyginti. Teismas, priteisdamas nukentejusiesiems pinigini atlygi už ju patirta neturtine žala, motyvavo tik tuo, kad jie patyre žala del nuteistojo R. M. nusikalstamu veiksmu prieš juos, taciau skundžiamame teismo nuosprendyje , nustatydamas tokios žalos dydi pinigine išraiška, nenurode jokiu argumentu , pagrindžianciu priteistus neturtines žalos dydžius.

N. R. M. manymu nukentejusiems Ž. R., I. T., E. V., A. P., M. K., A. L. priteisti neturtiniu žalu dydžiai yra per dideli ir nepagristi, o D. V. priteista neturtine žala aplamai neaišku kokiu pagrindu.

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtinta nuostata, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu nustatytais atvejais. Neturtines žalos turini apibrežia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtines žalos dydi teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta , kad nukentejusieji Ž. R., I. T., E. V., E. V. , M. K. , A. L., A. P. nuteistojo R. M. savavaldžiavimo metu patyre fizine prievarta, daliai ju buvo padaryti kuno sužalojimai, sutrikde ju sveikata , dalis patyre fizini skausma. Teismas, spresdamas nukentejusiesiems priteistinos neturtines žalos dydi, turi atsižvelgti i normos, reglamentuojancios tokios žalos priteisima, nuostatas.

Iš nuosprendyje išdestytu išvadu, yra žinoma, kad nukentejusiajam Ž. R. buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškes muštine žaizda kaktos kaireje sugijusiu randu, kaktikaulio kaires puses lužiu, nusileidžianciu i kaukoles kaires puses kaire puse, ir kaires kaktines skilties sumušimas, sužalojimai ivertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t.,b.l. 29), del šiu sužalojimu jis gydesi ligonineje nuo 2009-03-14 iki 2009-03-26 ( t. 1 b.l. 28-29, 96), del sužalojimo jis patyre dideli fizini skausma , didelius emocinius išgyvenimus. Tai ivertinus , apeliacine instancija daro išvada, kad teismo priteistas neturtines žalos atlyginimo dydis yra realus, atitinka tiek nusikalstamos veikos sunkumo pobudi, tiek sužalojimo sunkumo laipsni, tiek teismine praktika , nustatant tokios žalos dydi, protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijai nebuvo pažeisti.

Nukentejusysis I. T. , nuteistajam R. M. panaudojus prieš ji fizini smurta, buvo prievarta išvestas iš namo, lauke ir automobilyje buvo mušamas per šonus ir kojas, prievarta buvo nuvežtas i miška už 25 km. ir sumuštas, ten paliktas pusnyje be samones visa nakti pragulejo, del suduotu smugiu patyre fizini skausma: skaudejo galva, kakla, šonus, kojas ir rankas, buvo prakirsta lupa, buvo priverstas šlapias pesciomis pareiti i namus 25 km. Šios aplinkybes rodo, kad šis nukentejusysis del tokiu nuteistojo veiksmu patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitu ivyki maciusiu asmenu akyse, turejo dideliu nepatogumu sugrižti iš vietos, kur jis buvo paliktas, i namus (1 t.,b.l.109,112, 2 t.b.l.95,96). Ta ivertinus, apeliacine instancija daro išvada , kad teismas, ivertines aukšciau nurodytas aplinkybes ir priteisdamas nukentejusiajam I. T. 2000 Litu neturtines žalos atlyginimui , tinkamai taike Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas.

Bylos irodymais yra nustatyta, kad del nuteistojo R. M. nusikalstamu veiksmu nukentejusiajam E. V., sudavus 4 smugius beisbolo lazda ir viena karta spyrus , buvo padaryti sekantys sužalojimai : nubrozdinimas ir kraujosruva viršugalvyje, muštine žaizda kairiame antakyje, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva kairiame dilbyje, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu . Nukentejusiajam M. K. del nuteistojo R. M. veiksmu prieš ji, jam sudavus beisbolo lazda smugi i galva, jam nugriuvus , sudavus ta pacia lazda i galva bei smugius i dešine ir kaire kojas, jam buvo padaryti sekantys sužalojimai : odos nubrozdinimai galvoje, dešineje kojoje, poodines kraujosruvos kaireje kojoje , nežymiai sutrikde jo sveikata. Be to yra nustatyta, kad po smurto panaudojimo prieš nukentejusiji M. K. nuteistasis R. M. , sugriebes ji už rubu , nutempe ji i A. L. namo vidu ir istume i kambari. N. R. M. , smurtaudamas prieš nukentejusiji A. L., sudave beisbolo lazda keturis kartus i galva , 1 karta spyre i galva, padarydamas jam sekancius sužalojimus : muštine žaizda dešiniajame antakyje, kraujosruvas dešiniajame smilkinyje, dešines ausies kaušelyje, dešiniajame žande, tuo nežymiai sutrikde jo sveikata . Kaip jau buvo pamineta, apylinkes teismas, pagristai pripažindamas nukentejusiuju teise, tame tarpe ir šiu nukentejusiuju teise i neturtines žalos atlyginima, nustatydamas atlygintinos žalos dydi, pažeide Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas. Iš aptartu aplinkybiu matyti, kad visi šie nukentejusieji buvo sužaloti panašiomis aplinkybemis, tuo paciu budu , jiems padaryti sužalojimai sukele tas pacias pasekmes, todel , apeliacines instancijos nuomone, jie visi turi teise i vienoda atlygintinos neturtines žalos dydi. Apeliacine instancija pripažista, kad jie del nuteistojo R. M. veiksmu patyre fizini skausma, emocinius išgyvenimus , jo veiksmai sutrukde ju poilsi, taciau mano, kad nukentejusiesiems M. K. ir A. L. priteistas neturtines žalos dydis viršija ju patirtus išgyvenimus , todel jis mažintinas, atsižvelgiant i protingumo, teisingumo ir sažiningumo kriterijus, nustatant atlygintinos neturtines žalos dydi, kuris buvo priteistas nukentejusiajam E. V. .

Del aukšciau išdestytu motyvu skundžiamas teismo nuosprendis dalyje del civiliniu ieškiniu priteisimo keistinas.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu iš nuteistojo R. M. buvo priteista 2000 Litu neturtines žalos atlyginimui nukentejusiojo E. V. atstovei pagal istatyma – jo motinai D. V.. už tuo metu nepilnamecio sunaus E. V. patirtus išgyvenimus. Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, kad nuteistasis M. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu sudave beisbolo lazdos galu nukentejusiajam E. V. per galva, jam sukeldamas fizini skausma . Teismas, pripažines šio nukentejusiojo teise i neturtine žala, ja ivertino 2000 Litu pinigine išraiška., nors A. P. , patyrusiam analogini nuteistojo smurta ( nuteistasis buteliu sudave jam 1 karta per galva , tuo sukeldamas jam fizini skausma) neturtine žala ivertino 500 Litu . Apeliacine instancija , pripažindama, kad mineti nukentejusieji nukenteje nuo nuteistojo R. M. analogišku veiksmu , sukelusiu tas pacias pasekmes, patyre fizini skausma , tam tikrus nemalonius išgyvenimus, taciau mano, kad piniginis atlygis abiems nukentejusiesiems turetu buti toks pat. Del šiu motyvu, laikantis protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriteriju, priteistos neturtines žalos dydis nukentejusiajam E. V. mažintinas iki dydžio, kuris buvo priteistas nukentejusiajam A. P.. Šiuo metu nukentejusysis E. V., gimes 1992-09-09 , yra nepilnametis, todel civilinis ieškinys priteistinas jam.

Šioje dalyje nuosprendis keistinas, panaikinant sprendima del tokio ieškinio patenkinimo, priimant sprendima jos ieškini atmesti.

N. R. M., prašydamas sumažinti priteistu neturtinei žalai atlyginti ieškiniu dydžius, motyvavo tuo, kad tiek jis , tiek jo šeima yra sunkioje materialineje padetyje , nes jis pats neturi dideliu ir pastoviu pajamu, nors šiuo metu verciasi pagal verslo liudijima , augina maža vaika., gimusi 2006-08-05, vaiko motina- jo sugyventine I. C. niekur nedirba , turi materialiai padeti sunkiai serganciai senelei J. K. . Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., reglamentuojantis neturtines žalos atlyginima, tarp salygu, i kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtines žalos dydi , numato ir kaltojo asmens turtine padeti. Nagrinejamu atveju, apeliacine instancija , vertindama atlygintinos neturtines žalos dydžius , be kitu salygu atsižvelge ir i nuteistojo R. M. turtine padeti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p., nusprende :

N. R. M. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Moletu rajono apylinkes teismo 2010-09-20 nuosprendi , priimta R. M. atžvilgiu, pakeisti.

R. M. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. , paskirti atitinkamai laisves atemima 3 (trejiems) metams ir 1 ( vieneriems) 6 ( šešiems) menesiams . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apemimo budu , R. M. paskirti subendrinta bausme : laisves atemima 3 (trejiems) metams, šia bausme atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš R. M. M. K. ir A. L. po 2000 ( du tukstancius ) litu kiekvienam neturtines žalos atlyginimui.

Priteisti iš R. M. E. V. 500 (penkis šimtus) Litu neturtines žalos atlyginimui.

Panaikinti sprendima del 2000 Litu priteisimo D. V..

Kitoje dalyje nuosprendi palikti nepakeista.

Šis nuosprendis isiteiseja nuo jo paskelbimo dienos.