Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-10 · Byla Nr. TS-33-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
TS-33-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Nuteistasis
D. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau- Komisija) 2018 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 59-53 netaikyti D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, kad D. B. 2008 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia- 2007 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga- 2019 m. balandžio 17 d. Atliktos bausmės 2/3 dalis- 2015 m. balandžio 17 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. kovo 16 d.- vieneri metai vienas mėnuo viena diena. D. B. pristatomas aštuntą kartą kartą, nesutinkant su intensyvia priežiūra. Nuteistasis D. B. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2018 m. kovo 16 d. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į nuteistojo didėjančią žemą nusikalstamo elgesio riziką- 30 balų, į vidutinę smurto riziką, į dalinai įvykdytas Komisijos rekomendacijas, šiuo metu turimą galiojančią nuobaudą, į mąstymą ir elgesį- bendraudamas gali gana greitai susierzinti, būdamas supykęs ne kartą yra pasielgęs impulsyviai, agresyviai (pastarojo nusikaltimo metu, taip pat bausmės atlikimo metu yra du kartus baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitus nuteistuosius), gali prarasti savitvardą, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažinimą, didelę neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Komisija nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. D. B. dalinai įvykdė komisijos teikiamas rekomendacijas (siūlomose laisvalaikio užimtumo programose nedalyvavo, gerbūvio darbų neatliko, įvykdytas įpareigojimas -konsultuotis su įstaigos psichologais. Be to, šiuo D. B. metu turi dvi galiojančias nuobaudas). Nuteistojo D. B. amžius teistumo metu 36 metai. Anksčiau D. B. teistas viena kartą. Savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo D. B. nepripažįsta, nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnį. Nuteistasis D. B. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. D. B. gali siekti asmeninių tikslų pasinaudodamas aplinkybėmis. D. B. teigia niekada nevartojęs narkotikų. Psichologinė tarnyba duomenų apie tai neturi. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, D. B. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau alkoholio vartojimo sąsajas su smurtiniu elgesiu D. B. neigia. D. B. teigia, kad iki bausmės atlikimo alkoholį vartojo gana retai, neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo įpročių, todėl pagalba jam nereikalinga. D. B. teigia, kad ateityje svarsto nebevartoti alkoholio, nes jo vartojimas praeityje sukeldavo rūpesčių (dėl alkoholio vartojimo, būdavo siejamas su nusikalstama veikla). D. B. nėra socialiai atsiskyręs, su žmonėmis bendrauja įvairiais lygiais. Šiuo metu D. B. artimus ryšius palaiko tik su artimaisiais, esant galimybei (pigesniems skambučiams), bendrautų ir su draugais, pažįstamais. D. B. požiūris į save stokoja savivokos ir savikritiškumo. D. B. save vertina gerai, nemato savybių, kurias norėtų pakeisti. Praeityje nebuvo suicidinių minčių/ketinimų. D. B. kiek stokoja tarpasmeninių įgūdžių. Bendrai D. B. geba palaikyti pokalbį, tačiau yra linkęs pertraukinėti pašnekovą, nepalaiko akių kontakto. Bendraudamas D. B. gali gana greitai susierzinti. Būdamas supykęs D. B. ne kartą yra pasielgęs impulsyviai, agresyviai (pastarojo nusikaltimo metu, taip pat bausmės atlikimo metu yra du kartus baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitus nuteistuosius), gali prarasti savitvardą. Savo nusikalstamą elgesį D. B. yra linkęs kategoriškai neigti, kaltinti aplinkybes bei kitus žmones. D. B. neišskiria tų sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, nemano, kad šiuo metu turi kažkokių problemų. Kilus sunkumams D. B. yra linkęs užsidaryti, atsiriboti nuo kitų žmonių ir pagalbos. Esančias problemas D. B. linkęs apeiti, jų nespręsti. Emociniu pagrindu įtemptose situacijose D. B. būna sunku pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą, įvertinti galimas savo elgesio alternatyvas bei pasekmes. Suprantant kitų požiūrį, bendraujant su pareigūnais kyla sunkumų, įvairias veiklas D. B. interpretuoja kaip nukreiptas į jo asmenybę, siekiančias jį sumenkinti, darančias spaudimą. Ateityje D. B. planuoja užsiimti nuosavu verslu, turi gerus suvirinimo įgūdžius, taip pat reikiamą aparatūrą, turi kitų, iš pažiūros realių, įsidarbinimo galimybių. Nors D. B. yra linkęs minimizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį, bendrai kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišreiškia. Diskriminacinių nuostatų D. B. taip pat neišreiškia. Priežiūrą ir apribojimus D. B. vertina ambivalentiškai. Už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus D. B. yra baustas trylika kartų. Savo nusižengimus D. B. yra linkęs sumenkinti, tačiau paskutiniu metu stengiasi laikytis nustatyto režimo, nors šiuo metu turi dvi galiojančias nuobaudas. Visuomenę D. B. vertina palankiai, supranta poreikį puoselėti visų pripažintas vertybes. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. B. pilnai nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu už režimo reikalavimų pažeidimus drausminėmis nuobaudomis D. B. baustas trylika kartų, šiuo metu dvi nuobaudos galioja. Bausmės atlikimo metu D. B. skatintas devynis kartus. Šiuo metu bausmę D. B. atlieka paprastosios grupės sąlygomis. D. B. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pozityvaus užimtumo, bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose. D. B. yra įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą, turi šaltkalvio specialybę. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje D. B. 2009 metais įgijo siuvinių gamintojo, 2010 metais- baldų surinkėjo, 2012 metais- suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybes. Bausmės atlikimo metu D. B. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, pastaruoju metu iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. D. B. dirbo ūkio skyriuje statybininku, dėl darbo vietų stokos D. B. šiuo metu nedirba. Pavestą darbą D. B. atlikdavo gerai. Motyvacija dirbti aukšta. Lygtinio paleidimo atveju D. B. registruosis darbo biržoje, taip pat darbo ieškos ir savarankiškai. Įstaigoje D. B. dirbo, gaudavo darbo užmokestį, šiuo metu nedirba. Šiuo metu nuteistąjį finansiškai palaiko artimi giminaičiai, siųsdami kas mėnesį apie 30 eurų, tačiau nuteistajam šių lėšų nepakanka. Vykdomųjų raštų pataisos namai yra gavę 33 718,29 eurų sumai, iš jų D. B. sumokėjo 502,99 eurų. D. B. socialiniai ryšiai yra išlikę, tėvai ir dukra sutinka priimti gyvendinti lygtinio paleidimo atveju, su sutuoktine ir vaikais bendrauja minimaliai, dažniausiai susiskambina telefonu, paties nuteistojo teigimu- laiškų rašyti nemėgsta. Nuteistąjį artimieji pataisos namuose lanko retai. D. B. turi pastovią gyvenamąją vietą. Lygtinio paleidimo atveju D. B. ketina gyventi adresu (duomenys neskelbtini), pas dukrą. Gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei- 29 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 10 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai- 19 balų (gali kisti). Remiantis vertinimo metodika HCR-20, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į didėjančią žemą nusikalstamo elgesio riziką- 29 balai, į vidutinę smurto riziką, į dalinai įvykdytas Komisijos rekomendacijas, šiuo metu turimas dvi galiojančias nuobaudas, nedirba, į mąstymą ir elgesį- bendraudamas gali gana greitai susierzinti, būdamas supykęs ne kartą yra pasielgęs impulsyviai, agresyviai (pastarojo nusikaltimo metu, taip pat bausmės atlikimo metu yra du kartus baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitus nuteistuosius), gali prarasti savitvardą, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažinimą, į alkoholio vartojimo sąsajos su smurtiniu elgesiu neigimą, linkęs minimizuoti ir neigti savo nusikalstamą elgesį bei į aukščiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog D. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

D. B. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimo, prašydamas pastarąjį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde D. B. nurodė, kad jis vienuolika metų atlikinėja bausmę pataisos įstaigoje. Neatliktos bausmės dalis- vieneri metai. Jis skatintas devynis kartus, be to du kartus skatintas Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau šie skatinimai neįrašyti. Jo žema nusikalstamo elgesio rizika- 29 balai. Pataisos įstaigoje jis aštuonerius metus dirbo ir dengė civilinį ieškinį. Jo galiojančios nuobaudos už tai, kad buvo savo noru užsidaręs į kalėjimo tipo kamerą ir nieko blogo nepadarė. D. B. prašo atkreipti dėmesį į visas nurodytas aplinkybes ir tenkinti jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

D. B., kuriam skirta didesnė nei dešimties metų, tačiau trumpesnė nei penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. balandžio 17 d., taigi D. B. atitinka šią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą. Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aplinkybes- nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas D. B. atitikimą šiai sąlygai teismas pažymi, kad, kaip matyti iš D. B. vertinimo pagal OASys sistemą, 2018 m. kovo 15 d. D. B. buvo įvertintas pagal OASys sistemą ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika (29 balai). Teismas pažymi, kad pirmojo svarstymo, vykusio 2015 m. gegužės 22 d., metu D. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys sistemą buvo nustatyta tokia pati, kaip ir paskutiniojo svarstymo metu, t. y. 29 balai, kas reiškia, kad D. B. pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko iš esmės nepakitusi. Be to D. B. nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, kuri yra nekintanti ir nemažėja, kas leidžia pagrįstai teigti, kad D. B. neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, įtvirtintos BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y. pažangos mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad D. B. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taip pat D. B. turi dvi galiojančias nuobaudas, yra tik dalinai įvykdęs komisijos rekomendacijas- gerbūvio darbų neatliko, siūlomose laisvalaikio užimtumo programose nedalyvavo. Nutarime siūlomos rekomendacijos dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo- dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose bei konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo manymu yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. D. B. turi tęsti laisvės atėmimo vietoje dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką, susijusią su jo psichologinėmis savybėmis, keisti savo vertybines nuostatas, požiūrį į savo pasikartojantį agresyvų bei smurtinio pobūdžio elgesį, tokį elgesį D. B. turėtų keisti, stiprinti savo įžvalgą dėl anksčiau turėtų sunkumų, susijusių su jo smurtinio elgesio istorija, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes bei išmokti kontroliuoti savo emocijas, išsiugdyti savistabą bei savivoką, išmokti tinkamai spręsti susiklostančias konfliktines situacijas. Nesant minėto lygtinio paleidimo taikymo pagrindo- pagrįsto manymo, kad nuteistasis D. B. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarime Nr. 59-153 netaikyti D. B. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog D. B. nesilaikys įstatymų ir nenusikals, yra pagrįsta, todėl D. B. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

netenkinti nuteistojo D. B. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 59-53 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. B..

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas