- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-2319-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02887-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. I.
- Atsakovas
- M. Z.
- Trečiasis asmuo
- V. Z.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo L. I. ieškinį atsakovui M. Z. dėl prievolės užtikrinimo įkeitimu (hipoteka), trečiasis asmuo – V. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. I. 2011-10-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priverstinai įkeisti atsakovo nekilnojamąjį turtą, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su V. Z. kur jis bebūtų – 2010-12-29 : M. Z. pasirašytuose trijuose paprastuose vekseliuose 140 163 eurų arba 483 562,35 Lt dydžio įsipareigojimui 2015-12-29 sumokėti užtikrinti ne mažesnei, kaip įsiskolinimas, turto vertei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, jog dėl ieškovo turtinio reikalavimo, kurio užtikrinimui prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, teismo sprendimas nėra priimtinas. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovas nekelia turtinio pobūdžio reikalavimo, tik prašo nustatyti priverstinę hipoteką ir tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškovo ieškinį dėl prievolės užtikrinimo įkeitimu (hipoteka) atsisakytina priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. I. nutartį panaikinti ir į[pareigoti teismą priimti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad aiškiai nurodo, jog dėl pagrįstos baimės iki tol, kol atsakovui reikės įvykdyti prievolę, atsakovas savo turtą gali perleisti, kadangi atsakovo įsipareigojimas yra didelis. Teigia, jog nurodo teisės normas, kuriais grindžia savo ieškinio reikalavimą. Įsipareigojimai pagal vekselį irgi yra civilinės prigimties ir tokio įsipareigojimo įvykdytas gali būti užtikrintas įkeitimu ar kitu prievolių užtikrinimo būdu, dėl to visi ginčai gali būti nagrinėjami teisme. Teismas nenurodė į kurią įstaigą privalo kreiptis ieškovas, jei jo ieškinys nenagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo L. I. ieškinį dėl prievolės užtikrinimo įkeitimu (hipoteka) tuo pagrindu, kad ieškovo reiškiamas ieškinys nenagrinėtinas teisme. Apeliantas (ieškovas) su tokia teismo išvada nesutinka, atskirtajame skunde nurodydama, jog įsipareigojimai pagal vekselį irgi yra civilinės prigimties ir tokio įsipareigojimo įvykdytas gali būti užtikrintas įkeitimu ar kitu prievolių užtikrinimo būdu, dėl to visi ginčai gali būti nagrinėjami teisme. Teismas ieškovo teiginius atmeta.
Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (LR CK 4.170 str. 1 d.). Prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių, išskyrus kai LR CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose numatyta kitaip, hipotekos teisėjas nagrinėja LR CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (LR CPK 542 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu įstatymo nustatytais atvejais (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas L. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl prievolės užtikrinimo įkeitimu, prašydamas priverstinai įkeisti atsakovo ieškinyje nurodomą konkretų nekilnojamąjį turtą 483 562,36 Lt sumai vekselio, kurio įvykdymo terminas numatytas 2015-12-29, įvykdymo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį konkrečiai nurodė hipotekos atsiradimo pagrindus. Iš ieškovo ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, jog ieškovas siekia atsakovui nustatyti priverstinę hipoteką, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vienas iš priverstinės hipotekos atsiradimo atvejų yra teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti kreditoriaus, šiuo atveju ieškovo, turtiniai reikalavimai (CPK 4.175 str. 2 d. 3 p.) ir kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka (CK 4.178 str.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokios sąlygos reikalingos esant priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti atsirasti, t.y. priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkintas turtinis reikalavimas. Taigi, nesant teismo sprendimo, kuriuo pirmiausiai būtų patenkintas ieškovo piniginis reikalavimas atsakovui, kurio pagrindu ieškovas įgytų teisę reikalauti priverstinės hipotekos atsakovo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį, kuriuo neturėdamas teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkinti jo piniginiai reikalavimai, prašo priverstinai įkeisti atsakovo nekilnojamąjį turtą.
Apeliantas nurodo, kad įkeitimas yra civilinės prigimties ir sutartinis dalykas, kada sudaroma ir pagrindinė sutartis. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 str. 1 d., 4.185 str.). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis). Tuo tarpu vekselis – tai vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo įsipareigoja be sąlygų, tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą nurodytam vekselyje asmeniui pats ar įsako tai padaryti kitam. Tačiau pažymėtina, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o ne kaip apeliantas tvirtina, sutartinis dalykas, kada kartu sudaroma ir pagrindinė sutartis.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, ieškovas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.