- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Bylos Nr.
- 2-7164-207/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Trečiasis asmuo
- Ž. P.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui M. J., trečiajam asmeniui Ž. P., valstybės institucijai duodančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. R. J. palaikė ieškinį ir prašė nuginčyti M. J. tėvystę dukros A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nustatyti, kad M. J. nėra A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji nėra jo dukra.
Šalies argumentai
Ieškovė paaiškino, kad 1997-09-06 ji susituokė su atsakovu M. J., tačiau nuo 2006 metų gyvena atskirai, artimų ryšių nepalaiko, atsakovas išvyko gyventi į užsienį, tačiau skyrybos iki šiol neįformintos. Gyvendama skyriumi nuo sutuoktinio, ji susipažino su Ž. P., kartu gyveno ir 2009-10-01 jiems gimė dukra A. Ji ir Ž. P., gimus dukrai, susisiekė su atsakovu, tarėsi, kad šis patvirtintų sutikimą įregistruoti gimusią mergaitę tikrojo tėvo pavarde, tačiau atsakovas į Lietuvą grįžti neturėjo galimybės, todėl gimusi A. buvo įregistruota kaip ieškovės ir atsakovo santuokoje gimęs vaikas. Vaikas yra per mažas, kad žinotų savo pavardę, tėvu pripažįsta tik tikrąjį savo tėvą Ž. P., kuris ją augina, ja rūpinasi ir išlaiko, o Ž. P. pripažįsta esąs Augustės tėvas. Ieškinio senatis nepraleista. Ieškinį prašė patenkinti. Teismo išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo, jas sumokės pati.
Atsiliepimas
Atsakovas M. J. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) gimusios A. J. biologinis tėvas, nes iki vaiko gimimo trejus metus jis su ieškove jokių artimų ryšių nepalaikė. Jam žinoma, kad ieškovė, gyvendama su kitu vyru – Ž. P., buvo nėščia ir pagimdė mergaitę. Vaiko tėvai prašė jo tvarkytis dokumentus dėl mergaitės įregistravimo tikrojo tėvo pavarde, bet jis tuo laiku negalėjo grįžti į Lietuvą. Ieškovės ieškinį siūlo patenkinti.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Ž. P. paaiškino, kad ieškovei gyvenant vienai, jis su ja susipažino, sukūrė faktinę šeimą ir 2009-10-01 susilaukė dukros A. Atsakovą jis pažinojo, žino, jog jis dirbo ir gyveno užsienyje, todėl iš karto išimti dukrai tikrus metrikus nebuvo galima, nes atsakovo Lietuvoje nebuvo. Jis yra biologinis Augustės
J., gimusios 2009-10-01 tėvas, ją augina nuo gimimo, išlaiko ir vaikas kito tėvo nepažįsta. Ieškovės ieškinį siūlė patenkinti.
Institucijos, duodančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Turskienė ieškovės ieškinį siūlė patenkinti, nes kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas jo tikrieji tėvai, o nuginčijus M. J. tėvystę, tėvo pareigas prisiimtų mergaitės biologinis tėvas Ž. P., todėl vaiko interesai nenukentėtų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš santuokos liudijimo (b.l.7) matyti, kad M. J. ir R. V. susituokė 1997-09-06 ir šalių santuoka iki šiol nenutraukta. Iš gimimo liudijimo (b.l. 6) matyti, kad 2009-10-01 gimė A. J.. Kadangi vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, tėvystė pripažįstama jos pareiškimu ( LR CK 3.141 str.2d.), todėl vaiko gimimo liudijime ir gimimo įraše vaiko tėvais įrašyti sutuoktiniai M. J. ir R. J.. Ieškovė paaiškino, o atsakovas sutiko, kad nuo 2006 metų pradžios jie artimų ryšių nepalaikė, nebendravo, gyveno skirtingose valstybėse ir pagrindas įregistruoti gimusią dukrą A. J. buvo tik šalių santuokos liudijimas.
CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. E. Ž. Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat siekia užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, tai yra tėvystės nuginčijimas taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo Ž. P. pripažino savo artimus ryšius su ieškove po to, kai ji buvo faktiškai išsiskyrusi su sutuoktiniu M. J., gyveno su ja keletą metų ir 2009-10-01 gimusią dukrą A. J. pripažįsta savo dukra, nuo gimimo ją augina ir išlaiko, mažametė kito tėvo nežino ir nepažįsta. Iš šių faktinių bylos aplinkybių darytina išvada, kad vaikas nuo gimimo gyvena su savo biologiniu tėvu, yra jo išlaikomas, tarp vaiko ir biologinio tėvo yra susiklostę tėviški santykiai. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi CK 3.3 straipsnyje, J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu vienu esminių prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Šį vaiko teisių principą gina ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos, jis taip pat įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, tai yra kad vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Ieškinio senatis (CK 3.152 straipsnis) nepraleista. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Sigita Turskienė ieškinį siūlė patenkinti. Teismo nuomone, ieškovė R. J. įrodė, kad atsakovas M. J. negali būti ir nėra 2009-10-01 gimusios A. J. biologinis tėvas, nors vaikas ir gimė sutuoktiniams gyvenant santuokoje, o Ž. P. pripažinus, kad jis yra 2009-10-01 gimusios A. J. biologinis tėvas, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkintinas visiškai (CPK 177,178,185 str.).
Ieškovei R. J. 2010-08-17 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų išlaidų (b.l. 8). Ieškovė proceso metu pareiškė, kad atsakovas dėl iškeltos civilinės bylos nėra kaltas, todėl visas išlaidas, susijusias su nagrinėjama byla, apmokės ji. Įstatymas nedraudžia šaliai prisiimti pareigą apmokėti bylinėjimosi išlaidas, todėl iš ieškovės R. J. į valstybės biudžetą priteistina 200,00 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 8,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d.3 p.7p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 270, 376, 399 straipsniais, 307 str. 1d., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
Panaikinti A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko tėvą jos gimimo įraše Nr.1159 ir jo pagrindu 2009 m. spalio 20 d. Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo liudijime serija AA Nr.616473.
Priteisti iš ieškovės R. J. į valstybės biudžetą 200,00 Lt (du šimtus litų ) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, surenkamoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630) ir 8,85 Lt (aštuonis litus, 85 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, surenkamoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Šio sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui.