Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. G., V. G., antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56 730,29 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. G. išieškotojai bankrutavusiai VšĮ ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“.

5. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininko gaunamų pajamų nepakanka tam, kad skolą būtų galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio 1 dalis). Skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su V. G.. Vedybų sutarčių registro duomenimis, vedybų sutarties skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininko vardu registruotas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa–garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Garažų statybos kooperatyvo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)); ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Priėmimo-perdavimo aktas). 2019 m. sausio 21 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo nurodytą nekilnojamąjį turtą. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį. 2020 m. kovo 10 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininko sutuoktinės iš darbinės veiklos gaunamas pajamas.

6. Vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, antstolis 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo pasiūlymo surašymo datos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka. Skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo (susitarimo), todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nustatymo.

7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1–2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

8. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui R. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. G. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ½ dalis negyvenamosios patalpos–garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 667 straipsniu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pareiškimą.

Nustatyti, kad skolininkui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyti, kad skolininkui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis negyvenamosios patalpos–garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ (viena antroji) dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.