Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2007-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-133-44/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-03-28
Bylos Nr.
2A-133-44/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
AB “Lietuvos draudimas”
Ieškovas
V. N.
Trečiasis asmuo
S. B.
Advokatai
Arūnas Koskus
Kategorijos
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas P.PovilaitisTeisėja A.Monstavičienė Civilinė byla Nr.2A-133-44/2007
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2007 m. kovo 28 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio ir kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,

sekretoriaujant Ignei Urlakienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Koskui,atsakovo AB “Lietuvos draudimas” atstovei E. B.,trečiojo asmens įstatyminei įpėdinei G. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3471-79/2006 pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui AB “Lietuvos draudimas” bei trečiajam asmeniui S. B. įstatyminei įpėdinei G. B. dėl žalos draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 13 050 Lt draudimo išmoką ir 217 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2004-12-21 su atsakovu buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiui nuo 2004-12-22 iki 2005-12-21, atsakovas apdraudė ieškovo transporto priemonę – BMW markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo draudiminių įvykių: transporto priemonės sunaikinimo ar sugadinimo dėl avarijos, stichinių nelaimių ir nelaimingų įvykių bei trečiųjų asmenų neteisėtos veikos ir dėl vagystės 14 500 Lt draudimo sumai. Ieškovui būnant užsienyje jam nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo naudojamas ir valdomas S. B.. 2004-12-14, kada įvyko draudiminis įvykis – automobilio vagystė, draudimo objektas buvo valdomas ir naudojamas S. B.. Apie automobilio vagystę buvo pranešta policijai bei draudimo bendrovei. 2005-11-29 Pranešimu apie nuostolių atlyginimą ieškovas buvo informuotas, jog atsakovas atsisako mokėti draudimo išmoką, nepagrįstai nurodydamas nemokėjimo pagrindą: įvykio dienai sutartis buvo nutrūkusi, pasikeitus apdrausto objekto savininkui (Taisyklių 5.6.3. p.). Ieškovas nurodė, kad įvykio dienai apdrausto objekto savininkas nebuvo pasikeitęs, tą liudija 2006-05-17 VĮ “Regitra” Šiaulių filialo išduota pažyma. Atsakovas, skaičiuodamas draudiminę išmoką, nepateikė išsamaus ir motyvuoto paaiškinimo, kodėl transporto priemonės vertė jos praradimo momentu buvo mažesnė už draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą. Atsakovo nustatyta transporto priemonės rinkos vertė 11 900 Lt yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2005-12-14 buvo pavogtas automobilis (duomenys neskelbtini), 1994 metų laidos, v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu automobilis BMW 1994 m. laidos priklausė jam, jis buvo jo savininkas ir kaip patvirtinimą pateikė draudimo liudijimą ir VĮ “Regitra“ pažymą, kad 2006-05-17 dienai automobilis (duomenys neskelbtini) buvo registruotas jo vardu. 2005-12-14 S. B. pranešė policijai, kad automobilis buvo pavogtas, nurodydamas, kad automobilis priklauso jam, tačiau registruotas V. N. vardu. Teismas, remdamasis liudytojo apklausos protokolu konstatavo, kad S. B. automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini), nupirko iš ieškovo su visais dokumentais, tačiau ar automobilis draustas nuo vagysčių - nežinojo. 2006-03-25 S. B. mirė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi S. B. pateiktais rašytiniais įrodymais ir laikė, kad ieškovas V. N. perdavė automobilį S. B., kuris jį valdė, ir tai laikytina kaip daikto pirkimu - pardavimu, todėl automobilio savininku įvykio metu ieškovas jau negalėjo būti. Teismas trečiojo asmens G. B. parodymais nesirėmė, nurodydamas, kad ji pati sandoryje nedalyvavo, todėl jai tikrosios automobilio valdymo aplinkybės buvo nežinomos. Atsakovas ieškovui atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes 2005 gegužės mėnesį pasikeitė apdrausto objekto savininkas ir nurodė, kad tai numato Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 I dalies 5.6.3 p. Teismas laikė, kad atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ieškovui yra pagrįstas, nes tai numatyta ne tik specialiame įstatyme, bet ir civilinio kodekso normose (LR CK 6. 1011 str.). Draudimo sutarties esminėmis sąlygomis LR CK 6.987 straipsnis šalia kitų nurodo ir draudimo išmokos nustatymo tvarką, nurodant, kad draudimo išmoka yra apskaičiuojama įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo kompanijų atsakomybė yra ribojama draudimo išmokos suma, todėl teismas laikė, kad atsakovo transporto priemonės įvertinimas 11 900 Lt yra pagrįstas ir teisingas.

Šalies argumentai

Ieškovas V. N. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais :

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo sprendimo neteisėtumą sąlygojo neteisingas materialinės teisės normų taikymas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad S. B. iš ieškovo nupirko automobilį BMW su visais dokumentais. S. B. jokių dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į pavogtą automobilį, o taip pat dokumento, liudijančio pinigų sumokėjimą už automobilį ieškovui, nepateikė.

2. Ta aplinkybė, kad ieškovas perdavė automobilį S. B., kuris jį valdė, negali būti laikoma pirkimu-pardavimu. Nuosavybės teisės institutą sudaro trys elementai: teisė valdyti daiktą, teisė naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. S. B. buvo teisėtas automobilio, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovui, valdytojas. Taip pat S. B. turėjo teisę naudoti šį automobilį. Kadangi S. B. neturėjo teisės šiuo automobiliu disponuoti, todėl laikytina, kad jis negalėjo būti automobilio savininku.

3. Teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl draudimo išmokos dydžio. Pagal draudimo teisės doktrinoje galiojančią prezumpciją apdrausto daikto praradimo atveju draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra lygi apdrausto daikto vertei. Draudimo kompanija, skaičiuodama draudiminę išmoką, nepateikė išsamaus ir motyvuoto paaiškinimo, kodėl transporto priemonių vertė jų praradimo momentu buvo mažesnė už draudimo sutartyje numatytą draudimo sumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas remtis Aukščiausiojo Teismo 2002-06-24 d. nutartimi negali, nes nurodytoje byloje iš viso nebuvo nuostatų, reglamentuojančių draudimo išmokos apskaičiavimą transporto priemonės vagystės atveju. Tuo tarpu AB “Lietuvos draudimas” pabrėžia, kad Draudimo taisyklėse yra aiškiai įtvirtintos nuostatos, kas yra laikoma nuostoliu ir kaip yra skaičiuojama draudimo išmoka transporto priemonės vagystės atveju (Draudimo taisyklių IId. 10.2.1.2p., 11.1p.).

2. S. B. automobilį nusipirko iš V. N. pagal žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo pinigus ir gavo automobilį. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Kai sandoriui įstatymai nenustato konkrečios formos, jis laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį, t.y. konkliudentiniais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

2000m. spalio 12 d. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes ( 19 str.). Privalomą automobilių teisinę registraciją numato Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės, patvirtintos LR VRM ministro 2001m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 1994 m. gamybos, yra įregistruotas Valstybės įmonėje “Regitra” Šiaulių filiale V. N. vardu (b.l. 5). Tai patvirtina registracijos liudijimas A 182112. Duomenų, kad šis automobilis buvo registuotas S. B. vardu ir nuosavybės teise priklausė S. B. byloje nėra. S. B. parodymai, kad jis automobilį nusipirko iš V. N., nelaikytinas pagrindu, kad jis yra automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas, nes nuosavybės teisės konstatavimui yra būtina teisinė registracija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė automobilio (duomenys neskelbtini) perdavimą S. B. pirkimu-pardavimu, todėl neteisingai konstatavo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas draudiminio įvykio metu buvo S. B.. Automobilio perdavimas juo naudotis ir pažadas jį ateityje pirkti, negali būti laikomas jo įgijimu nuosavybės teisėmis. Konstatavus, kad automobilio (duomenys neskelbtini) savininku draudiminio įvykio metu buvo V. N., jam turi būti sumokėta draudimo išmoka remiantis transporto priemonių draudimo liudijimu Nr. 0145145 (b.l. 4).

Draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Taigi draudimo tikslas yra kompensuoti draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui, o draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę draudiminio įvykio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės kasko draudimas apėmė tiek automobilio sugadinimo, tiek ir visiško jo praradimo, taip pat ir vagystės, riziką. Draudimo suma draudimo liudijime buvo numatyta 14 500 Lt.

Draudimo suma reiškia draudžiamo turtinio intereso piniginę vertę. Daikto praradimo atveju (sudegus, pavogus ir pan.) draudėjo turtinį praradimą sudaro prarasto daikto piniginė vertė, kuri yra ne kas kita, kaip draudimo suma. Išvadą, jog draudėjui, netekusiam apdrausto daikto, yra išmokama visa draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, patvirtina ir draudimo teisės doktrina (J. Č., D. R., R. S., A. Č.. Draudimas. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Kaunas. 1999, p. 347). Tiek draudimo teisinės prigimties analizė, tiek ir draudimo teisės doktrina bei teismų praktika patvirtina, kad pagal bendrą taisyklę pripažįstama, jog praradus apdraustą transporto priemonę, draudimo išmoka yra lygi draudimo sumai. Tačiau kai kuriais atvejais iš šios taisyklės galimos išimtys. Viena iš jų - kai po draudimo sutarties sudarymo praeina ilgas laiko tarpas ir daikto vertė sumažėja dėl jo naudojimo ar natūralaus nusidėvėjimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo automobilis buvo apdraustas 2004-12-21, o pavogtas - 2005 m. gruodžio 14d, t.y. beveik po metų, visiškai baigiantis draudimo sutarčiai. Todėl natūralu, kad visus metus naudotas automobilis, prarado dalį savo vertės. Draudimo liudijime Nr. 0145145 (b.l. 4) numatyta, kad procentinė išskaita sudaro 10 % automobilio vertės, su tokia procentine išskaita sutinka ir ieškovas, prašydamas jo naudai priteisti 13 050 Lt (14 500 Lt minus 10 % (besąlyginė procentinė išskaita vagystės atveju)).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinamas pirmosios instancijos sprendimas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas.

Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str.2d.).

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovui V. N. iš Akcinės bendrovės “Lietuvos draudimas” 13 050 Lt draudimo išmoką, 217 Lt palūkanų, 398, 01 Lt žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme, 398,01 Lt žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš AB “Lietuvos draudimas” 5,48 Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 7,08 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Kolegijos pirmininkas Petras PovilaitisTeisėjai Rasa BartašienėBirutė Simonaitienė